„Bendrai žiūrint, skaičiai yra kosminiai, fantastiniai. Jeigu praėjusį mėnesį visi sutikome, kad tai yra absoliutus pirminės rinkos rekordas, tai vasario mėnesis, nors ir yra trumpesnis, atnešė mums dar vieną rekordą. Pirminėje būsto rinkoje mes skaičiuojame per 720 būsto sandorių Vilniuje, tai apima tiek butus, tiek kotedžus“, – sako Š.Tarutis.
Paklausus, ar bus iš ko rinktis patiems pirkėjams, pašnekovas tikino, kad didžioji dalis pirkėjų, kurie nori užsifiksuoti šiandieninę rinkos kainą, eina į pirminės rinkos sandorius.Todėl, anot jo, sandorių skaičius yra didžiulis.
„Tai yra viena iš priežasčių, kodėl tikėtina, kad kyla tas būsto sandorių skaičius. Tikriausiai mums reikėtų pasižiūrėti į šį dalyką per kelis dedamuosius dalykus NT rinkoje.
Pirmoji dedamoji – paklausa. Jeigu bus paklausos, bus ir pasiūla. Ilgą laiką Vilniuje buvo klaidingai suprantama būsto paklausa su tam tikru nusistovėjusiu sandorių skaičiumi per metus, kuris buvo tiesiog paimtas iš istorinių duomenų, kai mes turėjome 300-330 sandorių per mėnesį ir visi sakydavo, kad tai yra rinkos standartas. Mes jau šiek tiek anksčiau pradėjome tyrimus ir pasilyginome Vilnių su kitais panašaus augimo ir dydžio miestais: Vroclavas, Poznanė, Helsinkis. Pamatėme, kad ten metinis sandorių skaičius siekia ir 10 tūkstančių. Padalinus per mėnesį, tai ir būtų apie septyni ar aštuoni šimtai sandorių. Vilnius pagaliau įstojo į savo sandorių skaičių ir į tas ribas, kiek jis galėtų pavežti tų sandorių per mėnesį. Kitas dalykas siejasi su pasiūla.
Nemaža dalis pasiūloje yra objektų, kurie šuo metu yra tik „popieriuje“. Žmogus, nusprendęs įsigyti turtą, jį de facto įsigys po metų ar dvejų, o tai yra lengviau priimamas sprendimas. Šiuo metu pasirašyti buto rezervaciją nereikia turėti visos sumos, galima užsimokėti rezervacinę įmoką, kuri gali sudaryti nuo trijų tūkstančių eurų iki penkiolikos procentų būsto kainos. Iš esmės, žmogui tokį sprendimą priimti lengviau, todėl jis taip daro, kad užsifiktuotų šiandieninę rinkos kainą“, – tikina pašnekovas.
Dėl sumažėjusios pasiūlos, anot specialisto, irgi yra kelios priežastys.
„Kodėl sumažėjo šiuo metu pasiūla, yra keli dalykai. Pirmas dalykas, kad karantinas sukėlė tą paradoksą, dalis plėtotojų sustabdė savo projektus, kas natūraliai grįžo į planus jau praėjusių metų pabaigoje, kitaip sakant, kelių mėnesių tarpas visgi atsirado ir tas kelių mėnesių tarpas, mes skaičiuojame turbūt apie pusantro tūkstančio galimų butų buvo nukelti į šių metų pradžią ar dar šių metų vidurį. Kai jie išėjo iš rinkos, žmonėms natūraliai buvo mažiau iš ko rinktis“, – sako pašnekovas.
Taip pat, anot jo, prognozuojamas ir kainų augimas.
„Kainų augimo tendencija turbūt labiausiai bus jaučiama naujuose projektuose. Ne paslaptis, kad daugelis projektų, kurie šiuo metu yra pasiūloje, neatitinka šios dienos pirkėjo lūkesčių. Pirkėjas nori efektyvesnio išplanavimo, geresnės koncepcijos, todėl kiekvienas į rinką atėjęs objektas startuoja su aukštesne kaina. Artimiausiu metu, manau, kainų kilimas tikrai bus pakankamai ženklus“, – sako Š.Tarutis.
