Keičiasi lietuvių požiūris

Du broliai pedagogai Vaidas ir Valdas prieš 12 metų Šakiuose nusprendė imtis statybų verslo ir statyti tuo metu dar ne tokius populiarius skydinius namus. „Bakūžė LT“ direktorius Vaidas Morkevičius pasakoja, kad anksčiau lietuviai galvodavo, jog karkasiniai namai turi neigiamų dalykų, tačiau ilgainiui požiūris pasikeitė.

„Statistika tokia: 80 proc. namų Lietuvoje – mūriniai, likę – mediniai. Manau, kad po kelerių metų mediniai namai taps prestižiniai, o ne mūriniai. Juose gyventi – daug jaukiau. Tai – pagrindinis jų privalumas. Taip pat tai „sausa“ statyba ir didelis efektyvumas“, – sako jis.

Eilėje tenka laukti pusmetį

Kaip dar vieną išskirtinę savybę jis pažymi statybų terminą. Jei paprastai mūrinį namą gali užtrukti pastatyti apie metus ar pusantrų, tai skydinio namo statybos trunka apie 3 mėnesius.

„100 kv. m namo statybos trunka apie 3 mėn., jo baigtumas siekia 80 proc.“, – pažymi jis.

Per pandemiją šis terminas nepasikeitė, tačiau prailgo pasiruošimas.

„Dėl pandemijos, žaliavų problemų namo statybų greitis nesikeičia. Jei šiandien norite statyti namą, užsakytume langus, juos gautume po 3-4 mėn. pasiruošimas labai išilgo. Norint dabar pradėti statyti namą, reikėjo prieš pusmetį pasirašyti sutartį. Pas mus – tokios eilės.

Terminams įtakos turi medžiagos rinkoje. Anksčiau mėnesis, jei neturi kokios žaliavos, buvo daug. Dabar pasiruošimas statyboms, planavimas – pusė metų mažiausiai. Pernai turėjome sutarčių, tai praktiškai šiuos metus buvome užsipildę. Važiavome, tarėmės, žadėjome grąžinti avansus, kas nenori laukti, bet niekas neatsisakė, laukė“, – pasakoja V. Morkevičius.

Vaidas Morkevičius

Statybų kainos išauga 20 proc.

Dėl žaliavų kainų didėjimo brangsta ir statybos. Pašnekovas skaičiuoja, kad žaliavoms pabrangus dvigubai, statybų kainos išauga apie 20-30 proc.

„Kiek tenka kalbėtis su šios rinkos ekspertais, visi sako, kad ateinančiais metais gal nebus brangimo, bet bus tokie patys kaip yra dabar. Didelio pasikeitimo statybose nebus“, – spėja jis.

Nedidelio skydinio vasarnamio kainos gali siekti 450 Eur už grindų kv. m, vidutiniškai kaina svyruoja apie 600-700 Eur už kv. m., tačiau po kainų kilimo dabar statybų kainos siekia apie 1000 Eur be vidaus apdailos.

Verslininkai pajuto per pandemiją išaugusį lietuvių nuosavų namų poreikį, tačiau visų jų patenkinti negali, mat praeityje išmoko skaudžią pamoką. Jis tikina, kad užklausų ažiotažas jau atslūgo, stabiliai juos dėliojasi kitiems metams.

Turi kelis šimtus užklausų, per metus pagamina 20

„Vieną kartą 2017 m. stipriai augome ir stipriai nudegėme. Kilome stipriai – nuo kelių namų iki 20, buvo labai sunku sukontroliuoti. Dabar žinome savo galimybes, kiek galime pastatyti. Galime daug parduoti, bet nieko nepadaryti. Praktiškai paaugome 20-30 proc. per pandemiją. Per metus pastatome apie 20 namų, o per dieną gauname 5-6 paklausimus. Jų turime kelis šimtus, bet galime pastatyti tik 20 namų“, – skaičiuoja verslininkas.

Iš viso, kaip spėja, per daugiau nei dešimtmetį „Bakūžė LT“ yra pastatę iki 300 įvairiausių tipų namų. V. Morkevičius užsimena, kad tarp užsakovų buvę ir žinomi Lietuvos žmonės ir politikai.
Skydinius namus itin pamėgę anglai, tad prieš pandemiją Šakiuose įsikūrusi įmonė nemažai eksportuodavo į Didžiąją Britaniją. Dėl įvykusiu „Brexito“ šie ryšiai nutrūko. Pilnai verslo pajėgumai užsikrovę čia, Lietuvoje, todėl į užsienio rinkas kol kad nesidairo.

„Turėjome didelį kontraktą visam kvartalui – apie 50 namų. „Brexitas“ jį nutraukė, bet po to atėjo pandemija ir mus išgelbėjo. Šiandien visos statybos vyksta tik Lietuvoje. Bet po truputį grįžta užsakovai iš užsienio – vokiečiai, anglai“, – pažymi V. Morkevičius.

Darbuotojų netrūksta

Su darbuotojais, kaip tikina pašnekovas, šiuo metu problemų nėra. Kolektyvas – jaunas ir darbštus. Tačiau būta ir sunkesnių laikų.

„Priimti žmogų nereiškia turėti darbuotoją. Tai mes jau praėjome. Šiandien savo vyrais tikrai didžiuojuosi, jie dirba savarankiškai. Visi vyrai yra iš Šakių rajono, Kudirkos Naumiesčio, o objektai išsidėstę visoje Lietuvoje. Komandos iš čia išvažiuoja ir visą savaitę dirba savarankiškai.

Dažniausiai pabėga tie, kurie galvoja, kad labai daug ką moka. Turėjome tokių pabėgimų, bet paskui jie prašosi atgal. Daug yra grįžusių iš užsienio. Galvojau iš pradžių, kad galime daug priimti, bet mokymasis daug užtrunka. Kol asmuo tampa meistru, praeina treji-penkeri metai“, – sako vadovas.

Prieš dvejus metus ėmė dirbti keturias dienas per savaitę

Sumažinti darbuotojų kaitą padeda ir Lietuvoje dar neįprasta praktika – keturių dienų darbo savaitė. Darbuotojai, gaudami fiksuota atlyginimą, nepriklausomai nuo darbo dienų skaičiaus, penktadienį visada turi laisvą.

„Pirmadienį išvažiuoja, ketvirtadienį grįžta namo. Prieš dvejus metus statybose pradėjome taikyti keturių darbo dienų savaitę, ji labai pasiteisino – keliais kartais iškilo efektyvumas ir motyvacija. Jie turi noro dirbti, turi laisvą dieną nueiti pas gydytoją, tvarkyti asmeninius reikalus. Jie jau sekmadienį prašosi darbo. Užsibūna, tada norisi vėl dirbti“, – šypsosi V. Morkevičius.

Visgi jis pripažįsta, kad darbuotojų motyvacija „banguoja“, tad buvo ir svarstymų grįžti prie įprastos darbo savaitės, tačiau darbuotojai esą vėl pasitempė.

„Normalu, kad yra bangavimas. Dabar pikas, galėtume labai stipriai kilti. Bet mano požiūris, kad žmogus stipriai nenusivarytų ir norėtų dirbti, o ne viską iš jo išspausti, kad mes daugiau turėtume“, – pabrėžia jis.

Apie keturių darbo dienų savaitės idėją jis išgirdo per radiją.

„Aš šia idėją kažkada išgirdau per radiją, kad Singapūre yra toks modelis pasiteisinęs. Su broliu nusprendėme pabandyti. Esmė, kad penktadieniais statybose nuo pietų visi pradeda valkioti kojas, pritempinėti laiką. Kainuoja nuoma viešbutyje.

Kai viską sudėjome, kad penktadienį žmonės dirba 4 darbo valandas, tai pagalvojome, kad gal mes ne tiek pralošime, o daugiau išlošime, jei išvis šios dienos atsisakysime.

Susiskaičiavome, kiek brigada padaro per savaitę anksčiau dirbdama penkias dienas ir kiek dabar. Tai praktiškai viršijome su tomis keturiomis dienomis darbuotojų efektyvumą“, – džiaugiasi verslininkas.