Žurnalo „Investuok“ organizuotoje NT konferencijoje R. Šimašius patikino, kad auksinius laikus išgyvenančio Vilniaus vizija yra kitokia, nei kitų miestų. Čia ketinama didinti skirtį tarp viešų ir privačių erdvių.

R. Šimašius pasidalijo statytojų duomenimis, kad pastaruoju metu plėtros prasme dominavo trys mikrorajonai – Šnipiškės, Naujamiestis ir Pilaitė, ir iš dalies Perkūnkiemis. Tačiau tai netrukus gali keistis – plėtra kelsis į pietinius rajonus.

„Mūsų tikslas, kad miestas būtų kompaktiškas. Tai yra, kad tu išėjęs iš namų į darbą galėtum nueiti pėsčiomis, ir į parduotuvę ir visur kitur. Ir mes matome, kad miestas pamažu toks ir tampa. Aišku, priemiesčiai irgi auga, bet mes turime gerą tendenciją mieste“, – kalbėjo R. Šimašius.

Jis patikino, kad dalis pokyčių jau įvyko: Senamiestis išvaduotas nuo tranzitinio eismo, išplėtotos lauko kavinės, neliko metalinių garažų ar romų taboro.

„Prieš 5-6 metus atrodė, kad Vilnius yra bankrotas, – skolas priminė meras. – Vėliau atrodė, kad bent jau padarykime kažką, kad gatvės būtų asfaltuojamos, judėtume į priekį, kad kažkas gyvenamuosiuose rajonuose vyktų. Praėjom šitą etapą ir dabar esame visiškai naujame etape“

Jis pristatė Vilniaus kaip sklandaus miesto idėją.

„Sklandus, tai yra ne toks, kaip buldozeris, kažką griauna ir stato, ir per jėga kažką daro. Bet iš tikrųjų darniai gyvena, atsižvelgia į istorinę aplinką, į gamtinę aplinką, darnaus judumo ir kitus planus, bet kartu ir labai veržlus, kuris eina į ateitį. Darnumo ir veržlumo samplaika, tokia simbiozė – kaip modernus sklandytuvas, kuris gaudo vėjo kryptis, bet galiausiai nuskrenda greitai ir ten kur nori. Čia yra mūsų miesto vizija“, – lygino R. Šimašius.

Remigijus Šimašius

Sovietiniuose rajonuose tversis kiemai

Meras kalba apie aiškesnę skirtį tarp privačių ir viešųjų erdvių – namų kiemus jis mato kaip privačias erdves ir čia žada didelių pokyčių.

„Normalų Vakarų miestą sudaro viešos erdvės ir privačios erdvės. Pagrindinės viešos erdvės – tai nėra netgi parkai ir aikštės. Pagrindinės viešosios erdvės – tai yra gatvės. O pagrindinės privačios erdvės – tai nėra tik butai, tai yra kiemai. Tą labai noriu pabrėžti. Kai manęs klausia, kaip padaryti, kad kiemas daugiabučių rajone vėl būtų vieša erdvė – jis neturi būti vieša erdvė. Jis turi būti saugi, jauki privati erdvė, kur bendruomenė, kaimynai išleidžia savo vaikus saugiai žaisti ir jie nenugrybaus į kitus kiemus. Tiesą sakant, mes sovietiniuose daugiabučių rajonuose net neturime kiemų, tiesiog turime tarpus tarp namų, o ne kiemus“, – dėstė R. Šimašius.

Pasak jo, sovietinis periodas ištrynė ir gatves, ir kiemus, todėl „turime sugrąžinti tai, kas sudaro miestą – gatves, viešas erdves, ir kiemus su savo parametrais“.

„Ne tiek smarkiai renovuoti, bet gyvi, su atskirais kiemais, kur iš tiesų žmonės jaučiasi šeimininkais – čia mes judame. Kai kam galbūt ir neįprasta, daug tikrų vilniečių, užaugusių sovietiniuose rajonuose, vis dar įsivaizduoja, kad kitaip neįmanoma. Įmanoma miestą padaryti su tikrais kiemais ir tikrom gatvėmis“, – sako meras.

Sovietmečio daugiabutis, statytas 1967 m.
Foto: Shutterstock

Jis žadėjo pats asmeniškai koncentruotis į sovietinius gyvenamuosius namus ar panašaus tipo namus be kiemų, tik „su tarpais tarp namų“.

„Yra naujai pastatytų to paties tipo namų, kur inovacija tik tai, kad tvora aptverta teritorija – tai pliusas, bet toli gražu ne tas kiemas, kuris normalus būtų. Mes neskiriame šoninės gatvelės nuo įvažiavimo į kiemą, nėra tokio dalyko kaip įėjimas į kiemą. Niekas niekada sovietiniame rajone nėra pasakęs tokio žodžio darinio, kaip įėjimas į Lazdynų arba Justiniškių kiemą. Nėra įėjimo į kiemą, yra tik įvažiavimai. Ten ruošiamės spręsti tuos dalykus“, – tvirtina R. Šimašius.

Jis pabrėžė, kad čia įdėto euro grąža miestui būtų didžiausia.

Gatvėms – transformacija

Tuo metu savivaldybė žada daugiau gatvių transformuoti taip, kaip Naugarduko gatvę, kurioje šalia kelio įsikūrė pramogų, prekybos vietos.

„Galima pasakyti kas yra gatvės transformacija – vat Naugarduko gatvės transformacija, beje, labai nebrangi – su dažais, ir kastuvėliais, ir krūmais. Matome, kokio pločio ir kaip ta gatvė atrodė prieš tai, ir dabar – arba tik automobiliams, arba ir gyvenimui. Gatve laikome ne tik važiuojamąją dalį, bet viską: automobilių važiuojamąją dalį, parkavimo juostą, želdymų juostą, pėsčiųjų juostą, dviračių juostą ir kartais tarpą tarp pėsčiųjų juostos ir namo fasado – tai yra gatvė“, – akcentavo meras.

Pasakojimai apie miestą ir erdvę: Naugarduko gatvė
Foto: Asmeninis albumas

Jis palygino, kad būsima Šiaurinė gatvė bus kaip tik tokia, kaip ir rekonstruota Naugarduko g.

„Ten neišvystyta teritorija, yra daug galimybių vystyti. Ką mes darysime, viena, kai kalba eina apie infrastruktūros mokestį, ten vystytojams mokestis, planuojama, bus didesnis nei kitur, nes akivaizdu, kad gavės pastatymas yra vienintelė sąlyga išvystyti tą teritoriją. Tai būtinai padarysim, ir aišku, kad ten bus labai gera infrastruktūra, labai gera gatvė ir labai geros NT kainos“, – apie projektą kalbėjo R. Šimašius.

Jis žada, kad rajonas taps ramesnis ir lengviau pasiekiamas, kils gyvenimo kokybė ir visos miesto Šiaurinės dalies gyvenimo komfortas.

„Daugybė gatvių, kurios šiandien yra tranzitinės ir per plačios, jos galės patirti tokią pačią transformaciją, kokią patyrė ir Naugarduko g. – atsirastų statymo vietų, atsirasti daugiau želdynų, dviračių takų, ir mažiau tranzito“, – dėstė R. Šimašius.

Anot jo, Šiaurinės gatvės techninis projektas baigiamas ir netrukus gali būti skelbiamas rangos konkursas. Tik panašu, kad ne visi patenkinti.

„Dabar tie namai, kurie yra aplinkui – priklausys nuo žmonių supratingumo. Jei aš ten gyvenčiau, tikėčiausi NT kainų pabrangimo, nes rajono vertė ir prestižas kils. Bet dalis žmonių turbūt galvoja, kad nebegalėsiu šuns vedžioti tuose laukuose, nes bus kažkokia gatvė, bus tanki statyba, tai galbūt ir kainos kris. Ne, nekris“, – patikino R. Šimašius.

Pasakojimai apie miestą ir erdvę: Naugarduko gatvė
Foto: Asmeninis albumas

Plėtra kelsis į pietinius Vilniaus rajonus

R. Šimašius patikino, kad daugiabučių rajonus bus siekiama plėtoti aplink transporto koridorius, „kad daugiau žmonių jaustųsi lyg miesto centre“. Anot jo, tai bus „brangiausias ir intensyviausias miestas, įskaitant ir Šiaurinę gatvę“. Centras, pasak R. Šimašiaus, turės plėstis visomis kryptimis, tačiau labiausiai jis išskyrė pietinę Vilniaus pusę.

„Šiaurinė g. – tai bus ne magistralė, ir Ukmergės g. klaidos nebus kartojamos. Ten bus tankiai užstatyta gatvė su pilna gatve pėsčiųjų, dviračių takais, žaliosiomis juostomis ir viskuo, kas iš tikrųjų būna miestietiškoje gatvėje – atviri pirmi aukštai, kur galima užeiti į kavinę ar parduotuvę“, – sako R. Šimašius.

Jis akcentavo, kad gatvė turi būti skirta ne automobiliui, bet gyvenimui.

„Vilniaus metodas, kaip to siekiame – norime, kad būtų ir nedidelio miesto žalumas ir jaukumas, ir kad būtų didmiesčio veržlumas.

Kaip plėtros pavyzdį jis pateikė naujai pastatytą Paupį, kuriame būsto kainos skelbimuose vos per kelis mėnesius pašoko trečdaliu.

„Paupys – naujas prestižinis rajonas. Žmonių tankumas ten didesnis nei sovietiniuose rajonuose, bet kažkodėl žmonės turi ir kiemus, ir gatves, ir rajono identitetą. Kur bus naujasis Paupys – vienavertus, jis bus pietiniame Vilniuje, aplink geležinkelį. Ne tik ten, kur „Vilnius Connect“, bet ir toliau link Vilkpėdės, kur daug nenaudojamų bėgių. Vilniaus viešojo transporto bazę mes tikrai iškelsime – ten nebėra miesto pakraštys ir tai yra teritorija, kuri bus grąžinta vystymui. (…) į Naujosios Vilnius pusę, į Markučių, į Žemųjų Panerių pusę – tai yra kryptys. Turime nubrėžti perspektyvą ir principus, kuriais vadovaujamės“, – vardijo R. Šimašius.

Jis pabrėžė, kad tai miesto vizija, tačiau galiausiai viskas priklauso nuo investuotojų pasirinkimo.

„Aš tai matau kaip kryptį, tai labai perspektyvi kryptis ir visas Savanorių prospekto įvaizdis turi keistis – tai jau prieš kurį laiką nubrėžta bendrajame plane, bet dar labiau keisis. Bet aišku, tai priklausys nuo vystytojų“, – sakė R. Šimašius.

Kaltino VPT dėl stadiono vėlavimo – kainavo 6 mln. eurų

R. Šimašius daug kritikos išsakė Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) dėl Nacionalinio stadiono projekto stabdymo.

„Teoriniai VPT pasvarstymai, ar čia koncesija, ar vieša-privati partnerystė, turint omenyje kainų indeksavimą, jau mokesčių mokėtojams kainavo kainavo 6 mln. Eurų. Va taip – nusprendė teoriškai pasvarstyti, ir 6 mln. eurų, tiek kainavo tas teorinis pasvarstymas. Bet aš tikiuosi, kad viskas bus sėkmingai, jei Vyriausybė neapsigalvos“, – apie projektą atsakė R. Šimašius.

Jis abejojo, ar tai prisidės prie aplinkinio NT kainų augimo, kadangi Šeškinės mikrorajonas jau yra išvystytas.

„Šeškinės prestižas, manau, kad turėtų kilti, ir dėl kitos infrastruktūros: ir Viaduko per Narbuto gatvę, kuris planuojamas, ir pėsčiųjų tako per Šeškinės šlaitus, tarp viršutinio ir apatinio miesto, visa tai manau pakels gyvenimo kokybę ir kainas“, – vertino R. Šimašius.

Nesiruošia nuolaidžiauti apsileidėliams

R. Šimašius patikino, kad nepelnytų malonių neturėtų tikėtis gyventojai, kurie patys nesirūpina savo turtu – jiems gresia net iškraustymas, jei turtas taps pavojingu.

„Nesiruošiam nuolaidžiauti apsileidusiems žmonėms. Tai susiję ir įvairiais bendrabučio tipo daugiabučiais, kurie kartais beviltiškos būklės. Žmonės nereaguoja į pasakymus, kad remontuokitės, nes tuoj pradės byrėti ar tekėti tas ar anas. Aš pasakysiu labai tiesiai – neturėtų žmonės tikėtis, kad kažkas nusileis iš dangaus ir jiems suremontuos. Mes galime padėti susiorganizuoti, mes galime šiek tiek padėti.

Remigijus Šimašius

Bet tuo momentu, kai tai taps per pavojinga gyventi, mes rasime būstą, kur tuos žmones perkelti, bet tikrai nei laikysime juos pavojingoje aplinkoje, nei kišime mokesčių mokėtojų pinigus vien tik dėl to, kad patys žmonės savo pinigų nekiša. O jau tada tie namai gali būti ir pertvarkomi kapitaliai, tai yra, iš esmės perstatomi naujai, pagal naujus reikalavimus, ir žmonės galės sugrįžti. O galbūt ir tankiau bus pastatyta, ar kitaip“, – dalijosi R. Šimašius.

Grėsmių vizijai kyla Seime

Grėsme miesto plėtrai R. Šimašius įvardijo Seime svarstomas Žemės įstatymo pataisas, kuriomis numatoma įvesti naują mokestį už NT projektų plėtrą valstybinėje žemėje, už žemės paskirties keitimą.

Jis paaiškino, kad šiuo metu vyksta geras procesas – gamybinių ir sandėliavimo patalpų transformavimas į gyvenamąsias ar komercines, tuo metu fabrikai, pvz., „Sparta“, keliasi už miesto.

„Problema, su kuria kovojame mes dabar, kad kažkas Seime pasigavo kažkokias senas idėjas, kaip kažkas nusipirko pamatų bloką ir po to su Nacionalinės žemės tarnybos pagalba paskui susiformavo sklypus. Dabar gi visus ruošiasi apmokestinti daugiau nei 100 proc. vertės mokesčiu, jei norima keisti paskirtį. Dar ten diskutuojama, ar 105 procentai, ar 50 procentų yra teisinga. Galiu tiesiai šviesiai sakyti, kad teisingas procentas yra 0 proc.“, – sakė R. Šimašius.

Jis pabrėžė, kad papildomas mokestis stabdytų transformaciją mieste.

„Tikiuosi, kad Seimas nepriims pačių blogiausių Žemės įstatymo nuostatų“, – vylėsi R. Šimašius.

Kainų augimą kaitina nauji gyventojai ir noras gerinti gyvenimą

Meras atkreipė dėmesį, kad iki šių metų Vilnius buvo unikalus tuo, jog nepaisant spartaus ekonomikos ir atlyginimų augimo, būsto įperkamumas kasmet didėjo. Tačiau jis abejojo, kad dabartiniai NT kainų augimai yra grįsti tik gyventojų skaičiaus prieaugiu.

„Augimas susideda iš to, ar yra perspektyvos, kad daugėja Vilniuje gyventojų, ar ne. Aš džiaugiuosi, kad Vilniuje gyventojų kas metus daugėdavo po 1 proc., o praėjusiais 2020 metais –apie 2 proc. Natūralu, kad paklausai tai yra didelis stimulas. Lygiai taip pat stimulas yra noras pasigerinti gyvenimą. Turime didelį potencialą augti iki Europos vidurkių – vilniečiai vis dar gyvena anksčiau, labiau susipaudę, negu daugelis miestų, su kuriais galime lygintis“, – vertino meras ir pastebėjo, kad tą leidžia pagerėjusios finansinės galimybės.