Rudenį karštligiškai ieškomi specialistai

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas pažymi, kad statybų sektorius kaip ir kiti sektoriai jaučia kvalifikuotos darbo jėgos stygių. Tačiau labiausiai šios problemos esą išryškėja rudenį.

„Asociacijos nariai, kurie dirba legaliai, moka mokesčius, stebi, kad Užimtumo tarnyboje pačio sezono įkarščio metu yra nemažai registruota statybininkų, kurie neturi darbo. Matome daugiau nei 4 tūkst. apdailininkų tuo metu, kai statybose jų taip trūksta. Statybininkai deklaruoja, kad yra 23 tūkst. laisvų darbo vietų. Mes to nelabai suprantame.

Rugsėjis ir spalis – Lietuvos statybininkams yra labai įtempti, nes paprastai prieš žiemos sezoną stengiamasi pabaigti konstruktyvus, kuriuose yra šlapių procesų, kad atėjus šalčiams, būtų galima užsidaryti. Pagrindinis darbo jėgos stygiaus pikas – dabar, statybininkai karštligiškai ieško specialistų, bet paprastai prasidėjus metams, poreikis atslūgsta, dalis darbų atidedami šiltesniam laikui“, – sako jis.

Dalius Gedvilas


Pradėjo eksperimentą

Dėl šių priežasčių asociacija neseniai pradėjo eksperimentą.

„Kreipėmės į Užimtumo tarnybą, pakvietėme atlikti tam tikrą pilotinį bandymą – išsiaiškinti, ar tie asmenys, kurie deklaruoja esantys statybininkai, jie tikrai tokie yra. Dabar tarnyba atlieka specialistų kompetencijų vertinimą.

Didelė dalis į vertinimą atvykusių asmenų turi statybinių kompetencijų, bet dalis asmenų neišlaikė testo. Jį sudarė žodinis ir praktinis vertinimas. Praktinis – statybvietėje prašome pademonstruoti, ar jie moka mūryti, jeigu teigia, kad yra mūrininkai, ar moka klijuoti plyteles.

Visus, kurie išlaikė testą, nukreipėme pas konkrečius darbdavius, jie sutinka juos priimti, dabar laukiame rezultato. Su Užimtumo tarnyba aptarsime, ar tie asmenys įsidarbins, ar vis dėlto neturi noro ir paskatos eiti dirbti“, – pasakoja D. Gedvilas.

Šį testą kol kas išlaikė 27 asmenys, iki metų pabaigos planuojama įvertinti kelis šimtus specialistų. Pasak pašnekovo, maždaug 15 proc. asmenų neatitinka kvalifikacijų ir neišlaiko testo.

Problemą gilina pašalpos ir šešėlis

LSA prezidentas mano, kad UŽT vertėtų peržiūrėti savo vertinimo metodiką, mat dalis bedarbiais užsiregistravusių asmenų iš tikrųjų dirba šešėlyje.

„Yra tokių deklaravusių, kad dirbo užsienyje ir yra geri specialistai, bet pasirodo, kad užsienyje jie dar gauna ir išmokas, iškritę iš darbo rinkos ar pan. Yra tokių, kurie iškart duoda užuominų, kad jis nežino, ar tikrai norės eiti dirbti. Matyt, reikėtų peržiūrėti visą Užimtumo tarnybos tvarką, nusistatyti tikslesnę identifikavimo metodiką, kurie asmenys tikrai neturi kompetencijos ir negali dirbti. Taip pat – ar tie, kurie imituoja, kad yra iškritę iš darbo rinkos ir neturi darbo, iš tikrųjų dirba nelegaliai – gauna pajamas ir tuo pačiu gauna kompensacijas, lengvatas kaip asmenys be darbo“, – kalba D. Gedvilas.

Jis įsitikinęs, kad darbuotojų trūkumo problemą gilina tiek mokamos pašalpos, tiek ir šešėlis.

„Valstybės resursus turėtume atsakingiau dalinti, neturėtume ugdyti statistinių bedarbių, kurie yra įsisenėję: sėdi registruoti tarnyboje, galbūt negauna išmokų, bet gauna kompensacijas, kitokias socialines garantijas, o iš tikrųjų nelegaliai gauna pajamas ir tuo pačiu konkuruoja su legaliai dirbančiaisiais. Manome, kad šį procesą reikia tvarkyti – nemokėti bereikalingai, jiems nesuteikti jokių socialinių garantijų“, – pabrėžia LSA vadovas.

Siūlo vidutiniškai 1500 eurų į rankas

Registruotų bedarbių nevilioja ir 1500 eurų „į rankas“ siekiantys atlyginimai, mat tiek vidutiniškai uždirba kompetencijų turintys specialistai.

„Statybų sektorius yra pasitvirtinęs ir įteisinęs profesinius kvalifikacijos kompetencijos standartą, jis profesijas skirsto į penkis lygmenis. Vertinimų metu nustatome, kuriam lygmeniui priklauso specialistas. Jeigu tai – mūrininkas, ar jis aukščiausio – penkto – lygmens, ar tai ketvirto, trečio ir t. t. Įvertinus jo lygmenį, suteikiama kompetencijų kortelę. Jeigu darbdavys pamato, kad iš Užimtumo tarnybos siūloma įdarbinti 3-4 lygmens betonuotoją, apdailininką, be abejonės, darbdaviai siūlo ir aukštesnį atlygį“, – tikina jis.

Vis dėlto juodoje darbo rinkoje atlygis – dar didesnis, todėl dalis asmenų nemato prasmės dirbti legaliai.

„Nelegaliai dirbantys statybininkai rinkoje atlieka nemažą dalį darbų. Tą galėtų daryti įmonės. Negalime visi konkuruoti vienodai, paliekame nišą, kur dalis darbų atliekama nelegaliai, statybinės bendrovės varžosi dėl objektų, kurie statomi legaliai. Rinkoje galėtų būti daugiau legalių užsakymų, jei ne tas darbo rinkos šešėlis.

Jeigu vyksta viešasis pirkimas, atsiranda įmonių, kurios dirba ne visai legaliai, konkuruojant dėl kainos, statybininkai nesupranta, kaip galima už tokią žemą kainą pastatyti vieną ar kitą objektą. Tai realiai iškreipia statistiką“, – kokių problemų kelia darbuotojų stygius, pasakoja D. Gedvilas.