Turgavietėje – pirmieji pokyčiai
Šalia Kauno geležinkelio stoties esanti turgavietė – viena vietų, kurių nesinori rodyti į miestą atvykstantiems svečiams. Lūšnas primenantys kai kurie paviljonai, varganos, iš pagalių suręstos prekijų stoginės ir chaotiškas prekių asortimentas – ši vieta tarsi laiko kapsulė, grąžinanti mus į gūdžius 90-uosius. Vieša paslaptis, kad čia vis dar galima įsigyti ir kontrabandinių cigarečių, ir falsikuoto alkoholio ar abejotinos kilmės „firminių“ rūbų.
Šią prekyvietę valdžiusi uždaroji akcinė bendrovė „Stoties turgus“ ilgą laiką buvo tapusi tikru galvos skausmu Kauno savivaldybei. Nors miestui priklausė ir tebepriklauso kontrolinis akcijų paketas, 51 proc., savivaldybė negalėjo net pakeisti direktoriaus. Bendrovės įstatuose numatyta, kad tam reikia 75 proc. akcijų kontroliuojančių akcininkų balsų.
Nerandant bendro sutarimo su kitais akcininkais galiausiai nuspręsta įsisenėjusias problemas spręsti kitu būdu. Suformavus prekyvietės sklypą jį savo žinion perėmė Kauno savivaldybė, rinkliavą iš turgaus prekeivių jau renka kitos įmonės darbuotojai.
Prasidėjusios permainos apaugo gandais
„Turgavietės teritorija bendrovei „Stoties turgus“ niekada ir nepriklausė. Buvo labai įdomi situacija, kažkas pradėta, bet iki galo nebaigta tvarkyti, keičiantis miesto valdžioms tiek visko „primakaluota ir pripinta“. Buvo kažkokie seni susitarimai, kažkas įgyvendinta, o kažkas – ne. Įmonėje labai daug istorijos, o mes jos vertinti nesame linkę, todėl buvo priimtas sprendimas versti naują lapą ir viską sutvarkyti taip, kaip turi būti.
Šią įmonę dabar ketiname likviduoti, akcininkai priims sprendimą, bet tai būtų geriausia išeitis. O pačios turgavietės teritoriją sutvarkyti, paversti ją patrauklia miesto dalimi“, – sakė UAB „Stoties turgus“ valdybos pirmininkas, buvęs Kauno mero Visvaldo Matijošaičio patarėjas Antanas Etneris.
Savivaldybei perėmus turgavietės teritoriją netruko pasklisti pačių įvairiausių gandų. Sklandė kalbos, jog turgus bus tiesiog nušluotas nuo žemės paviršiaus, o jo vietoje atsiras „Lidl“ parduotuvė.
„Užbėgant įvykiams už akių sakau, kad jokių panašių planų nėra. Savivaldybė paskelbusi architektūrines sąlygas, kad būtų pateikti sprendimų pasiūlymai kaip ši teritorija turėtų būti tvarkoma. Žmonėms nereikėtų pykti, kad mes nepateikiame informacijos. Iš tiesų mes negalime pasakyti, nes dar nėra nuspręsta. Kai gausime kelis variantus, spręsime, kuris jų priimtiniausias“, – sakė A. Etneris.
Jis minėjo, kad norint turgavietėje užtikrinti higienos normų laikymąsi, prekeiviams bus įrengti konteineriai - modulinės prekyvietės, kurios jau yra užsakytos.
„Tai turi būti likvidus turtas, kurį būtų galima vėliau panaudoti kitur arba parduoti“, – sakė turgavietės jau nebevaldančios bendrovės „Stoties turgus“ valdybos pirmininkas A. Etneris.
Bendrovė, kurios 51 procentas akcijų priklauso Kauno savivaldybei, nors ir nebekontroliuoja turgavietės, bet valdo jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butus, apleistą milžinišką pastatą turgaus pašonėje.
Kaip bus padalintas šis turtas, jeigu įmonę bus nuspręsta likviduoti – turės spręsti bendrovės akcininkai.
Savivaldybės atstovas patvirtino: turgus išliks
„Kaunas turgaus teritoriją susigrąžino praėjusių metų lapkričio mėnesį. Kadangi šioje teritorijoje vyksta prekyba, t. y. išduodami leidimai prekiauti viešose vietose, rinkliavą surenka ir teritoriją administruoja biudžetinė įstaiga „Parkavimas Kaune“, o lėšos už prekyvietes patenka tiesiai į miesto biudžetą“, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.
Jis ramino gyventojus, jog sklandančios kalbos apie turgaus uždarymą ir teritorijos perleidimą didiesiems prekybos tinklams ar kitiems NT vystytojams neturi jokio pagrindo.
„Kauno miesto savivaldybė šį mėnesį planuoja skelbti Stoties turgaus architektūrinį konkursą, kuris ir atsakys, kaip keisis ši deramo dėmesio iki šiol nesulaukdavusi prekybos erdvė. Ilgus metus ji buvo palikta likimo valiai, todėl kviesime architektus teikti savo idėjas. Remiantis geriausiais profesionalų pasiūlymais imsimės kapitalinio turgavietės atnaujinimo, rekonstrukcijos.
Labai svarbu pabrėžti, kad tai bus būtent turgaus architektūrinis konkursas, kuris savaime įpareigoja išlaikyti tą pačią funkciją. Jokios kitos paskirties šioje vietoje miestas nesvarsto – čia ir toliau išliks turgavietė, tačiau ji žūtbūt prašosi sutvarkymo.
Juolab kad baigiama „Rail Baltica“ geležinkelio vėžė, vedanti pro Kauną, natūraliai suteiks dar didesnę svarbą šiai vietai ir netrukus tai bus tikri Kauno vartai svečiams, atvykstantiems į mūsų miestą traukiniais“, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas P. Keras.
Pirmieji pertvarkos ženklai – jau greitai
„Architektūrinis konkursas, projektavimas, techninio projekto rengimas – visos šios procedūros gali užtrukti iki poros metų. Nenorėdami tiek laukti, dar šiemet planuojame aptvarkyti turgavietės teritoriją, kad ji įgautų padoresnį bendrą vaizdą, taptų patrauklesnė kauniečiams. Numatoma atnaujinti dangas, spręsti apšvietimo klausimus.
Jau per kelis artimiausius mėnesius Kauną turi pasiekti nauji, šiuolaikiški konteinerio tipo prekybiniai paviljonai. Jie pakeis ligšiolinius senuosius medinius kioskus iš M. K. Čiurlionio gatvės pusės. Taigi gerokai sunykęs turgavietės fasadas šioje dalyje turėtų pastebimai atsinaujinti.
Niekas iš ten dirbančių prekybininkų dėl to nenukentės. Prekybos vietų skaičius čia ir toliau išliks nepakitęs, tik jos taps kokybiškesnės, patogesnės čia dirbantiems ir besilankantiems žmonėms. Jokia kita veikla be prekybos čia negalima ir to nenumatoma ateityje“, – sakė Kauno savivaldybės atstovas P. Keras.
Kiti savivaldybės atstovai užsiminė, kad tolimesnėje perspektyvoje Kauno gėdos simboliu tapusią prekyvietę norėtųsi paversti sostinėje veikiančio Benedikto turgaus analogu.
Turgavietę valdyti gali ir automobilių rinkliavos rinkėjai
Nors naujųjų konteinerių, turėsiančių pakeisti lūšnas primenančias prekyvietes dar laukiama, turgaus prekeiviai jau pajuto pirmuosius pokyčius. Leidimą prekiauti galima įsigyti automate, kuriuose kauniečiai atsiskaito už automobilių stovėjimą apmokestintose vietose. Rinkliavą renka Kauno savivaldybės kontroliuojama biudžetinė įstaiga „Parkavimas Kaune“.
„Tai pakankamai logiškas sprendimas. Kam kurti naują darinį, jeigu „Parkavimas Kaune“ turi visą infrastruktūrą šiai funkcijai atlikti. Todėl siekiant taupyti biudžeto lėšas ir buvo priimtas toks sprendimas, o ir integravimo sąnaudos buvo minimalios“, – portalui „Delfi“ sakė bendrovės „Stoties turgus“ valdybos pirmininkas A. Etneris.
Paklausus, kas ateityje valdys šią turgavietę, ar likvidavus UAB „Stoties turgų“ bus steigiama nauja įmonė, A. Etneris sakė nemanantis, jog savivaldybei tikslinga kurti naujus subjektus.
„Manau, kad racionalus sprendimas – išnaudoti vieną įmonę („Parkavimas Kaune“ – red.), o ne kurti krūvas padalinių. Ji sugeba, skaitmenizuojasi, valdo automatus, kuriuos galima puikiai pritaikyti. Net ir močiutė legaliai sumokėjusi kelis eurus gali sau laimingai prekiauti“, – sakė A. Etneris.
