„Vien archyvo, nenuskanuotų popierinių bylų turime dar apie 30-38 kilometrus sudėjus dokumentus nugarėlėmis. Paskaičiavome, kad jeigu paprastuoju būdu skanuoti ir skaitmenizuoti dokumentus, kurie yra popieriniai ir tam skyrus papildomai apie 100 darbuotojų, užtruktų dešimtmečius“, – opozicijai priklausančios Darbo frakcijos posėdyje šią savaitę teigė RC generalinis direktorius Saulius Urbanavičius.
Pasak RC atstovų, daugiausia dėmesio skiriama NTR archyvų skaitmenizavimui, nes jie yra didžiausi.
„Šiuo dideliu projektu skaitmenizuosime tik NTR archyvus, o kitų registrų, pavyzdžiui, Juridinių asmenų ar Hipotekos, archyvai pamažu skaitmenizuojami ir dabar, atskiromis grupelėmis. Šiuose archyvuose sukauptų dokumentų kiekiai yra gerokai mažesni“, – BNS teigė RC atstovas Mindaugas Samkus.
Pasak jo, tik tvarkomo NTR popierinių dokumentų archyvas dabar sudaro apie 25 tiesinius kilometrus – saugoma apie 3,7 mln. popierinių dokumentų bylų, arba apie 130 mln. popieriaus lapų.
NTR dokumentų archyvo skaitmenizavimo projekto, kurį numatoma įgyvendinti per penkerius metus, tikslas – atsisakyti popierinių dokumentų archyvų, perkeliant juos į skaitmeninę erdvę ir taip sukuriant sąlygas kurti ir vystyti elektronines paslaugas, paremtas istoriniais dokumentais.
M. Samkaus teigimu, suskaitmeninus NTR dokumentų archyvą, apie 40 proc. popierinių dokumentų (apie 9 tiesinius kilometrus) liks nuolatiniam saugojimui įmonės fiziniame archyve.
Tarp tokių dokumentų bus informacija apie visu NTR statinius, registruotus 1946-1999 metais, taip pat kultūros paveldo objektus bei tokio paveldo teritorijose esančius statinius.
Likusi dalis popierinių dokumentų (apie 16 tiesinių kilometrų) dokumentų bus sunaikinta. Šie dokumentai – tai žemės sklypų bylos, nuo 2000 metų NTR įregistruotų įvairių statinių bylos, tame tarpe ir inžinerinių statinių.
Preliminarus NTR dokumentų archyvo skaitmenizavimo biudžetas – apie 5,5 mln. eurų.