Ši istorija prasidėjo dar 2018 metų pavasarį. Butą Palangoje nusižiūrėjusi šeima įsigyti jį nusprendė talkinant L. Žemgulytei.

Įtarimų dėl šios brokerės net nekilo. Jos valdomos įmonės „Elite group“ reklamos sukosi solidžiuose verslo laikraščiuose, o pati L. Žemgulytė klientus siekė pritraukti pozuodama populiaraus pajūrio žurnalo „Pliažas“ viršeliui. Beje, jau išaiškėjus skandalingai aferai, šio žurnalo leidėjai rašė, kad L. Žemgulytė ir jiems už reklamas liko nesumokėjusi 10 tūkst. eurų.

Laura Žemgulytė
Foto: "Vakarinės Palangos" nuotr.

Brokerė pradingo su pinigais

Dėl šios brokerės dešimtūkstantinę sumą praradęs R. P. jau po visko teisme pasakojo nusižiūrėjęs naujai pastatytą butą Palangoje. Vyras susitiko su pardavėjais, kurie jį suvedė su brokere L. Žemgulyte.

R. P. iškart pasirašė rezervacinę sutartį ir pervedė 1000 eurų su sąlygą, kad galės kelias savaites bute pagyventi ir įsitikinti, jog pirkinys išties tinkamas.

„Pagyvenau ten porą savaičių ir nusprendžiau butą pirkti, – teismui liudijo R. P. – Pervedžiau į brokerės įmonę 44 tūkst. eurų, liepos 10 dieną turėjome eiti pas notarą sudaryti sutartį, tačiau L. Žemgulytė ėmė nebeatsakinėti į mano žinutes, su ja buvo neįmanoma susisiekti. Kreipiausi į buto savininkus ir kartu pradėjome jos ieškoti, tačiau taip ir neradome.“

Netrukus paaiškėjo, kad pinigus pardavėjams pervesti turėjusi brokerė juos išgrynino iš įmonės sąskaitos ir prapuolė.

Palanga iš paukščio skrydžio

Dėl šios situacijos užsisuko teismų karuselė, pinigų netekęs vyras padavė civilinį ieškinį, o policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

Prarastus pinigus R. P. bandė atgauti ne tik iš L. Žemgulytės ir jos įmonės, bet ir iš buto savininkų. Visgi teismai nusprendė, kad buto pardavėjai nėra atsakingi už brokerės aferas.

Tiesa, pati L. Žemgulytė tvirtino, kad išgryninusi pinigus perdavė juos pardavėjams, tačiau to įrodyti ji ir nesugebėjo.

Aukščiausiajame Teisme nuspręsta, kad ji ir jos valdyta įmonė „Verslo strategai“ ne tik turi grąžinti 45 tūkst. eurų, tačiau dar tiek pat sumokėti kaip baudą už pirkėjo patirtus nepatogumus. Bėda tik ta, kad L. Žemgulytė tokios sumos neturi.

Bandė pasiųsti už grotų

Tačiau čia brokerės problemos nesibaigė, nes tuo pačiu ji sėdo ir į teisiamųjų suolą, kur turėjo atsakinėti į kaltinimus dėl sukčiavimo. Nors kaltės ji nepripažino, Klaipėdos apygardos teismas L. Žemgulytę nuteisė ir skyrė jai 2 metų laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojo naktimis būti namuose.

Tokia bylos baigtis netenkino nukentėjusiojo R. P., jis norėjo, kad mažamečius vaikus auginanti L. Žemgulytė apie savo elgesį pagalvotų sėdėdama už grotų. Skunde jis dėstė, kad paskirta bausmė – per švelni ir prieštarauja teisingumo principui.

„Įvertinus tai, kad nuteistoji turi nepilnamečių vaikų, tikėtina, kad ji ir taip būna namuose nuo 23 val. iki 6 val., taigi faktiškai jai jokia bausmė nepaskirta, bausmė formali, simbolinė“, – skunde dėstė R. P.

Be to, jo į įsitikinimu, teismas neatsižvelgė į jo šeimos patirtus išgyvenimus – vietoje būsto pajūryje jie neteko kelių metų santaupų.

„Dėl pinigų praradimo liko sudaužytos šeimos svajonės įsigyti naują patogų būstą ramiam gyvenimui“, – skundėsi jis.

Vyras atkreipė dėmesį ir į tai, kad L. Žemgulytė ne tik nesigailėjo dėl savo veiksmų bei nepripažino kaltės, bet vengė atvykti į apklausas policijoje, o vietoje to išvyko su vaikais atostogauti į užsienį.

„Tai rodo, kad ji ne tik abejingai žiūrėjo į jos atžvilgiu vykdomą ikiteisminį tyrimą, paskirtą kardomąją priemonę, bet visiškai nesistengė atlyginti žalos – kelionei skirtus pinigus ji galėjo nukreipti žalos atlyginimui, tačiau to nepadarė. Šios aplinkybės nerodo, kad L. Žemgulytė yra verta tokio gailesčio, kokį parodė pirmosios instancijos teismas“, – rašoma skunde.

Pati L. Žemgulytė tvirtino, kad pinigus pardavėjams perdavė, tačiau nuolat keitė parodymus ir savo žodžių nesugebėjo niekaip įrodyti. Todėl teismas brokerės pasiteisinimais nepatikėjo.

Foto: TEISMAI.LT

„L. Žemgulytė, siekdama užvaldyti R. P. priklausantį turtą, tyčia panaudojo prieš jį apgaulę dėl įgaliojimų veikti turto pardavėjo vardu, sudarant sutartis ir gaunant pinigus, ir ši apgaulė buvo esminė, nulėmusi nukentėjusiojo apsisprendimą dėl pinigų perdavimo L. Žemgulytei ir jos vadovaujamai bendrovei. Išankstinį tikslą užvaldyti R. P. priklausantį turtą, teisėjų kolegijos vertinimu, be jau pirmiau aptartų aplinkybių – tikrovės neatitinkančių duomenų apie nekilnojamojo turto savininką ir įgaliojimų veikti pardavėjo vardu pateikimas, nutylėjimas apie parduodamo nekilnojamojo turto areštą bei jam taikomą hipoteką, neįprastai didelio avanso suderėjimas, savo vadovaujamos bendrovės banko sąskaitos įrašymas į avansinę sutartį – patvirtina ir nuteistosios elgesys po to, kai R. P. pervedė 44 000 Eur į jos vadovaujamos bendrovės banko sąskaitą, vengiant susitikimų su pastaruoju, neatsiliepiant telefonu ir tik žinutėmis žadant, kad viskas išsispręs ir sandoris bus sudarytas“, – konstatavo teismas.

Visgi teismas neišpildė nukentėjusiojo noro įkalinti nesąžiningą brokerę ir paliko jai galioti 2 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 iki 6 val. nebent tai susiję su darbu.

Pamoka pirkėjams

Kaistant nekilnojamojo turto rinkai, panašių istorijų į viešumą išlenda ir daugiau. Delfi visai neseniai aprašė „Capital“ brokerio Kęstučio Juozėno fokusus, kai jis pradingo su dešimčių klientų pinigais.

Norint išvengti panašių situacijų, pirmiausia sunerimti reiktų, jei brokeris prašo pervesti pinigus į jo, o ne tiesiai į pardavėjo sąskaitą.

Be to, pirkėjas turėtų aktyviai rinkti informaciją apie perkamą turtą. Kaip teismai pažymėjo nagrinėdami civilinę bylą dėl L. Žemgulytės, pats R. P. nebuvo pakankamai rūpestingas.

Prieš mokėdamas pinigus jis neįsitikino ir nepasidomėjo, ar brokerė turėjo leidimą veikti pardavėjų vardu, nereikalavo duomenų apie tai, kas yra tikrasis būsto savininkas.

Būsto įsigijimas
Foto: Shutterstock

Be to, jis net nepatikrino informacijos apie perkamą turtą registruose, nors tai būtina padaryti prieš perkant turtą.

„Ieškovas turėjo (galėjo) susipažinti su viešuose registruose esančiais duomenimis, turėjo pareigą aktyviai veikti išnaudodamas visas teisėtas galimybes susižinoti jam svarbius ir reikalingus duomenis. Nepaisydamas to, kad Nekilnojamojo turto registro išrašo negavo, ieškovas sudarė avansinę sutartį ir 44 000 Eur avansą pervedė į UAB „Verslo strategai“, o ne į nekilnojamojo turto pardavėjo, kaip tai nurodyta avansinės sutarties 5 punkte, banko sąskaitą“, – rašoma teismo nuosprendyje.

Nuo pirkėjo buvo nuslėpta detalė, kad perkamas butas areštuotas, todėl paprastai jam nebūtų pavykę jo įsigyti, tektų gauti antstolių ir kreditorių leidimą. Be to, jis tik vėliau sužinojo, kad perkamas būstas įregistruotas kaip poilsio patalpos.

Visas šias detales, kaip pažymėjo teismas, pirkėjas galėjo ir privalėjo pats išsiaiškinti, tačiau to nepadarė.