Brangsta ir naujos, ir senos statybos būstas
„Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis laidoje „Piniginiai reikalai“ komentavo, kad remiantis šių metų pirmojo ketvirčio duomenimis būstas visoje Lietuvoje jau brango 11-12 proc. „Ober-Haus“ gegužės mėnesio duomenimis matyti, kad būsto kainų augimas tarp didmiesčių svyruoja nuo 10 iki 15 proc.: Vilniuje – 11,6 proc., o didesnis augimas mažesniuose miestuose – Šiauliuose, Panevėžyje.
„Šiek tiek spartesnis yra naujos statybos butų kainų augimas. Matome naujos statybos projektus, kurie startuoja su ženkliai didesnėmis kainomis ir žmonės perka, rezervuoja tokį būstą, net ir brangesnį. Tai tas senesnės statybos butų kainų augimas šiek tiek kuklesnis, bet jis irgi labai spartus yra.
Iki šių metų, jeigu kalbame apie butą Vilniuje, vidutiniškai buvo išleidžiama 100 tūkst. eurų. Tikėtina, kad šiais metais jau vidutiniškai bus 120 tūkst. eurų. Kainų yra labai įvairių ir Vilniuje, ir Kaune, ir Klaipėdoje. Intervalas labai platus: kad ir tame pačiame Vilniuje pigiausias būstas gali kainuoti šiek tiek virš 1000 eurų už kv. metrą, gali kainuoti jau ir 5-6 tūkst. už kv. metrą“, – pasakojo R. Reginis.
Kodėl kainos didėja? Anot analitiko, visų pirma tai vyksta dėl ekonomikos atsigavimo.
„Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet ekonomika atsigaus 5 proc., kas išties yra milžiniškas ekonomikos šuolis.
Antras dalykas – tikrai patrauklios finansavimo sąlygos. Pasižiūrėjau naujausius balandžio mėnesio duomenis, tai per pastaruosius 13 metų išduotas didžiausias paskolų kiekis: ir kovą, ir balandį buvo išduota virš 170 tūkst. naujų būsto paskolų. Tai rekordinis kiekis. Ir palūkanos netgi turi tendenciją mažėti. Taigi sąlygos išlieka labai patrauklios.
Ir trečias veiksnys labai svarbus – lūkesčiai. Gyventojų lūkesčiai užšokę taip aukštai, kad turbūt nesurastume žmogaus, kuris pasakytų, kad artimiausiu metu būsto kainų augimas sustos arba kainos pradės mažėti. Visi tikisi tik augimo“, – teigė analitikas.
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pridūrė, kad įtakos turėjo ir nuotolinio darbo išpopuliarėjimas: daugiau laiko praleisdami namuose gyventojai ėmėsi ieškoti erdvesnio ir patogesnio būsto.
„Pirmoji bangelė, ypatingai praeitų metų vasarą, rudenį, buvo sąlygota pagrinde to asmeninio poreikio pasigerinti savo būsto kokybę. Tie žmonės, kurie galėjo sau leisti, tai darė.
Kita bangelė atėjo pamačius šią žiemą, pavasarį, kad krizė jau kaip ir į pabaigą, o to laukto būsto kainų kritimo taip ir nebuvo. Ir tikėtina, kad nebus. Buvo toks psichologinis akstinas įsigyti čia ir dabar būstą, nes didžioji dalis žmonių, kurie laukė krizės jos taip ir nesulaukė. Trečias dalykas, fundamentalūs geri ekonomikos rezultatai. Pirmas teigiamas siurprizas buvo, kad Lietuvos ekonomika krito žymiai mažiau pavasarį nei ES vidurkis. Antras siurprizas dar didesnis, kad ir žiemą netgi esant pakankamai ilgam ir griežtam karantinui Lietuvos ekonomika net sugebėjo šiek tiek paaugti. Jei mes net karantino metu augome, tai kas bus artimiausiais ketvirčiais, kai to karantino nebus“, – stebėjosi ekonomistas.
Būstas brangs labiau nei didės atlyginimai
Ž. Mauricas privalu turėtų būti, kad kainos augtų lėčiau nei atlyginimai, bet šiais metais taip nebus. Jis priminė, kad jau anksčiau mūsų būsto įperkamumo galimybės lyginant su vakarų Europa nebuvo geros.
„Toks standartas būdavo, kad turėtų pakakti penkerių metų darbo užmokesčio būstui įsigyti. Tai paskaičiuokime, jeigu vidutinis darbo užmokestis beveik 1000 eurų Lietuvoje, tai, per 5 metus 60 tūkst. eurų turėtų kainuoti būstas, o Vilniuje jis kainuoja jau 100-120 tūkst. eurų. Tai reiškia jis dvigubai brangesnis nei istoriškai, kiek turėdavo kainuoti būstas.
Skelbimų kainos gal nelabai patikimas indikatorius, bet išankstinis indikatorius, kad ten kainos pakilusios apie 20-25 proc. Jeigu pirkėjai tomis kainomis, kurios yra skelbimuose įsigys tą būstą, tai galime matyti pakankamai egzotinį kainų kilimą, galbūt net ir 15 proc. ar didesnį šiais metais.
Visko gali būti, tik priminsiu, kad Švedijoje metinis namų kainų augimas šiuo metu siekia 22 proc., JAV, kuri labai išsivysčiusi rinka, tos kainos ir taip ne mažos, buvo dviženklis augimas kai kur. Kai buvo SARS viruso pandemija Honkonge, ten pakilo būsto kainos 30 proc. Panašu, kad scenarijus kartojasi: pandemija ateina ir praeina, ekonomikos skatinimas lieka, gyventojų lūkesčiai sukyla ir tie pinigai plūsta į NT rinką“, – įžvalgas pateikė Ž. Mauricas.
R. Reginis taipogi tvirtino, kad šiemet bendras būsto kainų augimas bus dvigubai spartesnis nei atlyginimų augimas. Šiuo metu atlyginimų augimas prognozuojamas tarp 7-8 proc., o būsto kainų vidutinis metinis augimas, anot jo, tikrai gali siekti 15 proc.
„Tikrai matysime tą situaciją, kad įperkamumas šiemet sumažės. Bet kalbant apie konkrečius žmones yra konkrečios situacijos. Ne kiekvienas žmogus toje pačioje valtyje sėdi. Vienų atlyginimai auga daug sparčiau nei būsto kainos ar vidutiniai atlyginimai, pas kitus žmones atlyginimai nebeauga arba jų pajamų lygis yra pakankamai žemas. Tokiems žmonėms tai tikrai prastos žinios, kadangi jie turės arba pirkti prastesnį būstą, senesnį arba toliau nuo centrinės miesto dalies, arba apskritai atsisakyti būsto pirkimo ir grįžti ar tęsti nuomą“, – sako analitikas.
Atvėsimo signalai matyti užsienyje
Pasak R. Reginio, bet kokiu atveju šioks toks rinkos atvėsimas pasitarnautų visiems.
„Dabartinėje situacijoje yra pakankamai sudėtinga dirbti, kadangi pokyčiai dideli, lūkesčiai dideli ir kartais nesupranti, kur yra ta tikrovė. Ypatingai kalbant apie mūsų darbą, kai turi parduoti būstą ar įvertinti. Kartais vertintojai jau nespėja su tomis prašomomis kainomis ir kyla konfliktai. Jei rinka atvėstų vienokia ar kitokia forma dėl kažkokių priežasčių, būtų pakankamai gerai“, – priduria jis.
Ž. Maurico teigimu, bet kokios priemonės, kurių imtųsi Lietuvos bankas vėsinti rinkai, jau gali būti pavėluotos.
„JAV matome pirmuosius ženklus, kad būsto rinkos aktyvumas jau mažėja, net mažesnis nei 2019 metais. Kadangi mados ateina ir į kitas pasaulio šalis, galime tikėtis, kad į Lietuvą ateis po pusmečio, metų panašios tendencijos ir rinka visgi atvės. Nereikia pamesti galvos ir galvoti, kad jei šiais metais kyla kainos dviženklių skaičiumi, tai kils ir kitais, ir dar kitais metais. Manau, kad tikimybė, jog kitais metais kiltų dviženklių skaičiumi – nedidelė“, – svarsto ekonomistas.
Kaip teigia ekonomistas, įvestas platesnis NT mokestis radikalių pokyčių jau nebepadarytų, nes įsigaliotų greičiausiai nuo kitų metų, sumokėtas būtų 2023 metais, o dar ir atsirastų įvairiausių išimčių.
„Jeigu išauga paklausa, reikia išauginti pasiūlą ir tai ilgainiui turėtų subalansuoti rinką, bet pasiūla neturi būti chaotiškai augantys priemiesčių rajonai“, – priduria jis ir teigia, kad didelė grėsmė kyla dėl įsigyjamo būsto kokybės.
„Kai visi bando bėgti didelė minia žmonių per vienus vartus, tai atsiranda ir didelis susigrūdimas. To perkaitimo grėsmė yra pakankamai didelė, gali labai nukentėti NT tvarumas, kokybiniai rodikliai nebe tokie svarbūs – žmonės perką viską čia ir dabar iš brėžinių, nebežiūri į tokias detales kaip aplinkos infrastruktūra. Tokie dalykai kaip būsto garso izoliacija nueina į antrą planą, tai čia viena tokia grėsmė to tvarumo klausimas. (…) Tai (kėlimasis į priemiesčius – „Delfi“) bus didžiulis iššūkis mūsų miestams, ypatingai Kaunui, Klaipėdai Vilniui, Šiauliams. Būtent priemiesčių darni plėtra. Dabar jau padarė daug klaidų, tai gali būti tokia chaotiška ta plėtra, ji bus labai sparti ir didelė, ko pasekoje prisivirsime košės dar ilgiems dešimtmečiams į priekį“, – laidoje „Piniginiai reikalai“ sakė ekonomistas.
Ar dabar pirkti būstą?
Ž. Maurico verdiktas, jei būsto reikia sau, tuomet geriausias metas yra visuomet pirkti čia ir dabar.
„Nes niekada negali atspėti, kaip bus ateityje, tik visą laiką reikia žiūrėti į kokybinius parametrus. Dabar perki ne tik butą, bet ir visą aplinką, infrastruktūrą. Perkant reikia apgalvoti visus žingsnius, kaip gyvensime“, – sako ekonomistas.
R. Reginis pabrėžia, kad sąlygų tam, jog dabar imtų mažėti kainos, nėra.
„Matosi ta pinigų skatinimo politika vyksta toliau, 2022-2023 m. bent jau žiūrint euro zonos prognozes tai infliacija tikrai nebus didelė ir neįsisiūbuos tiek, kad galbūt sumažintų tą skatinimą, todėl artimiausius metus kitus, tikėtina, kad dar gyvensime labai panašiomis nuotaikomis“, – teigė analitikas.
