Laidoje „Piniginiai reikalai“ Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius pasakojo, kaip antroji koronaviruso banga paveikė statybų sektorių ir, kiek kitais metais išaugs statybų kainos.
Antroji banga NT paveiks daug stipriau
D. Gedvilas laidoje minėjo, kad pirmosios koronaviruso bangos metu projektai stojo dėl visai kitų priežasčių nei stoja dabar. Šį kartą, anot jo, problemos daug rimtesnės.
„Antroji banga jau padarė rimtą poveikį. Koks skaičius šiandieną žmonių serga iš statybų sektoriaus dirbančiųjų negalime pasakyti, bet praktiškai kas antroje įmonėje jau yra atvejų, kada darbuotojas susirgęs arba yra priversti karantinuotis. Manome, kad statybų sektoriuje yra nemažai sergančiųjų.
Investuotojai, vystytojai, bankai, praktiškai visi šie ūkio subjektai darė tikrai tam tikrus veiksmus (pirmosios bangos metu – Delfi) ir privatūs investuotojai stabdė investicinius projektus. Bankai pradėjo dairytis ir sugriežtino paskolų finansavimo sąlygas. Dėl šios priežasties dalis statybų sustojo, nes generaliniai rangovai gavo pranešimus iš užsakovų, statytojų, kad pastarieji stabdo savo statybas, nori pasižiūrėti, kokia situacija bus rinkoje. Tokių įmonių ir tokių projektų tikrai buvo nemažai.
Šiandien mes matome truputį kitą situaciją – investuotojai lyg ir vasarą atnaujino statybas. Matome pagal išduotus statybos leidimus, kad skaičius statybos leidimų išaugo, tačiau atsirado kita problema. Patys rangovai nebegali normaliai dirbti ir jeigu dirba atsakingai ir savo darbuotojus saugo, tai praktiškai gaunasi, kad ta statyba ženkliai sulėtėja ir statybinių konstrukcijų elementų tiekimas į statybvietes pradėjo strigti, nes tie, kurie gamina konstrukcijas ar kažkokias statybines medžiagas, negali normaliai dirbti. Turime atvejų, kai iš trijų pamainų tesurenka vieną pamainą, nes kitus žmones turi izoliuoti, tie žmonės turi karantinuotis. Todėl šiandien statybos stoja dėl kitų priežasčių“, – paaiškino D. Gedvilas.
Be to, jaučiamas ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Jų trūkumą buvo bandoma kompensuoti darbuotojais iš trečiųjų šalių, tačiau dabartinė situacija sujaukė šių darbuotojų atsivežimą.
„Šiuo metu atsivežimas pradėjo strigti, nes buvo vienas etapas, kada čia tie žmonės turėjo dvi savaites karantinuotis. Apskritai statytojai ir patys generaliniai rangovai pradėjo atsargiai žiūrėti į tuos atvežtinius žmones metams baigiantis, nes pamatė, kad ateina švenčių laikotarpis, reikės tuos žmones išlaikyti, nes jeigu jie grįš, paskui turi karantinuotis. Yra daugybė problemų – ir surinkti darbo vizai naujus leidimus nemaži sunkumai. Tai šiandien dienai tų specialistų trūksta. Jei ši tendencija išsilaikys, galvojame, kad dalis statybų rangovų tikrai negalės įvykdyti laiku savo sutarčių vien todėl, kad trūksta specialistų“, – mini D. Gedvilas.
Pasak pašnekovo, 65 proc. rangovų planuoja mažesnes statybos darbų apimtis, apie 34 proc. privačių vysytojų sustabdė ar laikinai sustabdė statybas.
„Kreiptasi į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, kad reikia aiškumo. Pagal viešojo pirkimo sutartis pasirašyti susitarimai, turėtų būti suteikta galimybė rangovams atidėti, nes pasitaiko atvejų, kad versdamiesi per galvas ir rizikuodami kartais neišleidžia karantinuotis darbuotojų, nes bando įvykdyti tuos susitarimus. Tai yra vadovų, kurie elgiasi pakankamai atsakingai, stabdo tas statybas, tačiau bijo patirti sankcijas iš užsakovo“, – pastebėjo D. Gedvilas.
Dėl to D. Gedvilo teigimu pasitaiko ir atvejų, kuomet susirgimai yra slepiami. Tai nevyksta dažnai.
„Yra tokių darbuotojų, kurie patys neserga, bet šeimos nariai serga, tai jie ir turi būti saviizoliacijoje. Jei praneša savo darbdaviui, kad turi sėdėti namuose, neateiti į statybvietę, o darbdavys yra spaudžiamas viešųjų pirkimų sutarties įsipareigojimų, tai ir būna tokių atvejų“, – pridūrė jis.
Kaip tikina pašnekovas, apie 52 proc. statybos rangovų planuoja, kad turės ženkliai blogesnius rezultatus, tad ši antroji banga neišvengiamai paveiks statybų sektorių. D. Gedvilo teigimu, situacijai padėtų tai, jei darbuotojų testavimas būtų atliekamas valstybės finansiniais ištekliais, neapmokestintas gyventojų pajamų mokesčiu. Taip, kad rangovai įrodydami, jog dėl svarbių priežasčių vėluoja atlikti darbus viešuosiuose projektuose, nepatirtų sankcijų.
Lankstesnės sutartys su rangovais
LNTPA vadovas M. Statulevičius antrino, kad pirmosios koronaviruso bangos metu buvo daug nežinomybės, dėl to įmonės priėmė sprendimą daryti pauzę ir laikinai neįsigyti sklypų.
„Tai iš tiesų matome, kad ir Lietuvos ekonomika, ir būsto, ir komercinio turto rinka tikrai susitvarkė su tais iššūkiais ganėtinai greitai ir sėkmingai. Jau vasaros pradžioje matėme tyliai atsigaunančius projektus, planus ir kitiems metams. Kompanijos, kurios buvo paskelbusios apie didelius projektus, kuriuos vysto etapais taip pat juos tęsė. Tas optimizmas vasarą ir rudenį tikrai buvo išlaikytas. Tuo labiau, kad ir matėme bemaž rekordinį spalio mėnesį pagal pardavimus. Atliepiant tą paklausą pasiūla tikrai buvo aktyvi.
Bet, žinoma, dabar esant pasikeitusioms aplinkybėms, matant, kad tie ribojimai griežtėja, esant sudėtingoms sąlygoms atsivežti darbuotojus, natūralu, kad vystytojai petys petin dirba su rangovais ir seka tą situaciją, kaip jų sutarčių partneriai geba įvykdyti įsipareigojimus.
Tikrai užsikrėtimų matome yra, kai kurie projektai dėl to patiria tam tikrus iššūkius. Kiek teko kalbėti su asociacijos nariais, tai projektai yra planuojami lanksčiau, t. y. įvertinta, kad rudenį-žiemą situacija gali būti sunkesnė, gali būti epidemiologinių proveržių brigadose ir yra tam tikra tolerancija projekto vėlavimui, paliktas tam tikras buferis, jei reikėtų izoliuotis iki mėnesio, pusantro, gal net dviejų mėnesių projekte papildomas laikas yra numatytas. Teko domėtis ar nėra apsunkinamos sutarčių sąlygos, kad būtų prašoma papildomų draudimų ar garantijų iš rangovų. Dažnu atveju to nėra daroma, visgi suprantama, kad esama vienoje bendroje situacijoje, viename iššūkyje. Saugumas yra svarbiausia dedamoji – turi būti apsaugoti darbuotojai, išlaikyta sveikata kolektyve“, – teigė M. Statulevičius.
Anot pašnekovo, didmiesčiuose plėtojami projektai ženkliai nevėluos, išskyrus tam tikrus pavienius atvejus.
Statybos brangs – tai pajus ir pirkėjai
Kaip laidoje pastebėjo M. Statulevičius statybų darbai bendroje kainoje yra viena iš pagrindinių dedamųjų.
„Tai augančios statybų kainos visada lemdavo įrengimų, žaliavų, infrastruktūros, sklypų kainas. Visada darbo dedamoji būdavo ženkli. Tikėtina, kad tiek šitų metų sumuojant rezultatus, tiek kitų metų, reikės biudžetuose įsivertinti, kad statybos darbų kainos tikrai augs. Kaip ir žinome yra sudėtinga dabar atsivežti darbuotojus iš trečiųjų šalių, mūsų darbuotojus lietuvius reikia išlaikyti, kad jie neišvyktų į užsienio šalis. Reikia siūlyti tikrai konkurencingus su Vakarų valstybėmis atlyginimus, net nekonkuruoti pačioje šalyje su kitu konkurentu statytoju, bet konkuruoti su Vakarų didmiesčių atlyginimais ir, kad tie žmonės, kurie buvo surinkti, čia išliktų. Tiek daug naujų specialistų nėra patiekiama į rinką. Tiek daug žmonių nepersikvalifikuoja iš kitų sektorių“, – teigė pašnekovas.
Jis prognozuoja, kad statybų kainos privačiuose projektuose augs apie 5-7 proc. Viešuosiuose projektuose, kaip pastebi, galioja mažiausios pasiūlytos kainos laimėjimas, dėl ko vėliau vystant projektą paaiškėja, kad kaina buvo per maža, darbai pabrango.
„Privatūs tikrai neperka mažiausia kaina, perka pagal patikimumą, kompanijose nusistovėjusią patikrą, tam tikrus praeities rezultatus. Tikrai neperka mažiausia kaina, o perka kokybę. Tai šioje vietoje kainų augimas tikėtinas tarp 5-7 proc. Nenustebins tikrai.
Tikrai nebus vienas prie vieno perkelta į galutinę kainą. Tikėtina, kad galutinė kaina taip pat išaugs, bet dėl kitų dalykų – dėl nuo kitų metų atsirandančių naujų energinių reikalavimų pastatams, infrastruktūros mokesčių atsirandančių nuo kitų metų, žemės politikos ir pan. Reikia suprasti, kad ne vien statybos darbai sudaro projekto kainą. Sudaro ir sklypas, ir infrastruktūra, ir kompanijų kainodara ir konkurencinė aplinka rinkoje. Jei statyba gali pabrangti, galbūt bus nusiderėta įsigyjant sklypą, galbūt bus pigiau sukurta infrastruktūra. Daug yra veikiančiųjų dėmenų.
Bet kad kainos nemažės, o visos priežastys, dedamosios, rodo jų augimą – tai yra faktas“, – tikino M. Statulevičius.
D. Gedvilas teigė, kad sunku prognozuoti, kiek pabrangs statybos. Tačiau, kaip nurodė, statybų sektoriaus apklausos rezultatai parodė, kad 64 proc. visų dalyvių teigė, jog statybų sąnaudos išaugo 10 proc. 23 proc. apklaustųjų pasakė, kad kainos išaugo daugiau nei 10 proc. 41 proc. visų apklaustųjų patvirtino, kad darbo užmokestis pas juos išaugo iki 10 proc., o 25 proc. apklaustųjų patvirtino, kad daugiau kaip 10 proc. išaugo kainos.
„Statybos rangovai šiandieną seka monitoringą, daro savo visų kainų augimo tendenciją ir matome, kad 87 proc. visų apklaustųjų vienareikšmiškai patvirtina, kad statybų sąnaudos išaugo. Prognozuojant į ateitį – viešuose pirkimuose turi įvykti pokytis, nes už mažiausią kainą šiandieną kas pastatė, labai smarkiai rizikuoja“, – nurodė D. Gedvilas.
