Gerą meistrą geriausiu atveju pavyks rasti po 2 mėn.
Feisbuko grupėse gausu gyventojų užklausų dėl vienų ar kitų statybos darbų. Tačiau rasti gerų meistrų gali būti sudėtinga. Štai pavyzdžiui vilnietis 150 kv. m būstui ieško laisvų tinkuotojų. Jis pats pripažįsta, jog naivu tikėtis, bet darbus norėtų pradėti po poros savaičių. Komentaruose žmonės dalijosi savo patirtimi, kad gerų meistrų be dviejų mėnesių eilės neįmanoma surasti.
Kaunietis taip pat ieško laisvo vidaus apdailininko, kuris darbus pradėtų nuo ateinančio pirmadienio. Komentaruose žmonės ragino tokių darbininkų ieškoti bent prieš mėnesį, nes „geri meistrai darbų nuo artimiausio pirmadienio nepradeda“.
Tiesa, galima pastebėti, kad ir darbų terminai šiuo metu pailgėję. Šeima 320 kv. m name ieško glaistytojų dažytojų apie 1000 kv. m plotui. Vienas į skelbimą atsiliepęs meistras pranešė, kad darbų atlikimo terminas – 66 dienos, o kaina – 15,9 Eur už kv. m.
Kai kur įkainiai pakilę iki 20 proc.
Delfi apie situaciją rinkoje pakalbino ir kelias apdailos bei statybos darbų įmones. Pasak vienos pavadinimo nenorėjusios atskleisti įmonės, apdailos darbų šiuo metu tenka laukti iki dviejų mėnesių, o įkainiai pakilę 10-20 proc. Tokia pati situacija esą beveik visoje statybos darbų rinkoje.
Apdailos darbus atliekančios įmonės „Iki raktų“ vadovas Mindaugas Pūras sako, kad pastaruoju metu jaučiamas didelis užimtumas. Šiuo metu norint užsisakyti paslaugas, tektų palaukti daugiau nei mėnesį eilėje. Kadangi įmonėje – daugiau darbuotojų, toks terminas, palyginus su rinka, nėra toks jau ir ilgas.
„Liepos antroje pusėje galėtume apsiimti pradėti daryti kokius nors apdailos darbus. Šiuo metu dideli NT pardavimai, tad natūralu, kad nusipirkę žmonės jų nelaiko, nori juos įsirengti, todėl daug ir besikreipiančių.
Kai klientai paklausia termino, tik vienas kitas nustemba, bet dažniausiai pasako, kad sutinka laukti. Būna tokių, kurie nustemba, sako, kad paieškos kitur, bet paskui paskambina ir sako, kad kitur taip pat eilės ir galime tartis toliau“, – pasakoja M. Pūras.
Gali užtrukti ir darbų pabaiga
Tiesa, gali tekti palaukti ne tik darbų pradžios, bet ir pabaigos. Dėl kai kurių žaliavų tiekimo problemų pristoja ir darbai.
„Šiek tiek yra pristabdymas darbų dėl kai kurių medžiagų tiekimo, bet ne visų. Vasaros sezonu visada – pernai ir užpernai – būdavo dėl medžiagų atvežimo šioks toks pristabdymas. Bet kol kas normalu – atrodo, kad telpam į terminus“, – pažymi „Iki raktų“ vadovas.
Anot jo, dėl žaliavų brangimo brangsta ir darbai: „Kainas mes irgi priversti šiek tiek kelti, nes kyla medžiagų kainos, bet nėra drastiško pakilimo kartais.“
Būsto statybos ir įrengimų darbus organizuojančios įmonės „Vilniaus namai“ projektų vadovas Ernestas Demanavičius tikina, kad klientams netenka laukti darbų pradžios, mat įmonėje dirba daugiau žmonių, tad ji gali apsiimti daugiau projektų.
„Rinkoje kas turi pajėgumų, sustyguoja ir viską gerai padaro, kas neturi pajėgumų – tam sudėtingiau, jei darbų apsiėmę daugiau, nei gali padaryti. Mūsų atveju situacija kasmet tik gerėja“, – sako jis.
Šiemet dėl kai kurių žaliavų kainų 50 proc. padidėjimo, darbų įkainiai taip pat šiek tiek brango. Tačiau pašnekovas pažymi, kad jie kasmet ir taip brangsta, o šiemet įmonė esą reikšmingai darbų kainų nekėlė.
LSA: gali tekti luktelėti pusę metų ar net ilgiau
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas sako, kad šiuo metu jaučiamas didžiausias trūkumas siauros specializacijos ir kokybiškai gebančių dirbti asmenų, tokių kaip statybininkų montuotojų, mūrininkų, apdailininkų, tinkuotojų, betonuotojų, darbininkų izoliuotojų, vandentiekininkų ir vamzdynų montuotojų, suvirintojų, elektrikų, pastolininkų.
Priklausomai nuo to, ar užsakovas samdo įmonę, ar savarankiškai dirbantį asmenį. Šiandien gali tekti luktelėti kartais net 3-6 mėn., o savarankiškai dirbančių asmenų – dar ilgiau. Panaši situacija esą vyrauja visoje Lietuvoje, tačiau Vilniuje ir pajūryje ši problema yra opiausia.
„Susidariusi situacija kilo dėl prasidėjusio vasaros statybos darbų sezono ir Lietuvos statybininkų naujai sudarytų sutarčių užsienio rinkose. Taip pat išaugo statybos darbų būstų apdailos apimtys nelegalioje statybų darbo rinkoje“, – priežastis vardija D. Gedvilas.
Anot jo, šią padėtį rinkoje pagerintų lengvatinis 5 proc. PVM statybos darbams (be medžiagų), kur „šešėlis“ yra didžiausias – fizinių asmenų dažniausiai užsakomiems statybos darbams.
„Taikant PVM lengvatą, galima legaliai veikiančių rangovų kainas padaryti labiau konkurencingas, o tai padidintų statybininkų pasiūlą gyventojams – jie turėtų gerokai didesnes galimybes samdyti kokybiškai dirbančias įmones, o ne šiek tiek pigesnes paslaugas siūlančius, bet nelegaliai dirbančius asmenis“, – pažymi jis.
Viena didžiausių problemų – darbuotojų trūkumas
Problemų kyla ir dėl darbuotojų trūkumo. Vertinant 2021 m. I ketvirčio duomenis, matyti, kad balandžio 1 d. darbo neturėjo 18,6 tūkst. asmenų, kurių paskutinė darbovietė buvo statybos veiklą vykdanti įmonė. Tai yra 48,2 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Tuo metu per 2021 m. I ketv. statybos veiklą vykdančios įmonės Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje registravo 8 tūkst. laisvų darbo vietų. Vien per šių metų balandžio mėn. statybos veiklą vykdančios įmonės Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje registravo 3,4 tūkst. laisvų darbo vietų.
Daugiau nei pusė visų registruotų darbo pasiūlymų yra skirti kvalifikuotiems darbininkams. Šiandien vienam darbo ieškančiam montuotojui tenka beveik 4 laisvos darbo vietos, betonuotojui – 3, o vamzdynų montuotojui – 2. Dėl darbuotojų trūkumo verslui šiandien tenka susidurti su itin nelengvais iššūkiais, kurie stabdo sklandų veiklos vykdymą.
„Nedarbo išmokas siekia gauti vis daugiau asmenų, neturinčių reikiamų kompetencijų atlikti statybinius darbus ir dėl to negalinčių rasti sau darbo vietos. Tikėtina, kad valstybė šiandien už mokesčių mokėtojų lėšas remia didžiulį kiekį fiktyvių bedarbių, kurie save įvardija kaip statybininkus, tačiau turbūt juos vargiai galėtume vadinti šios profesijos atstovais“, – pažymi LSA prezidentas.
Prognozuodamas, kiek ilgai laikysis aukštos statybų kainos, pašnekovas mato didelę tikimybę, kad statybos darbų kainos dabartiniame lygyje išsilaikys iki metų pabaigos. Anot jo, dėl infliacijos gali pradėti augti darbo užmokestis statybos sektoriuje ir tai sąlygos statybų brangimą, tačiau galbūt ne tokį drastišką, koks vyko per antrąjį šių metų ketvirtį.
Smulkiems darbams meistrų rasti paprasčiau
Smulkiais ir nedideliais projektais užsiimančių meistrų rasti galima ir dabar. Lietuvių sukurtos meistrų paieškos programėlė „Discontract“ orientuojasi ne į didžiulius projektinius darbus, bet į tam tikrą kiekį darbų, tarkim, sienos dažymas, tualeto įrengimas, vonios klijavimas plytelėmis, baldų surinkimas ir pan. Tokius meistrus galima išsikviesti ir po kelių dienų.
„Discontract“ vadovas Gediminas Jankus sako, kad šiuo metu statybų sektorius auga tiek statomų projektų kiekiu, tiek ir kainomis. Jam pačiam teko susidurti su situacija rinkoje – užliejus butą, vyras ieškojo statybininkų, tačiau besikreipęs į pažįstamus darbininkus išgirdo, kad geriausiu atveju šie atvyks po dviejų mėnesių. Platformos vienas iš įkūrėjų jų ieškojo savo programėlėje: santechnikas atvyko kitą dieną, dažytojas – po keturių dienų.
Pašnekovo teigimu, nors programėlės aktyvumas pastaruoju metu itin išaugęs, klientai meistrą smulkiems darbams dažniausiai išsikviečia per 2-3 dienas. Plytelių klojimo, dažymo darbų meistrai gali šiek tiek ilgiau užtrukti.
„Plytelių klojėlius išsikviečia po 4-7 dienų. Santechniką ar elektriką galima išsikviesti ir tą pačią dieną arba po 2-3 dienų. Toks yra vidurkis, bet dažniausiai klientai ir formuoja užsakymą, kad jie atvyktų po 2-3 dienų“, – pažymi G. Jankus.
Įkainiai liko tokie patys
Vadovas tikina, kad nors paklausa ir išaugusi, valandiniai įkainiai liko tokie patys. Pavyzdžiui, elektros instaliacijos ir santechnikos darbų kainos prasideda nuo 25 eurų už valandą, televizoriaus montavimas ant sienos – nuo 18, 75 Eur.
„Matematika paprasta: pakabinti televizorių ar sumontuoti kraną vidutiniškai užtrunka 1-2 val.“, – pažymi jis.
Natūralioje konkurencijoje – kuo daugiau paslaugos teikėjų, tuo jie stengiasi geresnę nuotrauką įdėti, aprašymą, nustatyti geresnę kainą, t. y. valandinį įkainį, kad gautų kuo daugiau užsakymų, ir žmonės juos įvertintų, nes tada klientai pagal visa tai ir renkasi paslaugos teikėją. Geresnis meistras gal ir pakelia kažkiek kainą, jei jis gauna geresnius įvertinimus. Bet matome, kad net ir dauguma geriausių meistrų jų nekelia“, – teigia G. Jankus.
Konkurentai kainas užkėlė
Pašnekovas priduria, kad platforma atliko rinkos tyrimą, rezultatai nustebino. Šešėlyje dirbančių meistrų kainos susilygino su platformos paslaugų teikėjų.
„Mūsų tikslas buvo „sveika“ kaina: pigiau nei įmonėse, ir tikėjomės, kad kainos bus didesnės nei šešėlyje dirbančių antkainiai, bet supratome, kad nelegaliai dirbantys pradėjo kelti kainas. Galiausiai žmonės neturi nei įrankio komunikuoti, nei garantijų ar apsaugos“, – pasakoja „Discontract“ vadovas.
Jis pastebi, kad legaliai dirbančios statybų įmonės savo įkainius taip pat pakėlė, mat pats susidūrė su statybomis, kuriose reikėjo atlikti projektinį darbą.
„Kainos tikrai yra pakilusios. Statybų bumas toks didžiulis, todėl visi sukėlė kainas. Įmonę samdyti natūraliai yra brangiau – dalį turi sumokėti įmonei, dalį darbuotojams, taip susideda didesnė sumą“, – pažymi jis.
