„Manoma, kad šis mokestis yra per didelis ir jis sumažins būsto įperkamumą. Gyventojai už būstą mokės 25 tūkst. eurų daugiau“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė jis.

Kaip aiškino NT įmonių grupės „Citus“ įkūrėjas Mindaugas Vanagas, numatytas kelių sluoksnių „mokesčių sumuštinis“.

„Pirmasis sluoksnis: jei valstybinės žemės sklype planuojamų statinių užstatymo plotas daugiau nei 40 proc. viršys ankstesnių statinių užstatymo plotą, plėtotojui prie sklypo kainos reikės sumokėti 50 proc. sklypo vertės siekiantį mokestį. Pavyzdžiui, jei sklype stovi 1 tūkst. kv. m žemės ploto užimantis nebenaudojamas sandėlis su administracinėmis patalpomis, o jo vietoje planuojamas 1 500 kv. m ploto užimantis statinys, mokestis bus maksimalus. Tarkime, už 1 mln. eurų vertės sklypą reikės mokėti 1,5 mln. eurų.

Antrasis: jei valstybinės žemės sklype planuojamų statinių bendrasis plotas daugiau nei 40 proc. viršys ankstesnių statinių bendrąjį plotą, plėtotojui papildomai bus pridėtas dar 50 proc. sklypo vertės siekiantis mokestis. Pavyzdžiui, tas pats 1 tūkst. kv. m anksčiau minėtas griautinas sandėlis su administracinėmis patalpomis yra dviejų aukštų ir bendras jo plotas sudaro 1,5 tūkst. kv. m. Planuojamas keturių aukštų 3 tūkst. kv. m bendro ploto pastatas ir mokestis didėja vėl. 1 mln. eurų virsta 2 mln. eurų. Na, ir desertas: jei keičiama sklypo paskirtis, prisideda dar nereikšmingi 5 proc. ir 1 mln. sklypas atsieina 2,05 mln eurų“, – aiškino jis.

Mindaugas Vanagas

M. Vanagas spaudos konferencijoje dar pateikė savo atliktus skaičiavimus.

„Žemės kainos dalis viename kvadratiniame būsto metre sudaro ženklią dalį. Priklausomai nuo rajono, nuo vietos, bet vidutinės klasės būste vienam kvadratiniam metrui žemė gali kainuoti nuo 200 iki 500 eurų ir daugiau. Jei kvadratinis metras bus apmokestinimas 105 proc., tai jei 1 kv. m galėjo kainuoti 500 eurų, apmokestina dar 500+ eurų – 1 kv. m kaina išauga.

Jei perki vidutinio dydžio butą, tarkime 50 kv. m, tada 50 x 500 = 25 tūkst. eurų. Tai tikrai milžiniškas mokestis. Dar reikia suprasti, kad liūto dalis vystymo vyksta nuomojamoje žemėje, Vilniuje iki 80 proc. Tai paveiks praktiškai labai didelę dalį NT projektų“, – sakė jis.

Tokie pakeitimai numatyti Seimo nario Petro Čimbaro pateiktame pasiūlyme, kuriam pritarė Seimo Kaimo reikalų komitetas, o dabar dėl jo laukiama Vyriausybės išvados.

Asociacijos duomenimis, Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių butų kainos augo 7,2 proc.

Pavojus kokybei

Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius sakė, kad siūlomi pakeitimai gali sukelti pavojų NT projektų kokybei.

„Yra buvusios sandėlių apleistos teritorijos, vidury miesto atsidūrę šašai, kurie yra neprasmingi. Tas teritorijas tik apeiti bereikia – jie labai prasmingai virsdavo gyvenamaisiais namais, viešosiomis erdvėmis, rekreaciniais objektais. Žmonės ten labai maloniai leidžia laiką. Iš tiesų, ir pagal darnos planus, pagal visą dabartinio pasaulio logiką, yra didelė galimybė, išnaudoti apleistas teritorijas ir panaudoti tinkamai.

Remigijus Šimašius

Čia Paupio kvartalas yra geriausias tokios konversijos pavyzdys. Lygiai taip pat aktualu ir kitur: ir Šnipiškėse, ir Naujamiestyje, ir Naujojoje Vilnioje, tiesą sakant. Tai yra ypač aktualu“, – kalbėjo jis.

R. Šimašius pastebėjo, kad už kokybišką konversiją, priėmus siūlomus pakeitimus, gali tekti susimokėti 105 proc. daugiau.

„Kokybės augimo tendencijai iškilo labai labai rimtas pavojus. Ne tik kainai, bet ir kokybinei raidai, nes tai reiškia, kad šašai viduryje miesto liks. Perkūnkiemiai aplink miestą vyks, o tai reiškia, kad bus daugiau tankumo ten, kur jo neturėtų būti. Miestas bus išbarstytas labiau, turėsime daugiau važinėti. Tai mūsų toli gražu netenkina“, – sakė meras.

Abejoja atlyginimų augimo nauda

Savo ruožtu Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sakė, kad jau pradeda abejoti, ar atlyginimų augimas yra gerai.

„Lietuva – šalis, kur atlyginimai pernai augo sparčiausiai Europos Sąjungoje. Džiaugiamės tuo – 9,9 proc. pakilo atlyginimai privačiame sektoriuje. Tuo pačiu atsilieka mūsų konkurencingumas. Per pastarąjį dešimtmetį atlyginimai paaugo 101 proc., kai našumas užaugo tik 26,5 proc.

Pavojai susiję su NT. Žmonės gali įpirkti daugiau ir erdvesnio būsto, gyventi platesniuose būstuose, kad vaikai gali augti kiemuose, kur įrengtos aikštelės ir pan. Su pramone tai susiję, nes didžioji pramonė neišsitenka didmiesčiuose, žemė tampa labai brangi“, – kalbėjo jis.

Vidmantas Janulevičius
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

V. Janulevičius kalbėjo, kad pramonė turėtų būti keliama į regionus.

„Iškeltume taršią pramonę į regionus, o kur yra didžiausia bedarbystė? Paradoksas – nerandame 115 tūkst. darbuotojų, o turime 112 tūkst. bedarbių. Ar tai neatrodo keista? Pramonė turi keltis į regionus“, – sakė jis.

Savo ruožtu M. Statulevičius sakė, kad toliau augant būsto kainoms, mažėjant pasiūlai, laukiama labai didelės įtampos.

„Turėsime greitą kritimą būsto įperkamume. Kainos pabėgs gerokai į priekį, lyginant su atlyginimais“, – komentavo jis.

Nori protingo tarifo

M. Statulevičius komentavo, kad mokestis turėtų būti tikslinis.

„Turėtų būti įvertinta, kiek bus surenkama tokio mokesčio ir kur jis bus panaudojamas. Buvusi valdžia buvo užsiminusi, kad žemės mokesčio pajamos turėtų būti naudojamos melioracijos infrastruktūros tvarkymui.

Mūsų nuomone, tai nelogiška ir nepagrįsta. Gal žmones įtikinti mokėti mokesčius, bet jie turi suprasti, kodėl tai daro“, – sakė jis.

Mindaugas Statulevičius

Asociacijos vadovas sakė, kad norėtų protingo tarifo.

„Pasisakome už palaipsnį mokesčio nustatymą, kuris galėtų būti maksimalus 50 proc. nuo sklypo vertės, ne 105 proc. Tai reiškia, kad jei užstatai 10 proc., moki 10 proc., 20 proc. – 20 proc. ir t. t.

Siūlome, kad būtų nustatytas pereinamasis laikotarpis. Nuo 3 iki 5 metų, kada tas mokestis palaipsniui būtų didinamas. Pirmais metais taikyti tam tikrą koeficientą, kas buvo padaryta 2011 metais, kai pereita prie žemės mokesčio nuo rinkos vertės“, – dėstė M. Statulevičius.

Pranešėjas dar pridūrė, kad Nacionalinė žemės tarnyba esamus ginčus spręstų įvertinant naują įstatymą.

„Būtų suteikta teisė susimokėti mokestį ir leisti plėtoti projektus. Dabar nemažai projektų tiek Vilniuje, tiek Kaune (turbūt dėl regioninių NŽT veiklos ypatumų) yra ginčuose. Ginčuose uždraudžiant, apribojant keisti paskirtį, plėtoti naujus objektus, nors kiti teisės aktai ir sudarytos sutartys tai leidžia“, – sakė jis.

Siekia sureglamentuoti

P. Čimbaro projekto aiškinamajame rašte dėstoma, kad juo siekiama atskirai sureglamentuoti išnuomotų valstybinės žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ar žemės naudojimo būdo keitimą ir teisę statyti statinius išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose.

Petras Čimbaras

„Nustatyti atvejus, kai gali būti keičiama išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir žemės naudojimo būdas, paskirties ir naudojimo būdo keitimo tvarką ir sąlygas, taip pat atlyginimo už paskirties ir naudojimo būdo keitimo dydį ir mokėjimo tvarką; nustatyti teisės statyti statinius išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose suteikimo tvarką ir įgyvendinimo sąlygas, atlyginimo už teisę statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius dydžius ir mokėjimo tvarką“, – rašoma dokumente.

Jame neįvardinta, kaip pakeitimai paveiktų valstybės biudžetą.