Pati paramos skyrimo tvarka gali pasirodyti paini, todėl Delfi kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) specialistais paaiškina, kokie asmenys ir šeimos kokios paramos gali tikėtis. Konkretūs atvejai pateikti straipsnio pabaigoje.
Tiesa, svarbu atkreipti dėmesį, kad ši parama, nors ir panaši, tačiau skiriasi nuo kitos priemonės – Būsto kredito pirmajam būstui įsigyti su valstybės finansine paskata, kuri orientuojasi į regionuose savo pirmuosius namus planuojančias jaunas šeimas. Pastaroji teikiama tik tam tikrose teritorijose ir tik asmenims iki 36-erių metų. Plačiau apie tai galite skaityti ČIA.
Tuo metu teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą turi bet kokio amžiaus gyventojai ir bet kurioje Lietuvos vietoje. Remiantis šia priemone, vertinamos asmens arba šeimos pajamos. Tačiau net ir atitikus pajamų kriterijų, ši teisė dar nereiškia, kad gausite paramą. Norintys gauti teisę į finansinę paramą iš valstybės (subsidiją) turės atitikti ir kitas sąlygas.
„Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nustačius asmens ar šeimos teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, nebūtinai iš karto įgyjama teisė į subsidiją minėto kredito daliai apmokėti ar pradiniam įnašui padengti, nes, remiantis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, teisei į subsidiją įgyti nustatyti papildomi reikalavimai“, – akcentuoja SADM Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Aida Žemaitytė-Budnikienė.
Žemiau pateikta informacija, kada asmuo ar šeima gauna teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir kada jie gauna teisę į subsidiją, t. y. sulaukia finansinės paramos.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad pateikti pavyzdžiai yra tik preliminarūs, dėl konkrečių atvejų patariama kreiptis į savivaldybę, kurioje esate deklaravę savo gyvenamąją vietą. Specialistai išnagrinės jūsų situaciją ir patars, kaip konkrečiu atveju pasielgti.
Kas turi teisę į priemonę
Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą turi asmenys ir šeimos (bet paramos dar negauna), kurios atitinka vieną iš šių sąlygų:
1. kurių už kalendorinius metus deklaruotas turtas ir gautos pajamos, neviršija Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatytų pajamų ir turto dydžių (šiuos dydžius žiūrėti ČIA arba žemiau);
2. įsigyja pirmą būstą Lietuvoje;
3. pastaruosius 5 metus neturi būsto nuosavybės teise ir iki šiol nebuvo pasinaudoję valstybės parama įsigyti pirmąjį būstą;
4. turi ar per pastaruosius 5 metus turėjo nuosavybės teise priklausantį būstą, kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingąjį plotą, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų;
5. neįgalią turintis asmuo ar šeima, kurioje yra neįgalusis, nuosavybės teise turi būstą, nepritaikytą neįgaliųjų poreikiams. Parama teikiama tik neįgaliojo nuosavybės teise turimam būstui.
Remiantis šiais kriterijais, teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą turi tiek pirmąjį, tiek antrąjį didesnį būstą perkantys gyventojai (2 ir 4 sąlygos).
Kokie yra pajamų ir turto reikalavimai
Kaip minėta aukščiau, paramos prašančių asmenų pajamos ir turimas turtas turi atitikti tam tikrus reikalavimus. 2021 metais nustatyti tokie kriterijai:
• asmens be šeimos grynosios metinės pajamos („į rankas“) negali viršyti 13 568 eurų, o turtas – 16 512 eurų;
• dviejų ir trijų asmenų šeimos grynosios metų pajamos („į rankas“) – 18 944 eurų, turtas – 33 536 eurų;
• keturių ir penkių asmenų šeimos grynosios metinės pajamos („į rankas“) – 22 784 eurų, turtas – 44 672 eurų;
• jeigu šeimą sudarė šeši ar daugiau asmenų, apskaičiuota, kad vieno asmens metų pajamos („į rankas“) neturėtų viršyti 3 840 eurų, o turtas vienam asmeniui – 10 624 eurų.
Nors asmuo ar šeima ir atitinka nors vieną iš penkių aukščiau minėtų kriterijų (teisės į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą), tai dar nereiškia, kad namų ūkis iškart gaus valstybės paramą, perkant būstą. Kitaip tariant, jis tik įgyja teisę pretenduoti į subsidiją, tačiau jos dar negauna.
Kada suteikiama subsidija
Subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti teikiama tiems kredito gavėjams, kurie priklauso vienai iš šių grupių:
1. yra likę be tėvų globos (rūpybos) asmenys iki 36 metų ar jų šeimos;
2. šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų ar vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
3. neįgalieji arba šeimos, kuriose yra neįgaliųjų;
4. jaunos šeimos (iki 36-erių), auginančios vieną ar daugiau vaikų ir šeimos, kuriose vienas iš vaikų tėvų yra miręs.
Remiantis šia tvarka, kai kuriais atvejais atsiranda ir amžiaus kriterijus (1 ir 4 grupės). Besikreipiančiųjų gauti subsidiją amžius nevertinamas tik daugiavaikėms šeimos, kurios augina tris ar daugiau vaikų (2 atvejis) ir neįgaliesiems arba šeimoms, kuriose yra neįgaliųjų (3 atvejis).
Kas gali tikėtis didžiausios paramos
Didžiausios paramos – 20 proc. paskolos vertės – gali tikėtis asmenys, kurie patenka į pirmąsias tris grupes, t. y. asmenys, kurie buvo likę be tėvų globos, taip pat šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų (ar įvaikių), neįgalieji arba šeimos, kuriose yra neįgaliųjų.
4-uoju atveju – jaunoms šeimoms (iki 36 metų), auginančioms vieną ar daugiau vaikų, ir šeimoms, kuriose vienas iš vaikų tėvų yra miręs – apmokama 10 proc. suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos.
Valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų suma neturi būti didesnė kaip:
• 53 tūkst. eurų – asmeniui be šeimos;
• 87 tūkst. eurų – dviejų ar daugiau asmenų šeimai;
• 35 tūkst. eurų – nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti, neatsižvelgiant į asmens šeiminę padėtį.
Tačiau įsigyjamas būstas gali būti ir brangesnis.
Kas, kada ir kokios paramos gali tikėtis
SADM, pagal Delfi suformuotus konkrečius pavyzdžius, pakomentavo, kada kokia šeima ar asmuo gali įgyti teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir kada ji gaus subsidiją.
Kad būtų aiškiau, Delfi pateiktuose pavyzdžiuose apsiribota Vilniaus miestu ir didžiausiomis leistinomis pajamomis, pagal kurias priklausytų parama.
Vilniaus mieste pirmąjį būstą perka vienas 27 m. asmuo, kurio metinės grynosios pajamos („į rankas“) siekia 13 tūkst. Eur.
Pagal pateiktą pavyzdį, 27 m. amžiaus vienas gyvenantis asmuo turi teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą. Tačiau teisė į subsidiją valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito likučio daliai apmokėti gali būti įgyjama vėliau, kai atitiks vieną iš šių trijų kriterijų:
– kai asmuo susituoks ir atitiks jaunos šeimos, auginančios bent vieną vaiką, sąvoką (skiriama 10 proc. dydžio subsidija);
– kai asmuo susituoks ir susilauks trijų ar daugiau vaikų (skiriama 20 proc. dydžio subsidija);
– jeigu asmuo taps neįgalus (skiriama 20 proc. dydžio subsidija).
Tai reiškia, kad būdamas 27 m., tačiau dar nesukūręs šeimos, asmuo gali kreiptis į valstybę dėl dalies kredito kompensavimo, tačiau iškart paramos jis negaus. Tuo pačiu jis greičiausiai dalies kredito kreipsis į banką, ir paskolą ims pavyzdžiui, 30-čiai metų. Toks asmuo galbūt po 5-erių sukurs šeima ir augins vieną ar du vaikus – tokiu atveju jis jau atitinka vieną iš reikalavimų teisei gauti subsidiją ir sulaukia 10 proc. valstybės paramos.
Vilniaus mieste pirmąjį būstą perka dviejų asmenų šeima (be vaikų), amžius – 32 m., abiejų metinės pajamos (į rankas) – 18 tūkst. Eur.
Pagal pateiktą pavyzdį, dviejų asmenų šeima (neauginanti vaiko (-ų), kai kiekvienam iš sutuoktinių yra 32 m.), turi teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą. Tačiau šeima teisę į subsidiją valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito likučio daliai apmokėti gali įgyti vėliau, kai atitiks vieną iš šių kriterijų:
– kai susilauks bent vieno vaiko, iki kol kiekvienam iš sutuoktinių sueis 36 metai (skiriama 10 proc. dydžio subsidija);
– kai susilauks trijų ar daugiau vaikų (skiriama 20 proc. dydžio subsidija);
– jeigu bent vienas iš šeimos narių taps neįgalus (skiriama 20 proc. dydžio subsidija).
Vilniaus mieste pirmąjį būstą perka trijų asmenų šeima (1 vaikas), amžius – 37 m., metinės pajamos – 18 tūkst. Eur.
Pagal pateiktą pavyzdį, trijų asmenų šeima, kai kiekvienam iš sutuoktinių yra 37 m., turi teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą. Šeima teisę į subsidiją valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito likučio daliai apmokėti gali įgyti vėliau, kai atitinka vieną iš šių sąlygų:
– kai susilauks trijų ar daugiau vaikų (skiriama 20 proc. dydžio subsidija);
– jeigu bent vienas iš šeimos narių taps neįgalus (skiriama 20 proc. dydžio subsidija).
Vilniaus mieste pirmąjį arba antrąjį didesnį būstą perka keturių asmenų šeima (du vaikai), amžius – apie 40 m., metinės pajamos – 22 tūkst. Eur
Pagal pateiktą pavyzdį, keturių asmenų šeima, kai kiekvienam iš sutuoktinių yra apie 40 m., turi teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą. Tačiau šeima teisę į subsidiją valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito likučio daliai apmokėti gali įgyti vėliau, kai atitiks vieną iš šių sąlygų:
– kai susilauks trijų ar daugiau vaikų (skiriama 20 proc. dydžio subsidija);
– jeigu bent vienas iš šeimos narių taps neįgalus (skiriama 20 proc. dydžio subsidija).
Šiuo atveju du vaikus auginanti šeima, susilaukusi trečio vaiko, jau galėtų gauti subsidiją.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad pateikti pavyzdžiai yra tik preliminarūs, dėl konkrečių atvejų patariama kreiptis į savivaldybę, kurioje esate deklaravę savo gyvenamąją vietą. Specialistai išnagrinės jūsų situaciją ir patars, kaip konkrečiu atveju pasielgti.
