Nors NT kainos kyla, tautiečiai ir toliau perka butus ne tik sau – nors nuomos kainų augimas gerokai atsilieka nuo butų kainų, o grąža mažėja, dalis jų papildo nuomojamų būstų pasiūlą.

Nuomos kainas spaudžia konkurencija

Didysis kainų kilimas butų nuomos rinkoje paprastai prasideda vasarai ritantis į antrą pusę, o vėlyvą rudenį ir žiemą jis šiek tiek stabteli. Per dvejus metus – nuo 2019 m. liepos iki šių metų liepos – vidutinė buto nuomos kaina Vilniuje padidėjo nuo 10,5 Eur/kv. m iki 12,1 Eur/kv. m.

Bet pernai vidurvasarį ji krito. Tiesa, nebuvo ir įprasto stabtelėjimo žiemą: portalo Aruodas.lt pateikta statistika rodo, kad nuomos kainos, pernai rugsėjį sugrįžusios į 2019 m. liepos lygį, pamažu toliau augo.

„Pandemijos pradžioje nuomos kainos krito, o pasiūla augo; buvo mėnesių, kai skelbimų skaičius buvo išaugęs keliasdešimt procentų, bet jau pernai rudeniop kainos ėmė kilti aukštyn ir pasiekė priešpandeminį lygį. Vidutinės butų nuomos pasiūlos kainos šių metų birželio–liepos mėn. visuose trijuose didmiesčiuose buvo bent dešimtadaliu, o Vilniuje apie 15 proc. didesnės nei 2019 m. birželį–liepą“, – žurnalui „Investuok“ sakė šio portalo vadovė Viktorija Steponavičiūtė.

Pabrėžiame, tai vidutinės pasiūlos kainos, o skirtinguose miesto mikrorajonuose ir priklausomai nuo namo vietos, buto įrengimo bei kitų dalykų jos gali skirtis.

Nors nuomos segmente didėja naujos statybos butų dalis, gerėja nuomojamų butų kokybė, bendras nuomos kainų augimas pernai sulėtėjo, rodo NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ duomenys. Anot šios bendrovės Būsto departamento vadovo Antano Kišūno, nors į Vilnių atvyksta aukštesnio atlyginimo ieškantys žmonės iš regionų ir sostinės demografinė situacija gerėja, augančios NT kainos lemia, kad daugėja žmonių, kurie renkasi būstą nuomotis, o ne įsigyti.

„Paklausą būsto nuomos rinkoje didina ir situacija Baltarusijoje, Ukrainos piliečiai taip pat mielai renkasi Vilnių kaip vietą dirbti ir gyventi“, – sako jis ir aiškina, kad nors didėjanti paklausa sudaro prielaidas kilti nuomos kainoms, didėjanti pasiūla ją iš dalies slopina.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Jis priduria, kad pastaraisiais metais pirkėjų ir investuotojų dėmesys vis labiau krypsta į vidutinės klasės būstą ir net prabangų turtą centrinėje miesto dalyje, o tarp nuomininkų populiarus segmentas – vidutinės ir aukštesnės klasės naujos statybos butai arčiau centrinės miesto dalies, kainuojantys iki 1000 Eur/mėn., bet „šiuo metu tokio turto pasiūla nuomos segmente nėra pakankama ir tai skatina kainas kilti“.

Vis dėlto „Ober-Haus“ ekspertai žurnale „Investuok“ skaičiuoja, kad bendrasis butų nuomos pajamingumas, kuris Vilniuje buvo 5 proc., Kaune ir Klaipėdoje 5,7–6 proc., dėl augančių NT kainų 2021 m., palyginti su 2020 m., vidutiniškai gali mažėti 0,3–0,4 procentinio punkto.

Panašius duomenis žurnalui pateikia ir „Swedbank“ ekspertai – jie skaičiuoja, kad šiuo metu nuomos pajamingumas siekia 5–6 proc. per metus, bet dėl sparčiai kylančių NT kainų šiemet jis greičiausiai mažės.

Viena iš priežasčių, dėl kurių nuomos kainos kyla lėčiau, nei brangsta patys butai, yra pernai į ilgalaikės nuomos segmentą perbėgę tie, kas siūlė būstą trumpalaikei nuomai. Be to, atkreipia dėmesį V. Steponavičiūtė, „viešbučiai, kurie taip pat pajuto karantino ribojimus, irgi skelbia nuomojantys kambarius ilgalaikei nuomai; jų kainos skelbimuose svyruoja nuo 350 iki 600–800 Eur/mėn.“.

„Prasidėjus pandemijai ir karantinui, nebeliko ne tik turistų ir studentų. Išvažiavo ir iš kitur į Vilnių dirbti atvykę žmonės. Žinau atvejų, kai jie tiesiog įmesdavo buto raktelius į pašto dėžutę ir išvažiuodavo, o tuos butus vėl išnuomoti pavykdavo tik po pusantro-dviejų mėnesių ir už gerokai mažesnę kainą. Kai kuriems savininkams aš pats patariau mažinti kainą, bet pasistengti išlaikyti nuomininkus, nes kitų greit neras.

Be to, pernai buvo pažeistas ir nuomos paklausos bei kainų augimo cikliškumas. Apie 2012–2013 m. rinka atsigavo po ankstesnės krizės, ir kaina kasmet augo 2–5 proc., o pernai vietoj vasarinio pakilimo buvo net smukimas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m.“, – kitas priežastis, stabdančias būsto nuomos kainų augimą, žurnalui „Investuok“ vardijo NT ekspertas Markas Kaušinis.

Anot M. Kaušinio, nors dabar nuomos kainos jau lenkia ne tik pernykštės, bet ir užpernykštės vasaros kainas, o prabangaus būsto segmento karantino sukelti pokyčiai iš esmės nepalietė, bendras nuomos kainų lygio augimas yra gana nuosaikus ir atsilieka nuo butų pardavimo kainų augimo.

„Tarkime, būstas, kuris prieš porą metų kainavo 100 tūkst. eurų, dabar kainuoja 140 tūkst. eurų. Bet tada jį nuomojote už 500 Eur/mėn., o dabar už 550, geriausiu atveju už 600 Eur/mėn. Akivaizdu, kad jis atsipirks per gerokai ilgesnį laiką. Jei nuomos kainos nekils sparčiau nei dabar, kuo labiau nuomos rinkoje didės naujo ar kokybiškai įrengto seno būsto dalis, tuo labiau mažės vidutinis nuomos pelningumas, – sako jis ir priduria, kad tikrąją padėtį pamatysime tik žiemą: – Jei sezoninis nuomos kritimas bus didesnis nei įprastai, vadinasi, pandemijos pasekmės šiame segmente vis dar juntamos.“

Nuomininkai moka už kokybę

Per 3–4 metus nuomos rinką papildė nemažai kokybiškai įrengtų, kartais net pasitelkiant interjero dizainerius, tiek senos, tiek naujos statybos butų. Už juos, anot M. Kaušinio, nuomininkai pastaruoju metu linkę mokėti daugiau, nes nori gyventi patogiai.

„Iki pandemijos nemažai žmonių taupė pradiniam įnašui ir norėdami greičiau įsigyti savo būstą aukodavo gyvenimo kokybę – nuomodavosi paprastesnį 1–2 kmb. butą senos statybos name už 200–300 Eur/mėn. Bet dauguma tų, kurie nuomojosi nebrangų nedidelį senos statybos „močiutės butą“ su kilimu ant sienos, jau įsigijo savo būstą.

Dabar nuomojasi tie, kurie išgyveno krizę ir prisitaikė prie naujų sąlygų, bet vis dar nepasiruošę įsigyti savo namus. Bet jie labiau nori ne taupyti, o jau dabar gyventi kokybiškai, ir nuomojasi butą su gražiu vaizdu pro langą, su vieta automobiliui ir patogiu privažiavimu, geroje vietoje. Dažniausiai jiems svarbu, kad būtų įrengta ir darbo vieta. Gali būti, kad jie dirba iš namų ir nori, kad namuose būtų jauku“, – sako jis.

Panašiai kalba ir nuomos segmente dirbanti NT brokerė Justina Zabarauskienė. Žurnale „Investuok“ ji dėsto, kad nors pagrindinės nuomininkų grupės – 20–30 metų studentai, karjerą pradedantys profesionalai, jaunos poros, taip pat besiskiriantys asmenys, grįžę iš užsienio emigrantai, darbininkai iš kitų šalių – nepasikeitė, dabartinio jaunimo įpročiai ir poreikiai jau kitokie.

„Jaunoji karta neprisiriša prie vietos. Jie mokūs, linkę rinktis patogų kokybišką butą ir kasmet vis reiklesni. Nuomininkai vis dažniau atkreipia dėmesį į „CityBee“ automobilių ir „Bolt“ paspirtukų dalinimosi zonas, atnaujintus dviračių takus, naujos statybos namuose esančias dviračių saugyklas, o senuose namuose – rūsius.

Nors butai neretai apžiūrimi nuotoliniu būdu, būsimi nuomininkai atkreipia dėmesį, ar juose yra patogiam gyvenimui reikalingos zonos. Pavyzdžiui, jei butas nedidelis, t. y. apie 25 kv. m studija, nuomininkai labai vertina, jei yra suformuotos 3 erdvės: miegamoji erdvė su lova, laisvalaikio erdvė su sofa ir virtuvės erdvė“, – pasakoja ji.

Pasak brokerės, butas nebūtinai turi būti naujame name, tačiau turi būti šiuolaikiškai sutvarkytas, pageidautina, kad būtų balkonas ar terasa, o prieš pandemiją jau niekam nerūpėję televizoriai dabar vėl sugrįžo į madą.

Nuomininkams taip pat svarbu, ar butuose yra orkaitės, skalbyklės, džiovyklės, ar šaldytuvas turi šaldiklį, o jei pakanka vietos, būtinai turi būti ir indaplovė.

„Jei labiau norite nuomininkės merginos, įrenkite vonią, o jei nuomininko vaikino – dušą, bet aukso viduriukas vonios kambaryje – vonia su dušo sienele“, – nuomininkų poreikius žurnalo „Investuok“ skaitytojams vardijo J. Zabarauskienė.

„Močiutės butas“ – praeitis

Pasak NT brokerės, butas su sovietmečiu pirktais baldais dabar tiks tik tiems, kurie prieš atvažiuodami į Vilnių gyveno prastomis sąlygomis.

„Tačiau jie tokiuose butuose ilgai neužsibūna – jei pasiseka įsitvirtinti, iš karto ieško geresnio. Bet kartais pakanka tiesiog išvežti senus baldus. Aš pati atėjusi į seną butą šeimininkams dažnai tai rekomenduoju, nes be jų butą lengviau išnuomosime ir gausime didesnę nuomos kainą“, – sako J. Zabarauskienė.

O NT ekspertas M. Kaušinis teigia, kad ne tik „močiutės butą“ – kiekvieną nuomojamą butą apsimoka periodiškai atnaujinti. „Pavyzdžiui, senos statybos paprastai įrengto buto nuoma dabar siektų 280–330 Eur/mėn., o už gerai ir gražiai įrengtą tą patį butą gausite 500–550 Eur/mėn. – beveik tiek pat, kiek už naujos statybos butą“, – sako jis.

M. Kaušinis pabrėžia, kad tokiu atveju nereikia skaičiuoti, per kiek laiko atsipirks remontas, nes svarbiausias dalykas – būstas pereina į aukštesnių kainų segmentą. Jis pripažįsta, kad visada bus žmonių, kuriems reikia nebrangaus stogo virš galvos, ir jie užpildys pigiuosius butus, bet ekonominės klasės segmento paklausa mažėja, tad vadinamųjų „močiučių butų“ savininkai anksčiau ar vėliau turės mažinti kainą arba pamažu atsidurs už nuomos rinkos ribos.

Tikrinti nuomininkų mokumą – jau įprasta

„Vis daugiau žmonių linkę oficialiai įteisinti nuomą, nuomos mokestis pervedamas tiesiai į banko sąskaitą, už komunalines paslaugas vis dažniau atsiskaitoma naudojantis platforma Viena sąskaita.lt arba kas mėnesį nuomininkai moka vidutinę kainą, o metams pasibaigus suma patikslinama ir arba nuomininkas primoka, arba savininkas grąžina permoką“, – butų savininkų ir nuomininkų santykių pokyčius vardija J. Zabarauskienė.

Populiarėja ir lietuvių sukurta ilgalaikės nuomos administravimo platforma (https://properenty.com/lt/), kuria naudojantis galima valdyti nuomos sutartis, automatiškai rinkti nuomos įmokas ir mokesčius už komunalines paslaugas, bendrauti su nuomininkais, spręsti klausimus dėl gedimų ir kt. Be to, kadangi yra rizika, jog maždaug du iš dešimties ieškančių išsinuomoti butą gali turėti mokumo problemų, jau tapo įprasta tikrinti būsimųjų nuomininkų mokumą „Creditinfo“ sistemoje.

„Dažnai savininkai renkasi patikimesnius nuomininkus nei 30–50 Eur/mėn. didesnę kainą siūlančius rizikingesnius ar nemaloniai bendraujančius nuomininkus“, – teigia pašnekovė.

Pasikeitė ir užstato dydis. Dėl vadinamosios tūkstantmečio kartos įpročių seniau standartiniu laikytas vieno mėnesio nuomos mokesčio dydžio užstatas išaugo iki dviejų mėnesių dydžio užstato.

„Šiuolaikinių nuomininkų gyvenimo aplinkybės gali pasikeisti labai greitai, kartais net per dieną ar dvi jie gali nuspręsti išvykti, pavyzdžiui, į užsienį ar tiesiog nuspręsti gyventi kitur. Dviejų mėnesių dydžio užstatas dažniausiai padengia savininkui paskutinio mėnesio nuomos mokestį, nes paprastai įspėjimo terminas ir būna vienas mėnuo, mokestį už komunalines paslaugas, o likusi dalis, jei butas paliekamas tvarkingas, grąžinama“, – žurnalui „Investuok“ aiškino J. Zabarauskienė.

NT brokerė atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu bent keturi potencialūs nuomininkai iš dešimties turi naminių gyvūnėlių. Tokie nuomininkai, kaip ir šeimos su mažais vaikais, tradiciškai nėra geidžiamiausi, bet jei nusprendėte pasirinkti nuomininką su augintiniais, riziką galite suvaldyti didindami užstatą, padidindami nuomos kainą (pasak J. Zabarauskienės, paprastai turintys naminių gyvūnėlių nuomininkai moka 20–50 Eur/mėn. daugiau) arba papildomai apdrausti butą.
Ji sako pastebėjusi, kad pastaruoju metu atsiranda vis daugiau jautrių ar psichologinių problemų turinčių nuomininkų.

„Gal tai pandemijos įtaka, gal dėl kitų priežasčių susikaupusi įtampa prasimuša, bet šiemet jautrių situacijų nuomos segmente pasitaiko dažniau negu pastaruosius 10 metų“, – sako J. Zabarauskienė.

Ji nelinkusi spėlioti, ar tai trumpalaikis reiškinys, bet pataria būstų savininkams ne tiesiog išnuomoti butą, o atidžiai rinktis nuomininkus, su kuriais bus lengva ir malonu bendrauti.

33,7 kv. m butas (Beno Šileikos nuotr.)

Norinčiųjų investuoti nemažėja

Nepaisant mažėjančio investicinio NT patrauklumo, investicija į NT daugumai lietuvių tradiciškai atrodo pati saugiausia ir patikimiausia. Kad tema aktuali rodo ir tai, jog ir maždaug trečdalis žurnalo „Investuok“ skirtas NT temai.

Rugpjūčio viduryje paskelbti „Swedbank“ užsakymu atlikto Baltijos šalių gyventojų tyrimo duomenys rodo, kad antrą būstą investicijai jau įsigijo 6 proc. Lietuvos gyventojų, o norėtų įsigyti net 31 proc.. Tyrimas taip pat atskleidė, kad maždaug trečdalis iš jų jau planuoja tokias investicijas pasinaudoję bankų finansavimu ar įdarbindami nuosavas lėšas, o likusieji 20 proc. tai padarytų, jei tik leistų finansinės galimybės.

Pasak „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovo Pavelo Ladziato, likvidaus NT kaina didžiuosiuose miestuose ir kurortinėse vietovėse yra palyginti didelė, todėl jį įsigyti iš santaupų sudėtinga, tačiau pasinaudoti bankų finansavimu ketinantys gyventojai turėtų gerai pasverti galimas rizikas ir apsvarstyti tokios investicijos patrauklumą ateityje.

„Šiuo metu centrinių bankų nustatytos bazinės palūkanų normos yra rekordiškai žemos, tačiau ateityje jos greičiausiai didės. Dėl to išaugtų ir paskolos įmokos suma, kuri atitinkamai sumažintų investicinę turto grąžą. Be to, jei rinkoje per trumpą laiką išaugtų naujų būstų nuomai pasiūla, tai irgi turėtų įtakos vidutinei nuomos kainai ir pajamos iš nuomos augtų lėčiau arba net sumažėtų“, – komentuodamas tyrimo rezultatus sako jis.

Į klausimą, ar išaugus pasiūlai nepritrūks norinčiųjų nuomotis būstą, J. Zabarauskienė atsako mananti, kad bent jau sostinėje taip nenutiks – pasak brokerės, Vilnius populiarus, didėjantis miestas, todėl „vieno ir dviejų kambarių butai buvo, yra ir bus populiarūs, nepaisant demografinės situacijos“.

Tačiau M. Kaušinis primena, kad potencialių nuomininkų jau sumažėjo, nes nemažai žmonių, kuriems prieš pandemiją buvo apie 30 metų ir kurie gyvendami nuomojamame bute taupė pradiniam įnašui, paskubėjo įsigyti butus.

Būsto nuoma

„Vieni patys susitaupė, kiti iš tėvų trūkstamą sumą pradiniam įnašui pasiskolino, paskolas iš banko pasiėmė, nes suprato, kad jeigu nenusipirks dabar, po pusės metų mokės daug brangiau. Todėl daug šio amžiaus žmonių išėjo iš nuomos rinkos. Turės praeiti šiek tiek laiko, kad vėl atsirastų karta, kuri bus pasiruošusi nuomotis ir taupyti, kad paskui galėtų įsigyti savo butą“, – teigia NT ekspertas.

Puoselėti didelių vilčių, kad nuomosis studentai, jis taip pat nelinkęs: „Pastebime, kad turtingesni studentų tėvai perka vaikams butus. O vargingesnių tėvų vaikai, jeigu nuomos kainos kils, matyt, užpildys tik pigesnių butų segmentą.“ Kita vertus, paklausą turės žemesnės klasės ekonominiai butai, kuriuose po 5–6 gali apsigyventi atvykstantys iš kitų šalių darbininkai.

„Įmonės ir dabar skambina, ieško butų, tinkamų šiems darbuotojams apgyvendinti“, – priduria jis.

Jei investuoti, tai į ką?

Jei tikitės, kad pašnekovai čia ir dabar išvardins, kur, ką ir už kiek apsimoka pirkti, toliau galite neskaityti. Jų įžvalgos skirtos tiems, kurie svarsto, kokį butą (o gal net ne butą?) apsimoka pirkti, ir nori įvertinti visus „už“ ir „prieš“.

„Vertinant įsigyjamo turto išliekamąją vertę, geresnė investicija yra į naują statybą, kuo arčiau miesto centro ar centrinėje miesto dalyje su gerai išplėtota infrastruktūra. Nuo to priklauso buto likvidumas tiek nuomojant, tiek parduodant turtą“, – sako A. Kišūnas.

Žurnale „Investuok“ jis dėsto, kad populiariausi išlieka 1–2 kmb. butai senos statybos namuose ir studijos tipo butai bei 1,5 kmb. butai (svetainė sujungta su virtuve ir atskiras miegamasis) naujos statybos namuose. Pigiausiame senos statybos butų segmente iki 350 Eur/mėn. nuomininkams svarbiausia yra kaina, todėl į lokaciją, techninę ir socialinę infrastruktūrą dėmesio jie kreipia mažiau.

„Kitas populiarus segmentas – vidutinės ir aukštesnės klasės būstai: nauja statyba, kuo arčiau miesto centrinės dalies, su gera infrastruktūra. Jų nuomos kaina iki 1000 Eur/mėn. Būtent tokio turto pasiūla Vilniuje kol kas nėra pakankama“, – teigia jis.

Anot J. Zabarauskienės, populiariausia vieta šiuo metu Naujamiestis, auga susidomėjimas Šnipiškėmis, tačiau ir kitose vietose, pavyzdžiui, Antakalnyje, Žvėryne, problemų ieškant nuomininkų nekyla.

„Net butai Naujojoje Vilnioje išnuomojami labai greitai, kadangi ten nėra didelės pasiūlos. O senamiestis jau ne toks geidžiamas, nes įvedus žiedinį eismą čia gyventi tapo ne taip patogu“, – sako ji ir priduria, kad investicijai ir nuomai gerai tinka 20–40 kv. m butas, o statybos metai ir net paskirtis – gyvenamoji ar negyvenamoji – nuomininkams nėra svarbūs.

„Galima pirkti ir senos statybos butą su pereinamais kambariais, maža virtuve ir vonios kambariu – viskas priklauso nuo to, kaip jį įrengsite, nes nuomininkai kasmet tampa vis išrankesni“, – primena brokerė, teigianti, jog investicija greičiau atsiperka įsigijus butą senos statybos name.

O M. Kaušinis ragina skaičiuoti ne tik įsigijimo ir įrengimo kainą bei nuomos pajamas, bet galvoti ir apie įsigyjamo būsto likvidumą ateityje bei nepamiršti numatyti atsitraukimo kelių. Žurnalo „Investuok“ prašymu jis pateikia kelis tokio galvojimo variantus. Anot NT eksperto, už maždaug 12 tūkst. eurų galima įsigyti garažą ir išnuomoti už 100 Eur/mėn. Pajamos nedidelės, bet tokia investicija atsipirks per 10 metų. Jei turite apie 50 tūkst. eurų, galima už maždaug 30 tūkst. eurų įsigyti bendrabučio tipo butą, o likusius pinigus investuoti į jo įrengimą ir nuomoti maždaug už 250–300 Eur/mėn. Jei investuojate apie 100 tūkst. eurų, galima įsigyti ir suremontuoti senos statybos butą ir gauti apie 500 Eur/mėn.

Jei galite įsigyti vieną naujos statybos butą, M. Kaušinis ragina pasvarstyti – gal labiau apsimoka įsigyti kelis senos statybos, nes „tai suteiks gerokai daugiau laisvės ateityje“, pavyzdžiui, prireikus pinigų, galima parduoti tik vieną iš kelių investicinių butų, o norinčių jį pirkti visada bus, nes visada bus tokių, kurie butą įsigyti nori, tačiau įpirkti naujo niekaip negali.

„Bet jei pirksite butą senamiestyje už 300 tūkst. eurų, iš nuomos jis neatsipirks ir per 20 metų. Tačiau tikėtina, kad per 10 metų jo rinkos vertė smarkiai pakils ir uždirbsite butą pardavę, nes kuo brangesnis objektas, tuo geresnės jo ilgalaikės perspektyvos“, – aiškina jis.

Tačiau pašnekovas abejoja, ar verta pirkti ir nuomoti kotedžą, individualų ar dvibutį namą.

„Manau, artimiausius 5 metus kaip investicinis objektas jie tikrai gali sėkmingai konkuruoti su butais. Bet per tiek laiko investicija iš nuomos neatsipirks, o numatyti, kas bus vėliau, pavyzdžiui, ar jis bus paklausus, jei prireiks parduoti, turbūt negali niekas. Galvojant apie ilgalaikę perspektyvą labiau apsimokėtų investuoti į prabangesnį objektą senamiestyje ar Žvėryne, o butas visada bus likvidesnis už namą ar kotedžą“, – sako M. Kaušinis ir primena, kad perspektyvių objektų galima pasižvalgyti ir regionuose, į kuriuos ateina didelės investicijos, sėkmingai veikia ar kuriasi didelės įmonės.

Tačiau kad ir ką pasirinktumėte, norint, kad investicija būtų sėkminga, reikia atlikti namų darbus.

Tai straipsnis iš žurnalo „INVESTUOK“.

Rugsėjo mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje taip pat skaitykite:

Numerio tema – kaip apsisaugoti nuo infliacijos? Šiais laikais aplenkti infliaciją, o ypač tą, kurios galime sulaukti netolimoje ateityje, gana nelengvas uždavinys. Kaip šią problemą spręsti smulkiajam investuotojui?

Aktualijose apie tai, kad randasi vis daugiau ženklų, jog centriniai bankai vis rimčiau svarsto jau gana netolimoje ateityje mažinti pinigų kiekį ekonomikose – mažinti supirkimo programas, o gal net didinti palūkanų normas. Kokią tai gali turėti įtaką ir kokių sprendimų turėtų imtis investuotojai?

Rubrikoje Vertybinių popierių biržoje: apie plačiai nuskambėjusį „Robinhood“ išėjimą į biržą, pirminį akcijų platinimą – kuo pasižymėjo šios pastaruoju metu ypač linksniuojamos kompanijos žygis į biržą? Lietuvoje nagrinėjame pavyzdinius portfelius – vasarą augimas ypač dosnus – kaip savo portfelius po vasaros performavo profesionalūs investuotijai ir investicijų valdytojai?

Investuotojo dienoraštyje – infiacija ir akcijų kainos – kodėl kai daugelis jau pradeda įtikėti laikina infliacija, infliacijos baubas pasiruošęs grįžti su trenksmu? Ir kaip koreguojamas Ž.Speteliūno S&P500 akcijų indekso scenarijus?

Investavimo strategijose – apie „vienaragius“ – analizė, vertinimo logika – kaip ir kada patrauklu įsigyti jų akcijų, investavimo procesas ir rizikos.

Sutelktinis finansavimas – apie situaciją paskolose – mastai auga, palūkanos mažėja.

Požiūryje kalbiname apribotos rizikos fondo „Covalis Capital“ ekonomistą P. Kunčiną – apie tai, kaip dorotis su nuolat besikeičiančiomis bėdomis ir iššūkiais.

Ir dar: įžvalgos, interviu, komentarai, patarimai, fondų rezultatai, pasaulio, žaliavų, valiutų apžvalgos ir tai, ką vasarą viešai kalbėjo garsūs investuotojai bei ekonomistai.

Daugiau informacijos: www.investuok.eu