„Mūsų skaičiavimais, sausio mėnesį buvo parduotas 571 butas Vilniuje. (...) Tai yra beveik 12 proc. daugiau nei 2020 metais ir apie 20 proc. daugiau nei 2019 metais. Akivaizdu, kad susidomėjimas būstu Vilniuje yra, ir skaičiai patys sako, kad būsto paklausa Vilniuje auga“, – Eltai sakė verslininkas.

A. Avulis pažymėjo, kad šiuo metu gyvenamojo būsto „pardavimai yra didesni negu statybos tempai.“

„Rinkos likvidumo rodiklis šiuo periodu yra 8. Tai rodo, (...) kad jeigu pardavimai vyks tokiu greičiu kaip sausio mėnesį, visi butai ir projektai, kurie dabar yra paskelbti, bus parduoti po 8 mėnesių. Šis rodiklis yra, reiktų pasakyti, labai žemas, nes paprastai rinkos likvidumo rodiklis yra didesnis nei 12. (...) Jei toks likvidumas išliktų, tai po kelių mėnesių gali susidaryti būsto trūkumas rinkoje“, – teigė jis.

Anot A. Avulio, nepakankamą NT pasiūlą rinkoje šiuo metu lemia dvi priežastys. Viena iš jų – „aštrus ir opus žemės klausimas.“

„Iki šiol buvo įprasta, kad bent jau Vilniaus miesto centrinėje dalyje būdavo perkami ir griaunami seni pastatai, o vietoj jų statomi nauji. Tačiau pastaraisiais metais Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) pradėjo vykdyti gana agresyvią politiką, ir jeigu mes, investuotojai, norime nugriauti seną pastatą ir vietoj jo statyti naują, NŽT bando nutraukti žemės nuomos sutartį. Dėl to šiandien yra gana rizikinga pirkti senus pastatus, juos griauti“, – tikino jis.

Kaip pasakojo verslininkas, apie 70-80 proc. visų NT projektų sostinėje yra statoma ant iš valstybės nuomojamos žemės. Anot A. Avulio, dėl to dviem trečdaliams visų projektų gresia apskritai likti neišvystytiems.

„Akivaizdu, kad kai rizika padidėja, (...) mažėja ir pačių projektų pasiūla. O tos žemės tiesiog nusipirkti galimybių nėra, išsinuomoti – taip pat nėra. Susidaro vienintelė niša, kaip galima ją gauti: pirkti senus pastatus“, – teigė jis.

Antroji priežastis, stabdanti spartesnį NT vystymą, biurokratiniai trukdžiai, tikino A. Avulis.

„Kita priežastis – išaugusi biurokratija Vilniaus miesto savivaldybėje. Paskutinį pusmetį pasikeitė Vilniaus miesto politika, (...) t. y. suvaržymų atsirado ženkliai daugiau, projektų derinimas stringa“, – sakė jis.

A. Avulio teigimu, pasiūlai nesugebant pavyti pasiūlos, gresia NT kainų kilimas.

„Pastaruosius 5 metus Vilniaus mieste kainos auga vidutiniškai po 5-7 proc. per metus. Šiuo metu, žiūrint į tai, kad pasiūla nespėja paskui paklausą, ir įvertinus, jog tokios tendencijos tęsiasi jau kelerius metus, yra labai didelė tikimybė, kad NT kainos šiais metais kils“, – tikino jis.

NT kainas kelia ir brangstantys statybų kaštai, sakė verslininkas.

„Statybos kaštai taip pat didėja, nes statybose labai trūksta darbininkų. Anksčiau, iki pandemijos, statybose dirbo kone daugiau nei pusė darbininkų iš Ukrainos, Baltarusijos. Dabar atvykti darbo jėgai iš ten yra ženkliai sudėtingiau. Tai, matyt, dar labiau padidins statybų kainą, o tuo pačiu ir būsto kainas“, – Eltai teigė jis.
Vis dėlto A. Avulis pažymėjo, kad šiuo metu populiariausi vidutinės klasės būstai.

„Didžiausia paklausa ir didžiausi pardavimai šiuo metu stebimi vidutinės klasės segmente. Tai būstai, kurių kvadratinio metro kaina svyruoja tarp 1800 ir 2700 eurų. Iki 1800 eurų už kv. metrą įvardiname kaip ekonominį segmentą“, – sakė jis.

Anot verslininko, dar prieš kelerius metus dažniau parduodami būdavo ekonominės klasės būstai, o minėtą pokytį lėmė gerėjanti sostinės gyventojų finansinė padėtis.

„Vilniuje yra didžiausi Lietuvoje atlyginimai, (...) jie kasmet didėja, tad didėja ir sluoksnis Vilniaus gyventojų, kurie turi daugiau pajamų ir dėl to gali įsigyti geresnį ar geresnėje vietoje esantį būstą. Paprastai tas vidurinio segmento būstas yra arčiau miesto centro, dėl to jis brangesnis. Daugeliui pirkėjų šiuo metu yra svarbiau gyventi kažkur arčiau centro ir nusipirkti ne patį pigiausią būstą, o galbūt tą, kuris labiausiai tenkina jų poreikius“, – Eltai sakė jis.