Statybos leidimas išduotas prieš dešimtmetį

Šiuo metu projektą plėtoja su „GB Group“ susijusi įmonė „Dakus“, kuri 2016 m. įsigijo Pavilnionių g. 55 sklypą. Delfi prieš kelerius metus rašė, kad šiame sklype statyti naują prekybos centrą jau daug metų žadėjo įmonė „Olinda“, tačiau jis įstrigo. Registrų centro duomenimis, Pavilnionių g. 55 priklauso įmonei „Dakus“, kuri yra ir vienintelė „Olindos“ akcininkė.

Registrų centro duomenimis, „Dakus“ akcininkais per kitas įmones („Nodeta“ ir „Ambro Invest“) yra vienas turtingiausių Lietuvos verslininkų Giedrius Barysas, taip pat Vaidas Kaulius ir Dainius Gurevičius.

Vilniaus miesto savivaldybės svetainėje 2019 m. pateiktuose projektiniuose pasiūlymuose rašoma, kad prekybos centro statybų leidimas išduotas 2009 m., o nauju projektu siekiama koreguoti seną techninį projektą.

Bendrovės „Dakus“ vadovas Andrius Grigaras, paklaustas, kodėl prieš daugiau nei dešimtmetį įstrigo prekybos centro statybų projektas, pažymi, kad bendrovė projektą vysto nuosekliai nuo pat žemės sklypų įsigijimo, o kitų vystytojų sprendimų ir juos lėmusių priežasčių komentuoti nesiima. Tiesa, jis yra ir anksčiau čia planavusios prekybos centro statybas įmonės „Olinda“ vadovas.

Paruošiamieji statybos darbai prasidėjo liepos mėnesį, o prekybos centrą užbaigti ir atidaryti lankytojams planuojama 2022 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje. A. Grigaro teigimu, pandemijos keliami iššūkiai statybos sektoriui nesukliudys statybos darbams, šiuo metu statybos darbai esą vyksta sklandžiai.

„Mūsų pasirinktas gen. rangovas ilgai ir kruopščiai rengėsi projekto įgyvendinimui ir kol kas sėkmingai susitvarko su iššūkiais, keliamais pandemijos, bei planuoja darbus atlikti laiku ar netgi anksčiau, jei bus palankios gamtinės sąlygos, ypač šią žiemą“, – sako jis.

Kaip atrodys prekybos centras

Pagrindiniai nuomininkai jau yra žinomi: mažmeninės prekybos tinklas „Maxima“, kuri įsikurs apie 7 000 kv. m ploto patalpose, ir statybinių ir apdailos medžiagų tinklas „Ermitažas“, kurio plotas kartu su „Įvažiuoji – perki“ zona sieks 13 400 kv. m. Greta kursis kitos įvairias paslaugas ir prekes siūlančios įmonės.

Šalia prekybos centro suplanuotos erdvios antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės bei daugiaaukštė automobilių saugykla, kurios bendrai talpins daugiau kaip 600 transporto priemonių.

„Siekiame suformuoti tokią prekių ir paslaugų pasiūlą, kuri būtų patraukli ir patogi laiką taupančiam, skubančiam šiuolaikiniam žmogui. Pastato architektūrą padiktavo natūraliai aukštėjantis vietovės reljefas: pastate pagrindiniai nuomininkai išdėstyti per du aukštus, tačiau jų fasadai yra priešingose pastato pusėse ir tiek į „Maximos“, tiek į „Ermitažo“ parduotuves pirkėjai galės patekti tiesiai iš automobilių aikštelių, esančių greta pastato“, – pažymi A. Grigaras.

Tiesa, 2019 m. paskelbtuose projektiniuose pasiūlymuose nurodoma, kad prekybos paskirties korpusą sudarys trys aukštai, paskutiniajame aukšte turėtų įsikurti sporto klubas. Čia taip pat rašoma, kad pastate dviem pamainomis dirbs apie 277 žmonių, bendras aptarnaujamų žmonių skaičius sieks apie 1250.

Pasirinkta prekybos centro vieta yra Pašilaičiuose, šalia intensyvaus Vakarinio aplinkkelio, tačiau „Dakus“ vadovas tikina, kad orientuojamasi ne tik į greta esančių mikrorajonų gyventojus: „Esame įsitikinę, kad dėl kruopščiai ir patogiai apgalvotų ir suprojektuotų transporto sprendinių į prekybos centrą bus patogu užvažiuoti ir apsipirkti visiems keliaujantiems Vakariniu aplinkkeliu – tiek Vilniaus miesto gyventojams, tiek ir miesto svečiams.“

Skelbiama, kad iš viso į 32 tūkst. kv. metrų ploto kompleksą planuojama investuoti 35 mln. Eur. Anot pašnekovo, didžioji dalis investicijų bus skirta prekybos centro statyboms, tačiau nemaža investicijų dalis skiriama naujos susisiekimo infrastruktūros įrengimui bei esamos infrastruktūros gerinimui, kuri neatlygintinai bus perduota Vilniaus miestui.

„Patekimui iš Vakarinio aplinkkelio, važiuojant link Ukmergės gatvės, statomas automobilių viadukas, bus pertvarkomos aplinkinės gatvės ir šviesoforai, siekiant optimizuoti srautus bei padidinti transporto pralaidumą“, – pasakoja A. Grigaras.

Prekybos centro šalia Vakarinio aplinkkelio vizualizacija
Foto: Įmonės archyvas

Jis priduria, kad didelis dėmesys bus skirtas apželdinimo sprendiniams: „Pirmenybė teikta vietinėms medžių ir krūmų rūšims, skatinama biologinė įvairovė; suprojektuota buferinė želdinių zona nuo Vakarinio aplinkkelio. Taip pat vystydami projektą, bendradarbiavome su miesto savivaldybe ir vietine bendruomene.

Džiaugiamės, kad radome sprendimą, kuris praturtins Pašilaičių mikrorajoną žaliomis erdvėmis – greta vystomo prekybos centro esantys žemės sklypai neatlygintinai perduodami savivaldybei, kuri šią erdvę pritaikys gyventojų poreikiams.“

Pandemija nesutrikdė statybos planų

Delfi jau rašė, kad pernai dėl pandemija atšaldė investuotojų susidomėjimą komercinio NT – naujų biurų, prekybos centrų ir viešbučių – statybos projektais. Nors pradėtų prekybos centrų projektų vystytojai neatšaukė, visgi naujų statybų neplanuojama. Tiesa, vieno projekto įgyvendinimas įstrigo.

Vienas pagrindinių pavyzdžių, kas pernai nukėlė prekybos centro statybas, – „Akropolis Group“. Vilniuje, šalia Vingio parko, bendrovė planuoja statyti multifunkcinį kultūros, laisvalaikio, verslo ir prekybos centrą „Akropolis Vingis“. Anksčiau planuota statybos darbų pradžia – šių metų antra pusė, tačiau dėl pandemijos planai pasikeitė.

Kaip tikina naujo prekybos centro Pašilaičiuose plėtotojas, pandemija nesujaukė statybos planų.

„Tokio dydžio objekto projekto įgyvendinimas yra ilgas ir kruopštus procesas, pradedant nuo koncepcijos, pagrindinių nuomininkų sutarčių patvirtinimo ir baigiant finansavimo užsitikrinimu bei statybos proceso planavimu bei vykdymu. Taip sutapo, kad pasaulinė pandemija užklupo būtent dabar, tačiau tikime, kad pandemija yra laikinas trikdis, kurį bendromis pastangomis pasaulis netrukus suvaldys ir gyvenimas bei žmonių įpročiai grįš į prieš tai buvusias vėžes.

Kita vertus, nesiorientuojame į itin platų specifinių paslaugų ar pramogų teikimą, kadangi kitokia koncepcija buvo numatyta nuo pat projekto vystymo pradžios. Akcentas yra ne laisvalaikio leidimas, o būtiniausios, pagrindinės kasdieninės prekės ir paslaugos – vienoje vietoje ir patogiai“, – pažymi A. Grigaras.

NT ekspertų teigimu, vienas pagrindinių veiksnių, kodėl šiuo metu nepradedamos naujo komercinio NT statybos, – bankų finansavimas. Tačiau „Dakus“ vadovas tikina, kad ir čia problemų nekilo: „Turime patikimą ilgametį partnerį – „Luminor“ banką, su kuriuo dirbame ties šio projekto įgyvendinimu jau kurį laiką. Mūsų partneris, kaip ir mes, neabejoja šio projekto sėkme, todėl neturėjome sunkumų užsitikrinti reikiamą finansavimą.“

Tikisi, kad gyventojų įpročiai lankytis prekybos centruose sugrįš

Ekspertų teigimu, užsienyje prekybos centrų valdytojai dabar itin įsitempę, nes žmonės dėl pandemijos nebesilanko ir nebegrįš į prekybos centrus, ateityje tik ryškės tendencija – parduotuvės kelsis į el. prekybą. Norint gyventojus privilioti atgal į prekybos centrus, esą reikės daug padirbėti. Todėl naujų projektų vystytojai keis prekybos centrų konceptą – daugiau atsiras laisvalaikio, pramogų vietų.

Pašilaičiuose įsikursiančio prekybos centro atstovas tikina, kad tokių tendencijų nesilaikys. Priešingai – nuo pat projekto vystymo pradžios nesiorientuota į itin platų specifinių paslaugų ar pramogų teikimą.

„Mūsų prekybos centras pirmiausia yra orientuotas į patogų ir greitą apsipirkimą. Labiausiai norime atliepti jaunų šeimų poreikius, kurios taupo laiką ir vienoje vietoje nori rasti kuo platesnį būtiniausių kasdieninių prekių ir paslaugų asortimentą.

Dėl pandemijos pakitę gyventojų įpročiai, įveikus iššūkius ir pasibaigus apribojimams su laiku, manome, turėtų grįžti į savo vėžes. Kad ir kokia patogi, greita ir saugi yra internetinė prekyba, fizinė prekyba turi tik jai būdingų pliusų, o žmonių įprotis apsipirkti gyvai, „pačiupinėti“ prekes ir paslaugas nėra itin greitai ar lengvai pakeičiamas“, – pažymi A. Grigaras.

Delfi primena, kad prieš savaitę buvo pranešta ir apie dar vieno netoliese statomo prekybos centro „Vilnius Outlet“ finansavimą. Šalia Vilniaus vakarinio aplinkkelio statomam 62 tūkst. kvadratinių metrų ploto prekybos centrui bankas „Luminor“ ir Šiaulių bankas paskolino 44 mln. eurų.