Anot jų, pandemijos laikotarpiu pajūrio būsto rinka išgyvena aukso amžių ir gali būti vadinama nekilnojamojo turto (NT) rinkos nugalėtoja, tačiau pasikeitusi paklausos-pasiūlos situacija paskatino kainų augimą.

Būsto rinka pajūryje išgyvena aukso amžių

NT paslaugų bendrovės „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas, pajūrį pandeminiu laikotarpiu skelbia NT rinkos nugalėtoju.

„Šiuo metu skųstis situacija pajūryje galėtų retas NT plėtotojas. Jau 2020 metų viduryje buvo akivaizdu, kad pajūrio rekreacinio nekilnojamojo turto rinka nepasidavė lėtėjimo tendencijoms. Jeigu visoje Lietuvoje tiek būsto pardavimų, tiek nuomos rinkose buvo stebimas žymus ar net kritinis paklausos mažėjimas, pajūrio NT rinka 2020 metų pirmoje pusėje gyveno vieną aktyviausių periodų“, – BNS sakė T. S. Kvainickas.

Jo teigimu, požiūris į situaciją pajūryje nepasikeitė ir analizuojant visų metų rezultatus.

„Skirtumas tarp pirmojo ir antrojo karantino – sparta, kuria augo pirminio būsto rinka pajūryje. Tačiau šis spurtas jau metų pabaigoje pradėjo išsisemti, nes NT vystytojai tiesiog nebeturėjo pakankamai būsto pasiūlos“, – aiškino T. S. Kvainickas.

Pasak NT agentūrų tinklą valdančios bendrovės „Capital Realty“ Palangos biuro vadovės Ievos Kaštaunaitės-Rimeikienės, pandemija ir karantinai sustiprino jau anksčiau prasidėjusias tendencijas.

„Jau prieš karantiną buvo juntama tendencija, kad žmonės atvažiuoja į Palangą praleisti vis daugiau laiko – po savaitę, mėnesį, ar net ilgiau. Jau prieš pandemiją esu sakiusi, kad daugelis šiuo metu dirba nuotoliniu būdu ir jiems visiškai nėra svarbu, iš kur tai daryti – pavyzdžiui, iš namų Vilniuje, ar Palangoje. Akivaizdu, kad pandemijos akivaizdoje toks gyvenimo būdas tampa vis aktualesnis“, – BNS tvirtino I. Kaštaunaitė-Rimeikienė.

Praėjusią savaitę komercinio banko „Luminor“ NT konferencijoje nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis teigė, jog 2020 metais Neringoje ir Palangoje augo tiek poilsio paskirties patalpoms išleistų pinigų kiekis, tiek sandorių sumos.

„Mūsų paskaičiavimais, pernai Neringoje, palyginti su 2019 metais, vadinamoms poilsio paskirties patalpoms įsigyti buvo išleista dvigubai daugiau pinigų, o sandorių suma siekė apie 25 mln. eurų. Palangoje tam pačiam segmentui įsigyti išleistų pinigų augimas buvo „kuklesnis“ – 40 proc., tačiau suma buvo beveik dvigubai didesnė – apie 50 mln. eurų“, – konferencijoje sakė jis.

„Ober-Haus“ Klaipėdos regiono vadovas Aurimas Petrikas BNS teigė, jog ir šiemet pajūrio būsto rinkoje numatomas stabilus rinkos augimas – apie 0,5 proc. kas mėnesį.

„Šiais metais rinka yra aktyvi. Pavyzdžiui, pernai sausį Klaipėdoje ir Palangoje buvo sudaryti 292 būsto (namų ir butų) pardavimo sandoriai, šiemet – 306, pernai vasarį – 318 sandorių, šiemet vasarį – 319. Panašu, kad kovo ir balandžio pabaigoje mes matysime panašią situaciją kaip ir sausio-vasario mėnesį“, – tvirtino A. Petrikas.

Naujų būstų pasiūla gerokai mažesnė nei paklausa

Pasak T.S. Kvainicko, pandemija sujaukė iki pandemijos pajūryje egzistavusią ganėtinai subalansuotą būsto paklausos-pasiūlos situaciją.

„Palangoje ir Šventojoje pirminės rinkos pasiūloje būdavo apie 700 būstų ir pirkėjai tokį kiekį išpirkdavo per kiek daugiau nei dvejus metus. Šiuo metu dėl padidėjusių pardavimų pasiūla sumažėjo bene dvigubai – galima rinktis iš maždaug 300 būstų. Neringoje šiuo metu, kaip ir Palangoje bei Šventojoje, būsto nuperkama bene dvigubai daugiau nei 2017–2019 metų vidurkis“, – aiškino „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas.

Anot jo, dėl to per pandemiją pajūryje susiformavo beprecedentis pirkėjų aktyvumo ir kainos santykis.

„Yra projektų, kuriuose išaugus pirkėjų susidomėjimui, kainos padidėjo daugiau nei 10 proc. Tačiau dalyje projektų jos buvo sunkiai įkandamos pirkėjams dar iki pandemijos, todėl galimybių jas padidinti tiesiog nėra. Kita vertus, įdomesnė rinkos reakcija buvo tuose projektuose, kur aktyvumas padidėjo sąlyginai nedaug, tačiau kainos šoktelėjo taip, lyg tai būtų geriausias regiono projektas“, – teigė T.S. Kvainickas.

Pasak I. Kaštaunaitės-Rimeikienės, nors naujų būstų pasiūla pajūryje yra gerokai mažesnė nei paklausa, artimiausiu metu ji turėtų paaugti, nes NT vystytojai labai aktyviai ruošiasi naujiems projektams. Jos teigimu, sumažėjusi pasiūla matoma ir antrinėje būsto rinkoje.

„Sumažėjusi pasiūla yra ir antrinėje būsto rinkoje, tad pardavėjai gali sau leisti parduoti būstą ir aukštesnėmis kainomis, nei pirko jį prieš du ar tris metus. Sunku pasakyti, kiek tokia situacija tęsis. Tai gali būti ir labai neilgas etapas, netrukus Palangoje atsiradus tikrai nemažam kiekiui naujai vystomų projektų. Tikėtina, šis faktas turėtų stabilizuoti antrinės rinkos kainas“ – sakė I. Kaštaunaitė-Rimeikienė.

Pandemija iš esmės nepakeitė pajūrio būsto išplanavimo

A. Petriko teigimu, Palangoje turto įsigijimo sandoriai dažniausiai pasirašomi su šiauliečiais, panevėžiečiais, kauniečiais bei vilniečiais. Vis dar nestebina vienas kitas sandoris su Rusijos piliečiais, kurie nori sugrįžti pailsėti į Lietuvos kurortą.

„Šioje vietoje, kaip ir kituose kurortuose, būstas įsigyjamas kaip prabangos prekė – nuomai arba nuosavam laisvalaikio praleidimui. Kaip taisyklė, tai yra antra arba trečia gyvenamoji vieta – alternatyva apribotoms užsienio atostogoms (...) Palangoje šiuo metu populiariausiu pirkiniu galime vadinti turtą esantį miesto centre. 2 kambarių butai, skirti poilsiui arba nuomai susilaukia daugiausia dėmesio“, – aiškino A. Petrikas.

Anot jo, taip pat jaučiamas pagausėjimas žmonių, besikreipiančių su prašymais parduoti jų turimą turtą. Ypač daug prašančių realizuoti žemės sklypus, kurių daugumą sudaro žemės ūkio paskirties sklypai, retkarčiais pasitaiko ir gyvenamosios ar komercinės paskirties sklypų.

T. S. Kvainickas nemano, kad karantinai ir pandemija esmingai pakeitė pajūrio būsto suplanavimą.

„Kalbant apie principinius pokyčius, tai yra ploto didėjimą, didesnių būstų projekte formavimą, šios tendencijos dar sunkiai pastebimos net sostinėje. Pokyčiai iš NT vystytojų pusės greičiausiai atsiras tik šių metų pabaigoje, kai rinkai bus pristatyti visiškai nauji projektai, kurių suplanavimas atliekamas dabar, jau atsižvelgiant į galimus pirkėjų poreikių pasikeitimus, įvykusius per pandemiją“, – aiškino T.S. Kvainickas.

Anot I. Kaštaunaitės-Rimeikienės, jaučiamas didesnis investuotojų susidomėjimas pajūrio NT rinka.

„Čia yra normalūs rinkos dėsniai. Jeigu Palangoje vyksta aktyvūs NT pardavimai, žinoma, kad verslininkai tai pastebi ir ieško galimybių investuoti. Todėl gauname labai daug užklausų dėl sklypų paieškos naujiems nekilnojamojo turto projektams“, – teigė I. Kaštaunaitė-Rimeikienė.

T.S. Kvainickas tikslesnį atsakymą į klausimą, ar pandemija paskatino vystytojus daugiau investuoti į pajūrio NT projektus, tikisi duoti tik metų pabaigoje.

„Taip, galima teigti, kad pandemija paskatino NT vystytojų aktyvumą pajūryje, tačiau šiam atsakymui labai svarbus kontekstas. Pajūris nėra Vilnius, kuriame gausu ypač didelių projektų, ir vystytojai juos plėtoja etapais. Tai leidžia sąlyginai nesunkiai, kelių mėnesių laikotarpyje, paspartinti arba sulėtinti naujų būstų plėtrą“, – sakė T.S. Kvainickas.

„Inreal“ investicijų ir analizės vadovas pabrėžia, kad net dėl pandeminių tendencijų ir gerokai išaugęs NT vystytojų dėmesys pajūriui vis dėlto Lietuvos mastu išliks nišiniu.

„Galime prognozuoti, kad pajūryje vystytojų aktyvumas artimiausius 2-3 metus bus dvigubai didesnis, tačiau tai galiausiai vis tiek tai reikš papildomus 100-150 parduotų butų“, – sakė T.S. Kvainickas.