Gyventojai apsiperka rečiau, bet išleidžia daugiau
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA), atstovaujančios didžiuosius prekybos centrus ir jų valdytojus, prezidentas Mindaugas Statulevičius pasakoja, kad pastaruosius 5–7 metus pirkėjų įpročiai nuolat keitėsi, pandemija per pusantrų metų tik paspartino procesus – apsipirkimas tapo retesnis, bet pirkinių krepšelis išaugo.
„Gyventojai įvertino, kad tą laiką, kurį užtrukdavo apsipirkdami, gali skirti kitoms veikloms, ir pradėjo planuoti. Žmonės įprato apsipirkinėti internetu ir prekes gauti namie. O jei vyksta į prekybos vietą, tai stengiasi daryti rečiau, bet jų krepšeliai tapo didesni. Tai matome ir pagal automobilių srautus, ir pagal čekius tiek maisto prekyboje ir kitur“, – komentuoja M. Statulevičius.
Anot jo, pavasarį, kai buvo ribojama prekyba, pirkėjų srautas, nevertinant maisto prekybos, buvo kritęs kartais, dabar pirkėjai esą sugrįžo. Tačiau dar sunku įvardyti, kada srautai pasieks priešpandeminį lygį, nes, kaip pastebi, keičiasi gyventojų apsipirkimo filosofija.
„Pagal „Google“ skelbiamus mobilumo duomenis ir apyvartas matome, kad grįžimas gana spartus, bet priešpandeminio lygio nėra pasiekęs. Manau, nėra pasiekęs apie 20 proc. Žmonės kaip ir norėtų grįžti, bet srautai koreguojasi dėl apsipirkimo tankumo, t. y. krepšelis pirkimo didesnis, bet apsiperka rečiau“, – dėsto NT ekspertas.
Pašnekovo teigimu, nors pirkėjų srautas mažesnis, prekybos centrų apyvartos išlikusios, kaip ir buvo prognozuojama.
„Apyvartos maisto prekyboje kilo, kitur – krito. Bendrai vertinant apyvartas prekybos centruose, jos išlikusios panašios. Labai sunkus buvo keturių mėnesių karantinas, kai prekyba negalėjo veikti – ne maisto prekyba buvo visiškai išimta iš apyvartų, internetinė prekyba geriausiu atveju sudarė 15 proc. parduotuvių apyvartos.
Kaip žinia, prekybininkai moka nuomą, priklausomai nuo apyvartų, tad krito apyvartos ir pačių prekybos centrų. Laikas nuo gruodžio vidurio iki balandžio vidurio buvo tikrai nelengvas. O vertinant, kaip atrodė praeiti metai, kai sugrįžo pirkėjai ir jie tapo aktyvesni, manau, kad šie metai bus panašūs“, – prognozuoja LNTPA prezidentas.
„Akropolis“ džiaugiasi pardavimų rezultatais
„Akropolis Group“ komunikacijos departamento vadovas Dominykas Mertinas sako, kad šiemet po ilgai trukusio karantino parduotuvėms atnaujinus veiklą, pardavimų rezultatai yra kur kas geresni, palyginus su laikotarpiu po pirmojo karantino. Vis dėlto pramogų vietos ir restoranai rezultatais dar džiaugtis negali, mat karantino apribojimai juos paveikė labiausiai.
„Žinoma, lankytojų srautai vis dar nesiekia priešpandeminio lygio, tačiau pardavimų apimtys sėkmingai atsistatė, o atskirose kategorijose netgi žymiai viršija ankstesnių metų lygį.
Natūralu, kad elektroninė prekyba auga, tačiau matome, kad fizinio apsilankymo parduotuvėse poreikis išlieka didelis: ir dėl galimybės gyvai apžiūrėti, pasimatuoti, išsirinkti tinkamas prekes, ir gauti įvairias paslaugas bei leisti laiką“, – sako jis.
D. Mertinas pasakoja, kad siekiant pilnai susigrąžinti lankytojų srautus „Akropoliuose“ nuolat pristatomi nauji prekių ženklai, atidaromos naujos ir iš esmės atnaujintos parduotuvės, vykdoma aktyvi rinkodaros veikla.
„Dėl saugumo, vengiant žmonių būriavimosi pandemijos metu neorganizavome didžiųjų nuolaidų dienų „Jamam“, tačiau nuo gegužės vidurio atnaujinome projektą „Akropolio Superžvaigždės“ – lankytojams pateikiame reguliariai atnaujinamus, tik „Akropoliuose“ galiojančius specialius pasiūlymus. Šiuo metu jau prasidėjo ir sezoniniai vasaros išpardavimai“, – kaip bandoma susigrąžinti lankytojų srautus, komentuoja jis.
„Ozas“ kai kur fiksuoja mažesnį srautą
Prekybos ir pramogų centro „Ozas“ turto valdytoja Ina Augulienė sako, kad lankytojai čia užsuka labai tikslingai. Šiek tiek mažesnis lankytojų srautas fiksuojamas tuose veiklos sektoriuose, kuriuose yra taikomi griežtesni apribojimai, kaip pavyzdžiui, restoranai, kino teatrai ir pan.
„Lankomumas tokiose vietose kontroliuojamas įleidžiamų lankytojų skaičiumi, atstumais tarp asmenų, galimybių pasais ir pan., todėl natūralu, kad tokiose veiklose stebimas mažesnis klientų kiekis. Visgi stebime tendenciją, kad nuosekliai didėja asmenų, turinčių galimybių pasą, skaičius, o tai tiesiogiai turi įtakos ir didėjančiam lankytojų skaičiui prekybos ir pramogų centre“, – sako ji.
I. Augulienė pastebi išaugusius laisvalaikio ir sporto, namų apyvokos prekių pardavimus, taip pat žymiai didesnį sporto klubo lankomumą, itin didelį susidomėjimą naujai atidarytu mokymo plaukti baseinu.
Sugrįšime į kitokias mažesnes parduotuves
Prekybos centrų konsultanto Lauryno Mituzo teigimu, prekybos centrai tik atsigauna po karantino, taiko laikinas apsaugos priemones, manevruoja tarp trumpalaikių iššūkių. Artimiausiu metu valdytojams aktualiausias uždavinys esą bus užtikrinti, kad prekybos centruose lankytis būtų saugu. Tačiau, anot jo, jau aišku, kad sveikatos apsauga bus raktinis žodis, planuojant ir valdant naujus prekybinius objektus, kurie sparčiau prisitaikys prie naujų aplinkybių nei senieji prekybos centrai.
„Ryškiausiai aktualijas mažmeninėje prekyboje įamžina centrų atidarymai. Šalyje dominuoja kadaise ekonomikos bumo metu atidaryti centrai, kurie ryškiai nepasikeis, bet nauji ir mažesni jau bus labiau prisitaikę susidurti su negandomis“, – sako jis.
Kaip pastebi, prekybos centrai kuria trauką, o karantinas išmokė pirkėjus apsirūpinti, nekeliant kojos iš namų. Eksperto teigimu, vien prekėmis grąžinti lankytojus į prekybos centrus bus nelengva, todėl jau pastebima pastangų atkreipti socializuotis išalkusių žmonių dėmesį naujovėmis ir maitinimo sprendimais. Dideli centrai stengsis atrodyti dar didesni, o maži – dar jaukesni, apibendrina L. Mituzas.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad per pandemiją itin išaugusi el. prekyba fizinę drabužių ar avalynės prekybą stumia į šoną, bet dar neišstumia. Jis nemato priežasčių, kodėl fizinių parduotuvių skaičius ateityje galėtų mažėti. L. Mituzo teigimu, prekyboje dominuoja fizinės parduotuvės, o net sparčiai auganti elektroninė komercija poreikio atsidarinėti tradicinių parduotuvių itin nesumenkina.
„Elektroninei komercijai taip pat reikia fizinių parduotuvių, tik mažiau, ne tokių didelių ir aktyviausiose vietose. Pasaulyje populiarėja „pure play“ tipo parduotuvės, kai prekybininkai smulkėja ir specializuojasi. Jų dėl elektroninės komercijos plėtros tik daugės. Stambesni parduotuvių tinklai darosi išrankesni naujoms vietoms, bet savo plėtros planų nestabdo. Neatlaikiusios pokyčių vienos parduotuvės užleidžia vietas kitoms, o žmonių išlaidos stabiliai auga“, – dėsto prekybos centrų konsultantas.
Keičiasi parduotuvių paskirtis ir dydis
M. Statulevičius taip pat sutinka, kad fizinių parduotuvių skaičius galbūt ir nemažės, bet jos bus mažesnės ir turės kitokią paskirtį.
„Dalis parduotuvių, kurios nevykdys didelės prekybos, veiks labiau kaip atsiėmimo taškai ar virtualių pristatymų taškai. Koks bus jų dydis – kitas klausimas. Manau, kad einama link kompaktiškesnių parduotuvių, kuriose nereikia turėti viso asortimento. Pirkėjui galima parodyti prekę kataloge ir ją greitai pristatyti – gautų tą pačią ar kitą dieną į namus.
Sumažėjusį parduotuvių plotą aprėps pramogų ir kitų patirčių zonos. Tie prekybos centrai, kurie neturi galimybių plėstis į dydį, pasistatyti papildomų plotų ar aukštų, esamų nuomotojų sąskaita stengsis transformuotis“, – sako LNTPA prezidentas.
Karantino pasekmės – baseinai prekybos centruose
Pašnekovas pažymi, kad per pastaruosius 10 metų prekybos centrai keitėsi – jie tapo mažiau prekybiniai, juose atsirado daugiau pramogų ir patirčių, o per pandemiją transformacija tik dar labiau paspartėjo.
„Dabar matome, ką padarė karantinas, – prekybos centruose atsirado baseinų, daugiau užimtumo, papildant kino teatrus, ledo arenas, didelės erdvės žaidimų. Ieškoma naujų funkcijų ir traukos taškų patalpose, kurios pakviestų užeiti ir praleisti daugiau laiko.
Manau, kad ilguoju laikotarpiu prekybos centrai transformuosis iš prekybos taškų į patirčių erdves. Dalis parduotuvių, kaip buvo per karantiną, taps prekių atsiėmimo taškais – žmonės neis matuotis, apsižiūrėti, bet atsiims prekes ir norės skirti daugiau laiko pramogoms, maistui, sportui, filmui ir pan.“, – pasakoja M. Statulevičius.
Dėl karantino Lietuvos prekybos centruose atsirado ir netradicinių pramogų, tokių kaip baseinai, o užsienyje pastebima, kad dalis prekybos centrų virsta viešbučiais, biurais, koncertų salėmis ir pan.
„Prekybos centras – dėžutė, NT objektas, į kurį galima sudėti daug įvairiausių patirčių. Užsienyje matome, kad dalis prekybos centrų virsta viešbučiais, gali netgi atsirasti būsto segmentas, jie tampa biurais – dalyje prekybos centrų ploto, kuris anksčiau nebuvo planuojamas administracinei veiklai, kuriamos darbo vietos, bendradarbystės erdvės. Atsiranda sporto klubų, baseinų, įvairių maitinimo formų, koncertų salių“, – pasakoja NT ekspertas.
Netradicinės pramogos retai prigyja
Anot L. Mituzo, ateities prekybos centrai bus laisvalaikio praleidimo vietos, kur apsipirkimas bus tik viena iš pramogų, nes kitas su prekių apsirūpinimu susijusias procedūras internetas atliks efektyviau. Tačiau, kaip pastebi, netradicinės pramogos dėl ekonominių priežasčių retai prigyja.
„Lankytojai rinksis centrą pagal emocinį krūvį, kurį išsinešė per ankstesnius apsilankymus. Valdytojų kuriamas judesys ir prekinių ženklų asociacijos formuos įvaizdį, kuris padės rinktis.
Netradicinės pramogos retai prigyja dėl ekonominių priežasčių ir ilgiau išgyvena, jei netampa tradicinėmis. Prekybos centrams naudingesni yra daug parduotuvių apjungiantys valdymo sprendimai ir lengviausią kelią rinkoje randančios komunikacinės žinutės, nors pastangos retai būna akivaizdžios“, – komentuoja L. Mituzas.
Šiemet išvysime naująją „Akropolio“ versiją
Prekybos centrų valdytojų atstovas M. Statulevičius pažymi, kad dalis naujų prekybos centrų, kurie dar tik vystomi, per karantiną galėjo stabtelti ir pergalvoti savo koncepciją. Jis pateikia Vilniaus „Akropolis Vingis“ pavyzdį, kurio statybos dėl pandemijos buvo nukeltos vėlesniam laikui. Šiemet turėtume išvysti naująją jo versiją.
„Jie (valdytojai – Delfi) daug galvoja, skiria dėmesio ir planuoja, kaip projektą padaryti patrauklų dabartinei besikeičiančiai pirkėjo patirčiai. Projekto koncepcija pristatyta dar prieš dvejus metus, dabar planuojama įvairių unikalių funkcijų. (...) Yra noras, gavus leidimą, iškart pradėti statybas ir jų nestabdyti. Jei tai bus padaryta antroje metų pusėje, tai, matyt, ir statybos prasidės“, – komentuoja pašnekovas.
Patys „Akropolio“ valdytojai plačiau nekomentuoja naujo prekybos centro statybų eigos ir vizijos. Pasak D. Mertino, šiuo metu toliau dirbama ties „Akropolis Vingis“ projektinių sprendinių atnaujinimu ir aktualizavimu. Interneto svetainėje skelbiama, kad prekybos centro atidarymo data numatoma 2024 m. antroje pusėje.
Prekybos centrai nestabdė investicijų
Tačiau kalbėdamas apie visus prekybos ir pramogų centrus „Akropolis“ jis pažymi, kad šie nuolat atsinaujina – kasmet pasikeičia apie 10 proc. nuomininkų, ne išimtis ir praėję metai. Antrąjį karantiną valdytojai išnaudojo atsinaujinimui – balandžio viduryje po ilgos pertraukos darbą pradėjus prekybos centruose esančioms parduotuvėms, Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliai“ lankytojus pasitiko su 35 naujomis ir atsinaujinusiomis parduotuvėmis.
Prekybos ir pramogų centre „Ozas“ dėl pandemijos investicijos nebuvo stabdomos. Pasak I. Augulienės, net ir karantino įkarštyje toliau vyko suplanuoti darbai ir naujų prekybos vietų atidarymai. Pavyzdžiui, atidaryta gyvūnų klinika, kirpykla ir viešbutis, maitinimo vietų gretas papildė trys žinomi restoranai, dar vienas baigiamas įrenginėti.
„Be abejo, situacija šalyje koregavo darbų terminus, tačiau viskas, kas buvo suplanuota šiam laikotarpiui, buvo sėkmingai įgyvendinta. Atidarytas didžiausias Lietuvoje šeimos pramogų parkas „Adventica“, įrengtas pirmasis Lietuvoje mokymo plaukti baseinas „Plaukimo šeima“, šį rudenį planuojame atidaryti pramogų centrą „O’learys“, – vardija prekybos centro valdytoja.
Vilniuje didesnių naujų projektų nenumatoma
NT vystytojų atstovas M. Statulevičius pažymi, kad Vilniuje suplanuoti du dideli nauji prekybos centrai, jų statybos esą nestoja. Tai – Pilaitėje dygstantis „Ogmios miestas“ ir šalia Markučių planuojamas prekybos centras, kuris, pasak jo, šiek tiek keičia savo koncepciją – integruoja daugiau papildomų veiklų, ten turėtų atsirasti biurų, bendro gyvenimo (angl. co-living) projektas.
Vystytojai šių projektų planų neatsisako ir statybų neatšaukia. Kaip sako pašnekovas, jie bando valdyti riziką ir su rangovais dalintis augančių kainų ir kaštų iššūkiu. Tačiau Vilniuje, anot NT eksperto, naujų didesnių prekybos centrų projektų statyti nenumatoma. Jis atkreipia dėmesį į brangstančias statybas, kurios vystytojams tampa dideliu galvos skausmu.
„Bet kuriuo atveju tie, kurie pradės dabar projektą, susidurs su pokyčiais rangovų, medžiagų kainų srityje. Vertinama, kad iki 20–30 proc. gali būti brangesnės statybos. Reikės galvoti, kaip būti konkurencingais, kad nuomos kainos daugmaž išliktų rinkos vidurkio, (prekybos centras – Delfi) netaptų per brangus ir būtų užpildytas. Nemažai galvos skausmų vystytojams“, – sako jis.
Prekybos centrų konsultantas L. Mituzas priduria, kad iki statybų ir brangesnių investicijų prekybos centrų planavimas užtrunka keletą metų. Jie statomi dešimtmečiams, todėl laikini sukrėtimai esą tik sulėtina darbus, bet augant miestams bei senstant esamiems centrams, investuotojai vis grįžta prie investicijų į vartojimą.
Anot jo, kai tik vartojimo augimas bus labiau įtikinamas už virusų baimes, o apsipirkimas virs labiau pramoga, Lietuvoje atsiras ir naujų prekybos centrų, mat parduotuvių tinklai visada plečiasi ir jų laukia.
