Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su praėjusių metų paskutiniuoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 5 proc.

Naujos statybos būstai brango 3,5 proc., senesni – 6 proc. Ypač brango vienbučiai bei dvibučiai namai, kurių kaina šoktelėjo 8,7 proc., o butų daugiabučiuose – 5 proc.

Dar didesnis būsto kainų šuolis įvyko per metus. 2021 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju 2020 m. ketvirčiu, naujos statybos būstas vidutiniškai brango 10,8 proc., ankstesnės statybos – 12,8 proc.

Ar sparčiai kylančios būsto kainos gali sustabdyti pirkėjus? Statybininkų asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo nuomone, daug kas priklausys nuo bankų – ar jie keis palūkanų normas.

Pasak D. Gedvilo, valstybė taip pat turi priemonių, kaip galėtų „atvėsinti“ įkaitusią nekilnojamojo turto rinką: „Jei tie mechanizmai bus „įjungti“, nekilnojamojo turto rinkoje matysime pokyčių. Manau, kad gali būti pristabdytas toks beatodairiškas pirkimas.

Dalius Gedvilas

Kita vertus, statistika rodo, kad gyventojai yra sukaupę tikrai daug pinigų ir, bijodami nuvertėjimo, gali bandyti juos investuoti į nekilnojamąjį turtą.“

Panašu, kad baimė dėl santaupų nuvertėjimo daug žmonių jau apėmė.

Statistikos departamento tyrimas atskleidė, jog praėjusį balandį daugiau žmonių ėmė svarstyti galimybę per artimiausius 12 mėnesių pirkti ar statyti namą, butą ar vasarnamį.

Palyginti su prieš metus buvusiomis nuotaikomis, tikrai ketinančių įsigyti būstą padaugėjo 1 proc., tiek pat daugiau ir svarstančiųjų tokią galimybę.

Dvigubai ar net trigubai išaugo gretos apklaustųjų, kurie per artimiausius metus svarsto galimybę išleisti didelę pinigų sumą būstui pagerinti – renovacijai, centriniam šildymui, sanitarinių mazgų kapitaliniam remontui. Pirmosios pandemijos bangos pradžioje pernai balandį tik 11 proc. apklaustųjų atsakė, jog labai tikėtina arba gana tikėtina, kad jie ketina pagerinti savo turimą būstą, o šių metų balandį tokių ketinimų jau turėjo 21 proc. gyventojų.

Įvairūs tyrimai rodo, kad į nekilnojamąjį turtą žmonės linkę investuoti ne tik dėl infliacijos, kuri, Statistikos departamento duomenimis, gegužę pasiekė 3,5 proc.

Dairytis naujo būsto paskatino ir pandemija, dėl kurios žmonės buvo priversti daugiau laiko praleisti namuose. Iš namų dirbti ar mokytis turėję gyventojai panoro įsigyti erdvesnį būstą.

Kaip parodė bendrovės „Homa“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa, nuotolinis darbas iš namų keisti dabartinį būstą paskatino dešimtadalį respondentų: 7 proc. apklaustųjų svarsto keisti būstą, bet niekur neskuba, o 3 proc. teigia aktyviai ieškantys patinkančių variantų.

Bet ar dabar pats geriausias metas pirkti būstą? Ar žmonių sprendimo įsigyti nekilnojamojo turto neveikia aplinkos spaudimas, kad būstas esą gali dar labiau brangti?

Statulevičius: situacija yra viena „karščiausių“

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovo Mindaugo Statulevičiaus teigimu, būstą, jeigu jis įsigyjamas sau, pirkti reikėtų tada, kai jo reikia.

„Dažniausiai būstas perkamas savo lėšomis, o sprendimas jį įsigyti nepriimamas spontaniškai.

Jeigu nekilnojamas turtas perkamas kaip investicija, kaip pinigų „įdarbinimo“ priemonė, ypač jeigu už skolintas lėšas, reiktų būti ypač atsargiems.

Šiandien santykinai pigūs pinigai, už kuriuos dabar galima įsigyti būstą, po kelių metų gali pabrangti ir žmogui gali būti sunku vykdyti finansinius įsipareigojimus. Su skolintomis lėšomis visada reikia elgtis atsargiai“, – perspėja asociacijos vadovas.

Mindaugas Statulevičius

Tačiau M. Statulevičius priminė, kad dar prieš metus, diskutuodami apie tinkamiausią laiką pirkti būstą, daug kas sakė, jog reikėtų palaukti, – esą vystytojams ateis sunkus metas, kainos kris, bus taikomos didžiulės nuolaidos ir panašiai. „Bet matome, kad prognozės neišsipildė, taip kalbėję ekonomistai dabar mušasi sau į krūtinę, pripažindami, kaip jie suklydo prognozuodami būsto kainas“, – sako jis.

M. Statulevičius nesiryžta prognozuoti, kas ateityje laukia norinčiųjų pirkti būstą: „Dabar rinkos situacija yra viena „karščiausių“ per visą Nepriklausomybės laikotarpį.

Tačiau, kiek tenka kalbėtis su asociacijos nariais, analitikais, Lietuvos banko atstovais, kurie atidžiai stebi situaciją, atrodo, nėra priežasčių manyti, jog formuojasi nekilnojamojo turto burbulas, nes gyventojų pajamos auga labiau nei būsto kainos“.

M. Statulevičius mano, kad šiemet bent jau didmiesčiuose atlyginimų ir būsto kainų augimas gali susilyginti. „Kadangi nekilnojamasis turtas įsigyjamas ne vien tik skolintomis lėšomis, nekyla ir tokių didelių atsiskaitymo problemų, kurios buvo per ankstesnę krizę. Dabar žmonės didžiąją dalį sumos moka iš savo santaupų ir pagal visas teorijas – tai saugiausias variantas“, – kalbėjo asociacijos vadovas.

Be to, pasak M. Statulevičiaus, pastaruoju metu matyti didelis žaliavų ir statybos medžiagų brangimas, taip pat – kyla reikalavimai būsto kokybei, infrastruktūrai, todėl bent jau būsto kainoms mažėti dingsčių esą nėra.