Kaip pranešė bankas, kovą labiausiai išaugo ne sostinės gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų Lietuvoje.

„Pavyzdžiui, Vilniaus regione 60 proc. apklaustų asmenų teigė, kad būsto kaina per artimiausius dvylika mėnesių didės, tačiau Šiaulių ar Panevėžio regionuose tokią nuomonę kovą turėjo beveik 70 proc.

respondentų. Kukliausiai iš didžiųjų penkių apskričių Lietuvos būsto kainų perspektyvą vertino Klaipėdos regiono gyventojai – ten 49 proc. apklaustųjų galvojo, kad būsto kaina per ateinančius metus didės“, – sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Jo teigimu, 81 proc. apklaustų 18–29 metų amžiaus asmenų prognozuoja, kad būstas brangs.

Pasak T. Povilausko, gyventojų lūkesčiams didelę įtaką įprastai daro tai, kokios tendencijos tuo metu yra nekilnojamojo turto rinkoje ir kokios yra pačių gyventojų bei šalies ekonomikos perspektyvos.

„Dėl pirmosios dalies klausimų nekyla – Statistikos departamentas neseniai skelbė, kad paskutinį 2020 metų ketvirtį vidutinė būsto kaina buvo net 9,4 proc. didesnė negu prieš metus. Pirmą šių metų ketvirtį būsto kaina taip pat didėja. Remiantis bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, vidutinė buto kaina augo ir sausį, ir vasarį, nors karantinas buvo tęsiamas nepaisant tebesitęsiančio karantino“, – sako SEB banko ekonomistas.

Jis pastebi, kad antras karantinas kol kas padarė didesnę neigiamą įtaką tik butų sandorių skaičiui tam tikruose didmiesčiuose. Pavyzdžiui, Kaune registruotų butų pardavimo sandorių skaičius per pirmus du šių metų mėnesius buvo 28 proc., Klaipėdoje – 9 proc., Panevėžyje – 18 proc. mažesnis negu prieš metus. Tačiau kaip ir ankstesniais metais augo susidomėjimas individualiais gyvenamaisiais namais – jų Lietuvoje šiemet nupirkta beveik 5 proc. daugiau negu prieš metus.

Pasak T. Povilausko, nors šalyje tęsiasi karantinas ir vis dar nemažai žmonių negali grįžti į darbus, tačiau apklausos rodo, kad gyventojų finansinė padėtis nuo antro karantino pradžios lapkritį iš esmės nesikeičia.

„Sodros“ duomenimis, dirbančių asmenų pajamos sausį buvo maždaug 7 proc. didesnės negu prieš metus. Be to, per du šių metų mėnesius, kaip ir pernai, daugiau lietuvių sugrįžo gyventi į Lietuvą, negu iš jos išvyko. Gyventojų lėšos kredito įstaigose per metus padidėjo 3,1 mlrd. eurų, ir daugiau gyventojų, kurių pajamos nemažėjo, per pandemiją galėjo greičiau sukaupti pradinę įmoką būsto paskolai“, – sako T. Povilauskas.