Kur Seimo narys galėtų apsistoti už 300 eurų per mėnesį: variantai – nuo bendrabučio iki neremontuoto buto mikrorajone

Bendrabutis Naujamiestyje, kambarys Markučiuose, Pilaitėje, Naujininkuose, arba seniai remonto nematęs butas miegamajame rajone. Tokį būstą sau galėtų leisti kitos kadencijos Seimo narys, kai neliks Seimo viešbučio ir bus skirta 0,2 vidutinio atlyginimo kompensacija – 300 eurų. NT Brokerius suma glumina. Ekonomistas Nerijus Mačiulis atsidūsta, kad klausimą reikia spręsti iš esmės – Seimo nariai jau kurį laiką uždirba gerokai per mažai, ir tai atbaido potencialius kandidatus.

Seimas netrukus galutinai apsispręs dėl Seimo viešbučio naikinimo – tuo metu atliekamos frakcijų apklausos, kokios kompensacijos pakaktų parlamentaro būstui. Valstietė Agnė Širinskienė pasidalijo – siūloma nuo 302 eurų.

Matydami tokią alternatyvą parlamentarai svarstymo stadijoje kone vieningai sutarė, kad šioje kadencijoje viešbučio dar nenaikins – paruoštas įstatymas įsigalios kitoje kadencijoje.

Ką būsimi parlamentarai galėtų įsigyti už 300 eurų?

Brokeriai kraipo galvas, kad studentų bendrabučių nuomos kainos prasideda nuo 200 eurų. Skelbimų portaluose netgi vasarą už tokią sumą pasirinkimai būtų itin kuklūs.

Štai Šnipiškėse 29 kvadratiniai metrai, 1 kambarys pirmame aukšte sovietinės statybos name – 300 eurų, o savininkas žada padengti interneto ir kabelinės televizijos paslaugas, nurodoma viename skelbime alio.lt.

Naujininkuose, už geležinkelio, Šaltkalvių g. jau būtų galima gyventi erdviau – už 300 eurų nuomojamas šviesus, suremontuotas 2 kambarių butas, 39 kv.m. Bute yra ir balkonas.

Norintys naujesnės statybos, gali rinktis Pilaitę – 299 eurai per mėnesį leistų apsistoti 2005 m. statybos name esančiame 36 kv. metrų bute, rodo alio.lt įkeltas skelbimas.

Jei tikrai reikia Seimą pasiekti pėsčiomis, 20 kv. metrų kambarį cokoliniame aukšte galima atrasti ant Tauro kalno, čia kaina svyruoja nuo 200 iki 300 eurų. Virtuvė yra bendra, tačiau bendrabučiu šio pasiūlymo nuomotojai nevadina. Apartamentuose be kušetės dar yra spintelė, stalas ir lentyna, o šviesi sienų spalva stimuliuoja mąstymą apie geresnę karjerą.

Galima atrasti ir patrauklesnių būsto variantų, tačiau paprastai su prierašu „Bute gyvena malonus šeimininkas (-ė)“.

Portalo aruodas.lt pateiktais duomenimis, gegužę 1 kambario būstas vidutiniškai kainuoja 350 eurų, 2 kambarių – apie 550-590 eurų. Vidutiniškai 1 kv. metras nuomojamo būsto atsieina 11,3 euro, tai reiškia, kad už 300 eurų išeitų 26 kv. metro.

„Šita lokacija (Seimo viešbučio – „Delfi“), šita vieta yra pati geriausia, nes už tokius pinigus, kuriuos siūloma nuomoti būstą, tai gal Naujininkuose, arčiau oro uosto ir galima išsinuomoti, vargu, ar galima kur kitur“, – per svarstymą Seime kalbėjo socialdemokratas Algirdas Sysas.

Čiulada nelabai turėtų ką pasiūlyti: studentų bendrabučiai – nuo 200 eurų

„Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada, paprašius Seimo nariui paieškoti būsto, pasijuokė: „Gal reikėtų pradėti nuo to, kad studentų bendrabučiai nuo 200 eurų prasideda“.

Pasak jo, už 300 eurų galima atrasti nebent nuo miesto centro nutolusį butą, pvz., Naujininkuose, Naujoje Vilnioje.

„Miegamajame rajone 1-2 kambarių butų kainos vis tiek jau prasideda nuo 350-400 eurų per mėnesį, tad jau reikėtų prisidėti iš savų pinigų, tikriausiai“, – vertina M. Čiulada.

Paprašius varianto arčiau Seimo, jis pripažino, kad gal būtų už 300 eurų įmanoma atrasti kokį neremontuotą kambarį.

„O jei kažkas bent kiek padoresnio, tvarkingesnio ar geriau atrodančio – be 400 eurų turbūt sunkiai. Tai yra ta riba, nuo kurios reikėtų pradėti paieškas. Vėlgi, reikia turėti omenyje, kad nuomos rinkoje yra sezoniškumas. Vasaros vidury dar galima sumedžioti palankesnį variantą, bet rugsėjį, spalį, jau nelabai. Sausį, vasarį kainos vėl tūpteli, ir paskui vėl gegužę – birželį atsistato. Toks judėjimas aukštyn žemyn vyksta nuolat“, – vertina ekspertas.

Jis suabejojo, o kodėl apskritai mokesčių mokėtojai turėtų būstą Seimo nariui užtikrinti – argi jų pajamos tokios mažos.

„Galbūt kažkieno norų dėl gyvenimo kokybės netenkins nei 300, nei 500 eurų, o jie nuomosis už 1000 eurų ir dalį dengs iš savo pajamų. Šioje vietoje galbūt siekiama tiesiog kompensuoti dalį išlaidų?“ – pasvarstė M. Čiulada.

Portalo Aruodas.lt vadovė Viktorija Steponavičiūtė, paprašyta įvertinti parlamentarų galimybes, daug nežada.

„Šiuo metu vidutinė skelbimuose siūloma butų nuomos kaina Vilniuje yra apie 350 Eur mėnesiui už vieno kambario butą, apie 550-590 Eur už dviejų kambarių butą, jei vertintume visą pasiūlą, ne konkrečiai pagal mikrorajonus. Tai vidutinė pasiūlos kaina, už kurią norima išnuomoti – kaina gali skirtis pagal konkretų mikrorajoną, patį butą, jo įrengimą, statybos metus ir kitus ypatumus“, – paaiškina V. Steponavičiūtė.

Anot jos, 300 eurų sumos pagal šiuo metu siūlomas nuomos kainas turėtų pakakti dviejų kambarių buto nuomai Karoliniškėse, Jeruzalės mikrorajone, taip pat tokiose dalyse kaip Grigiškės, Liepkalnis, Salininkai, Naujoji Vilnia, Bajorai.

„300-400 Eur vieno kambario buto nuomai greičiausiai nepakaktų Užupyje, Senamiestyje, Šnipiškėse, nes šiuo metu šiuose mikrorajonuose vidutinė siūloma nuomos kaina didesnė“, – pripažino portalo vadovė.

Širinskienė: būsimo Seimo nariai bus pastatyti prieš faktą

Seimo narė A. Širinskienė sakosi nepavydinti Seimo nariams, kurie bus išrinkti prieš pat Seimo viešbučio naikinimą.

„Iš tiesų Seimas, kuris susirinks jau kitą kadenciją, jau bus pastatytas prieš faktą. Kaip prisimenate, paprastai priesaikos būna lapkričio pradžioje, o įstatymas, kuris reguliuoja Seimo viešbučio naudojimą, įsigalios po keleto mėnesių – naujos kadencijos Seimui reikės labai greitai apsispręsti, ką daryti, ar atšaukti įstatymą, ar vis dėlto nenaudoti viešbučio ir pradėtis naudotis butais. Naujiems parlamentarams, ką tik susirinkusiems, viską įvertinti ir išanalizuoti per porą mėnesių bus tikrai sudėtinga, matome, kad dabar analizė truko daugiau nei pusmetį“, – vertina A. Širinskienė.

Ji patikina pati nagrinėjusi ir padariusi išvadą, kad už 300 eurų būstui išsiversti kone neįmanoma.

„Kainos bus ženkliai didesnės. Juo labiau, kad dalis Seimo narių gyvena su šeimomis, kai kurie atsikraustė su vaikais. Tikrai su Šeima surasti didesnį nei 1 kambario butą už 300 eurų bus neįmanomas dalykas“, – vertina parlamentarė.

Mačiulis: skaidriausia būtų tiesiog imti didinti atlyginimą

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis iš esmės kritikuoja parlamentarų atlygio politiką.

„Lietuvos visuomenėje turime įsisenėjusią nuomonę, esą Seimo narys yra veltėdis ir jam nereikia nei mokėti didelio atlyginimo, nei jokių priedų. Seimo nario atlyginimas jau turėtų būti 2-3 kartus didesnis, nei jis yra dabar. Ir tik taip mes galėtume užtikrinti, kad būtų pakankamai kandidatų, kurie yra talentingi, gabūs, nori save realizuoti politinėje karjeroje, o ne priešingai, kad kandidatuoja dėl to, nes niekur kitur negali savęs realizuoti“, – apvertė klausimą apie būstą N. Mačiulis.

Anot jo, Seimo narių atlyginimai, lyginant su pažangiomis valstybėmis, Lietuvoje atrodo itin maži.

Seimo kanceliarijos duomenimis, šiuo metu pareiginis Seimo nario atlyginimas be priedų sudaro 3433,8 Euro prieš mokesčius (apie 2077 Eur į rankas), keliais šimtais eurų daugiau uždirba frakcijų ar komitetų vadovai.

„Matome, kad tai yra nuvertinta pareigybė, ir nemažai talentingų jaunų asmenų nelinkę rinktis tokios profesijos, tokio karjeros kelio: ir dėl finansinių priežasčių, ir dėl to, kad tai nėra labai prestižinė specialybė, ji nėra vertinama, žinant Lietuvos visuomenės požiūrį, kad politikas yra blogas žmogus. Aišku, kad tai neskatina daugelio asmenų rinktis tokio karjeros kelio“, – sako ekonomistas.

Pasak jo, jau dabar politikams mažo atlyginimo problemą tenka maskuoti įvairiais priedais, reprezentacinėmis išlaidomis, tai kelia jų panaudojimo skaidrumo riziką: „tada kai kurie Seimo nariai galvoja, kaip tuos priedus išsigryninti, jie perka dalykus iš susijusių asmenų, įmonių, ir visokiomis kitokiomis machinacijomis bando pasididinti savo asmenines pajamas“, – vertina N. Mačiulis.

Pasak jo, skaidriausia forma būtų tiesiog didinti tiesioginį atlyginimą ir patiems parlamentarams palikti nuspręsti, ar jie nori nuomotis ar pirkti būstą, ar važinėti į darbą.

„Jei lygintume su kitais samdomais darbuotojais, tai turbūt daugelis rinktųsi tiesiog atlyginimą, o ne kažkokius priedus, kuriuos galima panaudoti tik susisiekimui, arba tik būsto nuomai, ar tik kanceliarinių prekių pirkimui. Neišmintingas toks pinigų skirstymas“, – vertina N. Mačiulis.

Gerąja praktika jis laiko ir europarlamentarams teikiamas išmokas, tik ten išmokos yra kelis kartus didesnės nei Lietuvoje.

„Pats principas, kad Seimas neturi valdyti viešbučio, automobilių ūkio, yra teisingas – tiesiog reikėtų suteikti tam tikrą pinigų sumą, ir jau po to parlamento narys pats nuspręstų, kaip ją panaudoti. Automobilių ūkio buvo atsisakyta prieš daugiau nei dešimtmetį, o tas viešbutis tikrai yra archajiškas palikimas, kurio reikėtų atsisakyti. Seimas nėra ta institucija, kuri turėtų valdyti tokius objektus, bet sumos, aišku, yra neadekvačios“, – patikino N. Mačiulis.

Šedbaras tikisi, kad sumos bus adekvačios

Teisės ir teisėtvarkos komiteto buvo pagrindinis, vertinęs naują projektą ir jam teiktus pasiūlymus. Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras fantazijomis vadina Seimo narių įsitikinimą dėl 300 eurų sumos.

„Tiesiog fantazuoja, ir kuria visokias teorijas. Juo labiau, kad dabar apklausą frakcijos darė ir dar klausėme formalioje grupėje – didžioji dalis Seimo narių nepritaria bendrabučio atsisakymui. (…) Mūsų sprendimas buvo tas, kad dabar paliekam bendrabutį, ir tokia norma įsigaliojimo – nuo 2024 m. sausio 1 dienos tokiu atveju jau būtų mokami butpinigiai. Ką tai reiškia – tai reiškia, kad susirinkęs naujas Seimas, jei jis ir toliau mano, kad reikia bendrabutį palikti, tai tą normą pripažįsta negaliojančia, nes tai yra įsigaliojimo nuostatose. O jei per tą laiką kažkas įvyksta kažkas kito, kas rodo, kad ekonomiškiau ir patogiau būtų pagal butpinigius nuomotis būstą, panašiai, kaip Briuselyje europarlamentarai, tai tokiu atveju per kadenciją, tokius klausimus galima išspręsti“, – samprotavo politikas.

Tačiau jis pripažino, kad kol kas nėra jokios metodikos, kiek Seimo nariui turėtų būti kompensuojama.

„Manau, kad turėtų nustatyti valdyba ir turėtų nustatyti protingai, jei taip būtų. Juk turėtų daryti apklausą – kokia yra vidutinio būsto kaina Vilniuje. Tai negali būti čia nei 300 nei 200 eurų. Galbūt kas metus ar dvejus turi būti koreguojama, atsižvelgiant į būsto rinkos raidą“, – sako S. Šedbaras.

Jis tikino, kad dabartinių parlamentarų, jau apsistojusių viešbutyje, negalima pastatyti prieš faktą.

„Tu gauni 300 eurų, o kambarys kainuoja 500 Eurų – tai 500 ir turi gauti tokiu atveju. Tai neturi būti liuksas, neturi būti prabanga, bet normalus kambarys gyventi oriai su visais patogumais taip, kaip priklauso Seimo nariui“, – vertino S. Šedbaras.

Jis taipogi lygino, kad europarlamentarai gauna tam tikrą fiksuotą sumą pragyvenimo išlaidų, o jau tada patys sprendžia, ar nori gyventi su šeima didesniame būste ir primokėti, ar nori gyventi kukliau, galbūt miesto pakraštyje, ir dalis pinigų lieka: „Na, jeigu nori liukso, turi prisimokėti. Aišku, ten Briuselyje ir algos yra ne tokios, kaip mūsų“.

Paklaustas, kaip vertina Seimo narių atlyginimus, S. Šedbaras pripažino, kad tai tampa problema – jei anksčiau atlyginimai buvo susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu, dabar jie keičiami balsavimu dėl bazinio dydžio.

„Va čia ir prasideda ta baimė – jei keisi bazinį dydį, tai kils Seimo nariams atlyginimas. Dabar Seimo narių atlyginimai pagal paskaičiavimus, kuriuos padarė A. Sysas, valstybėje yra 67 vietoje, nors kažkada buvome dešimtuke. Žinoma, kad tas klausimas negali būti ignoruojamas, nes tada mes Seime turėsime pusę Petrų. Žmonės profesoriai ar iš verslo neis. Taip pat ir visokie Puidoko skandalai – kai tokie pinigai pradeda vaikščioti, turbūt prasideda visokios pagundos“, – vertino parlamentaras.

Kaip šiuo metu į viešbutį, taip ateityje į kompensaciją galėtų pretenduoti tie Seimo nariai, kurių deklaruota gyvenamoji vieta rinkimų dieną nuo Vilniaus centro nutolusi daugiau nei 50 km, kurie neturi čia būsto.