Abiejuose didžiausiuose Lietuvos miestuose gegužė buvo ramesnė nei balandis. Istoriškai rinka stabteldavo atsipūsti vasarai – birželį ar liepą. Todėl įprasta buvo tai vertinti kaip sezoniškumo įtaką. Tačiau ir 2020-ieji, ir šie metai būsto rinkoje nebuvo „klasikiniai“ – net Kalėdų karštinė pernai nepaveikė būsto pardavimų, todėl ir priežasčių pokyčiams reikėtų ieškoti kitur.

„Rezultatas yra labai aukštas ir siekia maždaug tiek, kiek mes būtume linkę projektuoti Vilniuje ilgalaikėje perspektyvoje – apie 800–900. Tai yra vienas geriausių visų laikų rezultatų, po absoliutaus piko kovą ir simbolinę 1 000 naujų būstų rezervacijų per mėnesį ribą „nupūtusio“ balandžio. Tikiuosi, kad rezultatas išliks stabilus ir ilgesnį laiką, nes tai rodytų balanso atsiradimą – ir paklausos, ir kainų“, – sako išskirtinius būsto projektus Vilniuje ir Kaune vystančios įmonės „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.

Jo nuomone, rinka išliko aktyvi net ir dėl sparčiai augusių kainų, tačiau pradėjo akis badyti pasiūlos trūkumas.

„Prasidėjus rinkos atsigavimui pernai gegužę–birželį ir didžiajai Vilniaus būsto rinkos augimo bangai liepą visi spėliojome, kiek tame augime yra „suspaustos spyruoklės“ efekto, kai žmonės, dėl karantinų nukėlė būsto įsigijimą vėlesniam laikui, o po to visi puolė pirkti. Tačiau tai tikriausiai nesudarė viso rezultato liūto dalies; miestas ir toliau augo, gerėjo pragyvenimo lygis, o dar prisidėjo ir kainų augimas, pasiūlos mažėjimas“, – kalba rinkos ekspertas. – „Būtent kainos ir pasiūla galėjo suvaidinti lemiamą vaidmenį šiuo laikotarpiu. Kainos subalansavo paklausą ir žmonės nebeperka visko, kas papuola – tai matėme prieš porą mėnesių. O pasiūla buksavo: nors per mėnesį rinkai buvo pasiūlyta net 13 naujų projektų ar jų etapų su beveik 500 būstų, rinka jų „prarijo“ dar dvigubai daugiau, todėl vadinamasis „sandėlis“ toliau mažėjo ir tolo nuo analitikų kartais „optimaliu“ laikomos 5 000 būstų ribos“.

Gegužės pabaigoje pasiūloje Vilniuje buvo galima rinktis iš 3 804 būstų sandėlio, balandžio gale – 4 091. Net šiandienos tempu esamas pasiūlos aruodas būtų sausai išsemtas vos per 5 mėnesius. Didesnė pasiūla ne tik padėtų stabilizuoti būsto kainas, bet ir padidintų pasirinkimo galimybes pirkėjams, ieškantiems kokybiško ir jų poreikius atitinkančio būsto, o ne perkančius iš baimės, kad vėliau to tiesiog nepavyks padaryti.

Laikinojoje sostinėje gegužę sutarta dėl 86 naujų būstų įsigijimo. Vidutiniškai tiek kas mėnesį buvo nuperkama sėkmingais 2019 m., o šiais metais rezultatas geresnis tik už sausio mėn. skaičius.

Tiesa, ir šiame mieste vienas rodiklis kelia nerimą specialistams: Kaune, kaip rodo „Citus“ analizuojami duomenys, per mėnesį rinkai nebuvo pasiūlyta nė vieno naujo būsto ir pasiūla čia sumažėjo iki 779 – tai yra skaičiaus, kuris Vilniuje būtų parduotas vos per mėnesį.

„Kauno rinka visada buvo santūresnė, gerokai mažesnė nei Vilniaus ir svyravimai įvairiose analizės kategorijose čia yra įprasti. Visgi, tikiu, kad nulinis pasiūlos prieaugis yra tam tikras rinkos nesusipratimas ir kitą mėnesį matysime visai kitokį vaizdą. Juk net Alytus ieško plėtotojų, galinčių pateikti naujų projektų šio miesto gyventojams. Neabejoju, kad kelių mėnesių Vilnius nurims, o Kaunas apšils.“

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)