Visai neseniai garsiai nuskambėjo baltarusių žaidimų kūrėjos „Wargaming“ sandoris – Vilniuje, Konstitucijos pr. esančiame #Tower dangoraižyje bendrovė įsigijo vienus brangiausių sostinės 76 butus, kuriuos nuomos savo darbuotojams. Delfi kalbinti ekspertai sutaria, kad sandoris – išskirtinis, tad visų besidominčių baltarusių čia keltis situacijos neatspindi.

70 įmonių į Lietuvą svarsto perkelti 1000 darbuotojų

Investuok Lietuvoje“ žiniomis, per metus į Lietuvą jau iš dalies arba pilnai persikėlė apie 30 įmonių, kurios planuoja sukurti apie 2 tūkst. darbo vietų. Pavyzdžiui, visai neseniai Lietuvoje įsikūrė dar viena Baltarusijos žaidimų kūrėja „Asterman“.

Šiuo metu agentūra aktyviai bendrauja su daugiau nei 70 įmonių, vien tik darbuotojų, neskaitant jų šeimos narių, į Lietuvą svarstoma perkelti daugiau nei 1000 specialistų. Tačiau bendras tokių įmonių skaičius, tikėtina, yra didesnis, nes daliai jų padeda „Versli Lietuva“, dalis pagalbos nesikreipia ir kuriasi savarankiškai.

„Dalis iš jų dar tik analizuoja situaciją ir galimybes, dalis jau yra sprendimų priėmimo etape arba derina techninius projekto įgyvendinimo niuansus. Kelios įmonės yra nusprendusios kol kas likti Baltarusijoje ir stebėti situaciją“, – sako Agnė Raščiūtė, „Investuok Lietuvoje“ atstovė.

Trūksta didesnių butų, neleidžia deklaruoti vietos

Tikėtina, kad didžioji dalis įmonių įsikurs centrinėje miesto dalyje esančiuose biuruose, todėl aplink esančios būsto vietos baltarusiams yra patraukliausios. Dėl nemažų pajamų dirbant gerai apmokamame technologijų sektoriuje jų būsto kainos lūkesčiai siekia aukštesnę vidutinę klasę. Tačiau, kaip pastebi ekspertai, gali iškilti kliūčių su tokio būsto pasiūla.

Norėdami įvertinti būsimą būstų pasiūlą „Investuok Lietuvoje“ ekspertai susitiko su NT vystytojais dėl numatomų projektų šiais ir kitais metais. Pastebima, kad labiausiai rinkoje trūksta didesnių 3–4 kambarių butų. A. Raščiūtės teigimu, populiariausiuose skelbimų portaluose jų galima rasti apie 200–300 vienetų, tad įvertinus naują paklausą, jų reikėtų mažiausiai dvigubai, jei ne trigubai, daugiau.

Be to, kyla ir kitų trukdžių baltarusiams čia įsikurti. Ekspertų teigimu, kaimynai dažniau Lietuvoje dairosi nuomos galimybių. Pasak agentūros, vienas pagrindinių baltarusių lūkesčių – gyvenamosios vietos deklaravimas, kuris yra būtinas, norint gauti leidimą dirbti ir gyventi Lietuvoje. Vis dėlto, „Investuok Lietuva“ žiniomis, bent trečdalis būstų savininkų nesutinka leisti deklaruoti gyvenamosios vietos nuomininkams. Maža to, pastebima, kad nemažai šeimų nori persikelti su augintiniais, tačiau didžioji dalis šiuo metu esančių būstų savininkų nesutinka priimti nuomininkų su gyvūnais.

Nepaisant to, kaip tikina, Baltarusijos IT įmonių susidomėjimas Lietuva nemažėja. Tam įtakos esą turi ir neseniai patvirtintos Investicijų, Užimtumo ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymų pataisos arba kitaip – kolektyvinės relokacijos paketas, kuris palengvina Baltarusijos ir kitų trečiųjų šalių įmonių darbuotojų bei jų šeimų persikėlimą į Lietuvą. Tuo metu Delfi kalbinti ekspertai sako, kad baltarusių srautas šiuo metu yra sustojęs, mat jiems uždrausta išvykti iš šalies.

Mato kaip laikiną stotelę

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius mano, kad baltarusių srautas Lietuvoje nebus nusekęs ir šiemet. Tačiau į Lietuvą esą keliasi ne tokios didelės kompanijos kaip „Wargaming“, bet turinčios, pavyzdžiui, po 10–15 darbuotojų.

Wargaming sandoris labai sveikintinas ir neįprastas. Tai, kad atėjo užsienio kapitalo kompanija, kuri pritaikė tokį modelį: nusipirko ir nuomoja butus savo darbuotojams, vėliau nuomos galbūt rinkai, yra įdomesnis atvejis. Manau, kad tokių gali būti ir daugiau. Galbūt ne tokiame prestižiniame segmente, į kurį taikė „Wargaming“, bet įvairių ieškojimų tikrai žinome, baltarusių įmonės tai daro jau turbūt metus. Jų srautas, matyt, nebus labai nusekęs ir šiemet. Aišku, yra visokių apribojimų išvykti iš Baltarusijos ir perkelti verslą, bet Lietuvą dalis įmonių mato kaip laikiną stotelę persikelti keleriems metams, vėliau įmonės galbūt svarstys keltis tolyn į Vakarus“, – pasakoja M. Statulevičius.

Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis antrina, kad dauguma baltarusių Lietuvą mato kaip laikiną stotelę: „Kai kurie mokosi lietuvių kalbos nuo pirmos ar antros savaitės Lietuvoje, matyt, tokie žmonės ruošiasi pasilikti ir ilgesniam laikui. O kai kurie labai aiškiai sako: „Kam nuomotis, jeigu geriau nusipirkti“, nes siūlėme įvairių variantų. Logika sako, kad nekilnojamasis turtas brangsta – visada jo vertė kyla, tad siūlėme nusipirkti ir pagyventi metus, dvejus ar trejus, o paskui galima parduoti, taip bus ne išlaidos, o pliusas, bet ne visiems tokia schema tinka. Jie labiau ieško būsto tam tikram laikotarpiui, kol diktatorius bus nuverstas.“

NT rinka ruošiasi – stato naujus būstus nuomai

Pasak NT eksperto M. Statulevičiaus, Lietuvos rinka ruošiasi baltarusių atėjimui, siūlo įvairių sprendimų: ne tik nusipirkti esamų butų, vystytojai taip pat stato būstus nuomai, tokius projektus kaip co-living: „Vystytojai organiškai deklaruoja, kad jie skirti baltarusiams, ukrainiečių mažesnėms įmonėms, kurios keliasi į Lietuvą.“

Anot jo, iš dalies baltarusiai yra pasiryžę laukti, kol sostinėje bus pastatyta naujų butų: „Jie gali rinktis ir iš esamų objektų rinkoje, pirmiausia labiausiai ieško antrinėje rinkoje, o jei galvoja čia iškart atsikelti ir gyventi, bet neranda naujų būstų, jie taiko į co-livingus, ieško įvairių nuomos sprendimų su perspektyva palaukti, ir kai per metus ar pusantrų bus pastatyta naujų objektų, juos galbūt nusipirkti.“

Mindaugas Statulevičius
Foto: Organizatorių nuotr.

Po ilgų metų – įspūdingas sandoris

Po ilgų derybų vieną tokį objektą baltarusių įmonė „Wargaming“ rado netoli savo darbovietės, įsikūrusios „Quadrum“ verslo centre. Kadangi buvo ieškoma daug prestižinių butų vienoje vietoje, NT rinka neturėjo, ką pasiūlyti. Pavyzdžiui, kaip nurodo M. Statulevičius, prestižinio būsto segmente tokie projektai kaip „Paupys“ ar „Misionierių sodai“ jau buvo išparduoti. Todėl baltarusių lūkesčius atitiko sostinės centre įsikūręs #Tower dangoraižis.

Tai visada buvo daug diskusijų keliantis objektas – prieš porą metų daugiau negu dešimtmetį stovėjęs pastatas vaiduoklis, bjaurojęs centrinę miesto dalį, atgijo ir buvo užbaigtas, tačiau dar ilgai nerado savo pirkėjų. Sandoris įspūdingas savo dydžiu, mat sostinės NT rinkoje jau seniai nebuvo įsigyta tiek daug butų vienu sykiu, o jo vertė viršija 20 mln. eurų. Vieno kvadratinio metro kaina čia gali siekti 2800–3200 Eur. Tačiau visi 180 apartamentų dar neišparduoti, o pastate įsikūrusiame verslo centre dar likęs vienas laisvas aukštas.

Projektą išvysčiusios bendrovės „Irec Baltic“ vadovas Saulius Kulvietis pasakoja, kad per pandemiją pardavimai vyko netolygiai: per pirmąjį karantiną jie stojo keliems mėnesiams, kai pigesnė NT rinka esą toliau judėjo. Tuo metu tarp pirmojo ir antrojo karantino sandoriai itin suaktyvėjo, o antrasis vėl pristabdė pirkimus.

„Šis objektas buvo vienas brangiausių Vilniuje – sudėtos inžinerinės įrangos, visų sudėtų sistemų kokybės prasme jis brangiai kainavo, lyginant su visa rinka aplinkui. Pirkimas visada jame vyko, bet prabangaus būsto pirkėjų visada yra mažiau nei pigaus. Visi yra pripratę šluotis tuos butus, kurie yra tikrai pigūs. Natūralus santykis: jei nuperka vieną brangų, tai bus 20, jei ne 30, pigių aplinkui“, – kodėl #Tower ilgai nerado pirkėjų, aiškina „Irec Baltic“ vadovas.

Gandai pirkėjų neatbaidė

Ilgus metus apie buvusį pastatą vaiduoklį, anksčiau vadintą „Arfos“ vardu, sklandė įvairių gandų dėl kokybės, vienas iš jų – konstrukcijas neva sėmė vanduo. Pašnekovo teigimu, tai įtakos pardavimams nebeturi – žmonės vis tiek perka.

„Šiandien klientas atsirenka, kas yra kokybė, privalumas, langai, durys, garso izoliacija, šiluma ir t. t. Mes drąsiai sakome – pas mus yra viskas. Mums nė vienas klientas nebuvo atėjęs ir pasakęs, kad pas mus ko nors nėra ir kad kažkas yra prastai. Niekada nesu girdėjęs iš nė vieno apžiūrėti atvykusio kliento“, – tikina S. Kulvietis.

„Irec Baltic“ vadovas pastebėjo, kad baltarusiai yra patys išrankiausi pirkėjai, derybos su „Wargaming“ vyko ilgai ir įtemptai, esą tris mėnesius truko teisinis ir kokybinis auditas, bendrovę tikrino iš visų įmanomų pusių.

„Baltarusiai atliko pilną auditą – tokį, kokio nė vienas lietuvis neatliko. Tai kainuoja milžiniškus pinigus. Nebuvome pasiruošę tokio aukšto lygio deryboms, buvome „išpurtyti“ iki siūlelio. Sakau iš gerosios pusės – jie mus tikrino taip, kaip norėjo, mes bandėme, kaip visada be didelės pagalbos iš išorės, tai atstovėti, nes neturėjome, ko slėpti ir viską rodėme. Todėl tas sandoris ir vyko tiek laiko.

Jie tikrino viską, ką parašė Petras, Onutė, viena tarnyba, kita. Yra gandų lygmuo, kai kažkas kažką pasakė, o kai vyksta tikrinimas – konstrukcijų, brėžinių, inžinerinių sistemų, juridinių dokumentų – tai yra analizės, ataskaitos. Tokį labai rimtą patikrinimą turėjome, šiandien į pasaulį žiūriu kitomis akimis“, – pasakoja S. Kulvietis.

Jis atkreipė dėmesį, kad po Baltarusijos vėliava yra tik pati įmonė, o visa komanda – tarptautinė: „Wargaming“ dirba aukščiausio lygio specialistai iš Vokietijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Kipro ir t. t.

Kiti neturėjo, ką pasiūlyti

Teikti pasiūlymus šiai kompanijai buvo pakviesti ir kiti NT vystytojai, tačiau jie neatitiko baltarusių poreikių. Tarp jų buvo ir bendrovė „Hanner“.

Wargaming atvejis – vienas iš išskirtinių, įmonė norėjo nemažo kiekio butų, mes taip pat teikėme pasiūlymą, bet jį nebuvo taip paprasta pateikti, nes jiems reikia dabar, o ne po metų. Dažniausi jų terminai – 1–2 mėnesiai, tai nėra tiek būsto, nes Vilniuje 80–90 proc. būsto išperka iki statybų pabaigos. Jei kokia nors įmonė nori 20–30 ar daugiau butų įsigyti, tokį kiekį galėtume pasiūlyti per kelis projektus, bet tada jiems nelabai tinka“, – komentuoja „Hanner“ valdybos pirmininkas A. Avulis.

Jis tikina nežinantis daugiau atvejų, kad kuri nors Baltarusijos įmonė norėtų pirkti dešimtis butų vienu metu. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad dalis jau čia įsikūrusių įmonių darbuotojus samdo vietoje – Lietuvoje, o baltarusiai dažniausiai patys savarankiškai ieško būsto.

„Įmonės šį klausimą sprendžia necentralizuotai, pavyzdžiui, prie atlyginimo prideda 400–500 eurų, ir tada patys darbuotojai ieško būsto rinkoje“, – pažymi A. Avulis.

Arvydas Avulis

Nuomos rinkoje padidins pasiūlą

Kol gyvenamojo būsto rinkoje vienoje vietoje daug butų vystytojai neturi, nuomai dalis bendrovių jau greitai turės, ką pasiūlyti. Sostinėje planuojami bendro gyvenimo (co-living) projektai, kai būstą nuomoja pati NT bendrovė, šiuo metu Vilniuje jų yra tik vienas. „Hanner“ taip pat turi planų vystyti šio koncepto būstą, Kalvarijų g. derinamas naujas objektas, tačiau procesai stringa. A. Avulis statybų leidimą tikisi gauti per kelis mėnesius.

„Svarstome ir planuojame, kad vienas toks colivingo projektas atsiras. Tačiau yra visa eilė klausimų, kuriuos reikia derinti su institucijomis. Kalbant atrodo viskas paprasta ir aišku, o kai pradedame projektą, mums daug ko neleidžia, nederina, tada tokie projektai tiesiog „pakimba ore“. Šiuo metu žymiai paprasčiau plėtoti gyvenamų namų projektus ir juos realizuoti nei tokius projektus kaip colivingas, nes jų derinimas – keblus ir atima žymiai daugiau laiko“, – dėsto jis.

Vis dėlto colivingo projektai esą nėra sietini tik su būsto poreikiu iš baltarusių: „Mūsų idėja – Socialinių mokslų kolegija, mes daugiau orientuojamės ne į baltarusius, o tą rinkos paklausą (studentus – Delfi). Nelabai sureikšminame faktoriaus, kad atvyks žmonių iš Baltarusijos, kad jie labai daug nuomosis ir pirks būsto. Aš kol kas šio faktoriaus neįžvelgiu. Jei jis ateityje atsiras, jie galės naudotis infrastruktūra, kuri kuriama ne baltarusiams, o visiems – ir lietuviams, ir studentams iš kitų šalių.“

Būstą nuomoja ir baltarusiams

Pirmasis co-livingo koncepto projektas „Liv in Vilnius“ dienos šviesą išvydo pernai rudenį. Šalia Technopolio įsikūrusio nuomos projekto „Liv-in“ vadovė Vita Žutautaitė pasakoja, kad 40 proc. jo gyventojų sudaro užsieniečiai, tarp jų – ir baltarusiai. Dažniausiai, kaip sako, pavieniai gyventojai iš Baltarusijos patys susiranda ir išsinuomoja būstą šioje vietoje.

„Turime įvairių tautybių ir rasių gyventojų: iš Prancūzijos, Italijos, Pakistano ir t. t. Dalį gyventojų tikrai turime ir baltarusių. Jų susidomėjimas – nuolatinis. Jie patys viską daro – per sistemą gali užsiregistruoti, sumokėti avansą ir jau kitą dieną atsikelti.

Paprastai nuomos sutartį sudarome 2–15 mėnesiams, tarp tų klientų – įvairaus laikotarpio sutarčių. Atvažiuoja pabandyti, pasižiūrėti, kol galbūt susiras kitą būstą, nes mes visus priimame, leidžiame pasirinkti terminus. Matome – jie sutartis ir pratęsia“, – pasakoja V. Žutautaitė.

Tiesa, nuomos sutartis sudaro ir įmonės: „Bendradarbiaujame tiek su fiziniais, tiek su juridiniais asmenimis, jie patys rezervuojasi per sistemą. Įmonės susiduria su problemomis, kai reikia apgyvendinti darbuotojus su sąskaita, nuomos sektoriuje tai sudėtinga daryti, todėl ateina pas mus.“

Matydami tokio būsto poreikį iš užsieniečių ir vietinių NT plėtros bendrovė „Eriadas“, kurios vadovė yra V. Žutautaitė, Naujamiestyje planuoja rekonstruoti seną pastatą ir įgyvendinti dar vieną co-living projektą. Statybų pradžia numatoma šių metų rudenį, o pabaigti 2023 m. Planuojama investuoti 11 mln. Eur. Čia taip pat tikimasi sulaukti gyventojų iš Baltarusijos.

„Manau, kad kaip ir kiti gyventojai, baltarusiai vertina, kad turime bendrųjų zonų, sporto salę, darbo zonas, kino zoną, „lobby“, kuriame galima pasikviesti svečių ar dirbti. Manau, lyginant su būsto rinka, jie colivingą vertina per pridėtines vertes, nes gauna ne tik būsto nuomą“, – kodėl baltarusiams priimtinas toks gyvenamojo būsto konceptas, paaiškina ji.

Co-living nuoma
Foto: Bendrovės archyvas

Būsto trūkumas – ne kliūtis

Delfi kalbinti NT ekspertai nemano, kad būsto trūkumas gali būti kliūtis baltarusiams persikelti į Lietuvą. Štai A. Avulis daugiau mato biurokratinių problemų, pavyzdžiui, kai baltarusiai negali Lietuvoje atsidaryti sąskaitos. Jam antrina ir vystytojų atstovas M. Statulevičius.

„Nemanau, kad dabar yra būsto trūkumas. Pavasarį mes išgyvenome tam tikrą piką, kai Vilniuje būdavo parduodama, rezervuojama po 1000 butų per mėnesį. Manau, kad šie metai susibalansuos ir bus 500 butų nuperkamų, rezervuojamų per mėnesį. Didesnę pasiūlą gali pasiūlyti statytojai, jei statybų kainos labai neišaugs, ir tą paklausą atlieps. Trūkumo aš nematau, nes baltarusiai atvyksta dešimtimis ir šimtais, nėra didžiulis jų srautas tūkstančiais, ir dėl išvykimo apribojimų jis dabar sulėtėjęs. Tai mūsų rinkos žymiai neužkaitins ir nerimo vystytojams nesudaro“, – pabrėžia M. Statulevičius.

„Baltarusiams naudotis finansinių tarpininkų paslaugomis – sudėtinga, nes čia reikia turėti sąskaitą, istoriją darbo Lietuvoje, pajamų ir pan. Todėl jiems taip greitai gauti paskolą ir įsigyti būstą arba pirkti iš savų pinigų galbūt dar nėra taip drąsu, todėl pirminiai paieškų variantai yra nuoma, bet ilguoju laikotarpiu, jei jie čia planuos persikelti ir užtrukti, kurti šeimas ir gyventi, aišku, matyt, jie bus aktyvūs dalyviai ir būsto rinkoje – galimai išnaudos pigesnį antrinės rinkos būstą“, – priduria jis.

Anot LNTPA prezidento, kol kas kalbama apie šimtus baltarusių ir jų šeimų, jei bus Lietuvoje pradės kurtis tūkstančiai šeimų, butų poreikis išaugtų tiek pat, tai jau esą būtų rimtas signalas NT rinkai.