Į „Delfi“ kreipęsi Gynėjų g. 14 namo gyventojai vardija grėsmes, kurias įžvelgia naujame projekte: mažai infrastruktūros, automobilių spūstys tik dar labiau išaugs, nėra kur jų statyti. Į kovą metami ir tokie argumentai, kad kris jų turimo NT vertė, o pastatas ar net tunelis apskritai gali griūti dėl prastos konstrukcijų būklės. Šalia planuotas Vyriausybės miestelis, tačiau į aplinkines teritorijas neatsižvelgiama.

Planai pratęsti tunelį virš Geležinio Vilko gatvės ir ten pastatyti pastatą nuskambėjo dar prieš metus – tuomet Vilniaus architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba atmetė siūlomas detaliojo plano korekcija ir siūlė skelbti visos teritorijos architektūrinį konkursą.

Tuomet informuota, kad 44 arų sklype planuojamas apie 10 tūkstančių kvadratinių metrų pastatas. Šį sklypą iš valstybės nuomojasi bendrovė „Novecorum“ – ją perpus valdo Saudo Arabijos įmonė „Asala International Real Estate Company“ ir Aygozel Gulmedovos, kuri, kaip skelbusi žiniasklaida, yra Jurijaus Borisovo sūnaus Pavelo žmona. Dabar projektą kontroliuojanti įmonė savo planų nekomentuoja.

Tačiau projektas tęsiasi – parengtas ir derinamas sklypo teritorijos detaliojo plano sprendinių koregavimas. Tai apibrėžtų, kokio užstatymo tankumo, aukštingumo ar kitų charakteristikų statyba leidžiama.

Savivaldybė laikosi tylos: dabar projektui nepritarta, laukiama viešo svarstymo išvadų.

Projektą rengusi architektė paaiškina, kad stadija per ankstyva kalbėti apie statybas, tačiau vizija – komercinės paskirties pastatas.

Parengtame projekte – 35 metrų aukštis, gyventojai prieštarauja

Šiemet spalio 16 dieną pranešta, kad organizuojamas detaliojo plano viešasis svarstymas. Parengtame projekte numatytas 80 procentų užstatymo tankis, 35 metrų maksimalus aukštis

Naujas pastatas virš Geležinio Vilko g. pasitiktų vairuotojus, įvažiuojančius į tunelį iš Neries upės pusės.

Virš Geležinio Vilko gatvės norima statyti 16-os aukštų verslo centrą
Foto: Made in Vilnius

Pateiktas projektas sukėlė kaimynų įtūžį. Gynėjų g. 14 gyventojai savo poziciją ir nepasitenkinimą išrašė atskirame rašte, kurį perdavė ir savivaldybei, ir Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen.

„Parengto ir visuomenei pristatomo Projekto sprendiniai su numatoma vykdyti daugiaaukščio namo statyba neatitinka teisės aktų reikalavimų, išduotų planavimo sąlygų, ignoruoja Vilniaus architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos išvadas, pasikeitusią nekilnojamojo kultūros paveldo vietovių situaciją, neužtikrina Vilniaus gyventojų interesų ir greta esančių gyventojų bei jų turto saugumo“, – dėstoma rašte.

Jame išvardijamos penkios abejonės dėl naujo projekto.

„Nėra tinkamai įvertinta esama gretimų statinių būklė ir galimybės įgyvendinti projektą nesukeliant pavojaus greta esantiems gyventojams bei jų turtui. Pažymime, kad greta esantis namas Gynėjų g. 14, pastatytas nekokybiškai, galimai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir šiuo metu yra avarinės būklės. Pastatas per vidurį stipriai trūkęs, bei kasmet toliau sėda, galimai dėl grunto. Todėl pradėjus greta tokio milžiniško namo statybą (gręžiant polius ir pan.) kylant papildomai vibracijai atsiranda pavojus žmonių gyvybei, dėl galimos namo griūties“, – pirmasis argumentas.

Toliau dėstoma, kad nėra pakankamų inžinerinių tinklų projektui, nėra atlikta aplinkinių teritorijų išsami analizė. Argumentuojama ir tai, kad ekspertų taryba jau nurodė, kad turėtų būti inicijuotas ne vieno sklypo, bet visos teritorijos konkursas užstatymo koncepcijai ir architektūrinei idėjai nustatyti.

„Gretimos teritorijos nėra analizuojamos, konkursas užstatymo koncepcijai ir architektūrinei idėjai nustatyti nebuvo pradėtas, o projektas vis viena buvo parengtas“, – piktinasi gyventojai.

Virš Geležinio Vilko gatvės norima statyti 16-os aukštų verslo centrą
Foto: Made in Vilnius

Jie atkreipia dėmesį, kad pastatas patenka į NT paveldo vietovę, naujamiestį, tačiau projekto dokumentacijoje, jų teigimu, klaidingai buvo nurodyta, kad projektas į Naujamiestį nepatenka ir dėl to nebuvo vertinta, ar projektas atitinka saugomas vertingąsias savybes.

Penktasis argumentas – transportas. Gyventojai baiminasi, kad Vilniaus miestui svarbioje reprezentacinėje teritorijoje, virš pagrindinės Vilniaus transporto arterijos, rengiamas projektas sukels problemų.

„Akivaizdu, kad projekto realizavimas lems transporto srautų pralaidumo problemas, sukels riziką tunelio būklei bei saugumui. Be to atsižvelgiant į tai, kad tunelis yra praktiškai po Seimu ir Seimo viešbučiu, kuriame gyvena Seimo nariai, statybos metu nuo vibracijos galimai kilusios tunelio bei greta esančio daugiaaukščio namo konstrukcijų deformacijos gali sukelti grėsmę ir pagrindinei Lietuvos institucijai“, – įspėjama rašte.

Rodo skilusias sienas, kalba, kad nebuvo informuoti

„Delfi“ bendravo su keturiais namo Gynėjų g. 14 gyventojais, nepatenkintais planuojamomis statybomis.

„Mes kovojame su statybomis, kurios planuojamos išdygti priešais mūsų langus. Jos užstos visų pirma vaizdą. O visų antra dabar keičiami detalieji planai, suteikiami kažkokie leidimai, bet gyventojai net nebuvo informuoti, kad čia planuojamos statybos“, – piktinasi gretimame name gyvenanti interjero dizainerė Jekaterina Kazmazovskaja.

Ji paaiškino, kad vis tik perspėjimo laiškai buvo, tačiau jie nebuvo siųsti asmeniškai.

„Buvo pristatytas projektas, kad tunelis prasitęs, ant jo planuojamas daugiaaukštis pastatas, kuris užstos mums Vakarų saulę, ir nuo 16 val. net nebeturėsime saulės. Visiškai. Lygiai taip pat ir aikštelėje priešais langus, bus irgi planuojamas pastatas, ten man atrodo jau žemesnis, kuris ne tiek užstos, bet vis tiek užstos vaizdą. Statytojai teigia, kad mes vaizdo nenusipirkome ir jis nevertinamas“, – pasakoja moteris ir baiminasi, kad savininkų turto vertė dėl statybų kris.

Įtrūkimas sienoje
Foto: Skaitytojo nuotr.

Ji patikina, kad esama apynaujo 2006 m. statyto namo būklė jau kelia rūpesčių.

„Namas yra labai stipriai suskilinėjęs. Aš pati asmeniškai nuomoju tą butą ir nežinau, kas per pastaruosius kelis metus įvyko, bet namas labai stipriai suskilinėjo nuo pat pradžių. Gal jam reikėjo susitupėti. Aš pati dirbu su statybomis, pati esu interjero dizainerė, mačiau visokių situacijų, bet kad taip judėtų namas, aš nesu mačiusi. Sienose plyšiai yra netgi po kelis centimetrus. Jei prasidės šalia statybos, vibracijos vėl kenks pastatui. Klausimas, kodėl niekas pastato neremontuoja“, – kalbėjo moteris.

Ji patikina, kad į kovą su statybomis telkiami visi gyventojai, ir jie aktyviai dalyvauja susirinkimuose.

„Net neįvertina, kokią žalą jie padarys mūsų namui. Jie pradės gręžti polius, kur nei žemė ištirta, nei aplinka ištirta, nei mūsų namas ištirtas, prie kurio priglaus tą pastatą. Aš neįsivaizduoju, kas atsitiks su tomis statybomis“, – sako J. Kazmazovskaja.

Kitas gyventojas, panoręs likti neįvardytas, taipogi akcentavo statybų broką, jis tikino, kad kyla pavojos pastatų konstrukcijoms ir netgi pačiam tuneliui.

„Gali griūti tunelis, ko pasakoje net Seimas gali nukentėti, iškilti grėsmė nacionaliniam saugumui. Statybų metu pagrindinė Vilniaus arterija, Geležinio Vilko g., eismas bus sutrikdytas“, – laiške „Delfi“ rašė namo gyventojas.

Verslo centro valdytoja įspėja, kad nevertinamas poveikis vertybėms

Šalia esančių pastatų valdytojai, panašu, taipogi nėra patenkinti nauju projektu. „Delfi“ gavo ir verslo centro Gynėjų g. 16 valdytojos „Vertas“ savivaldybei pateiktus atsiliepimus.

Nurodoma, kad šiuo metu galiojančiame detaliajame plane nėra numatytos galimybės vykdyti statybą, tačiau dabar siekiama, kad tokia galimybė atsirastų.

„Iš esmės keičiama teritorijos koncepcija, teritorijos vystymo tikslai ir uždaviniai. Tai neatitinka Teritorijų planavimo įstatyme ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse įtvirtintos teritorijų planavimo dokumentų sprendinių koregavimo sampratos“, – teigiama dokumente.

Taipogi bendrovei kliūva, kad nevertinama visa aplinkinė teritorija, kad nėra paaiškina, kaip bus aprūpinta vandens tiekimo, nuotekų ar kitais inžinieriniais tinklais.

„Šiuo metu neįvertinus galimų nuotekų kiekių, nėra galimybės įvertinti, ar esama nuotekų sistema bus pajėgi su tokiu nuotekų kiekiu susidoroti“, – nerimaujama rašte, ir toliau pasigendama atliekų tvarkymo sprendinių, natūralaus apšvietimo reikalavimų išlaikymo.

Bendrovė akcentuoja, kad bendrojo plano korekcijoje nėra tinkamai įvertinamas paveldosauginis aspektas Vilniaus miesto istorinei daliai. Ji siūlo įvertinti planuojamo užstatymo poveikį Naujamiesčio siluetui, panoramoms.

„Korektūra yra rengiama visiškai ignoruojant faktą, kad planuojama teritorija patenka į saugomą teritoriją. Korektūroje šį faktą nuslėpus ir aiškinamajame rašte nurodant, kad 2020-10-01 duomenimis Korektūros teritorija nėra kultūros paveldo vietovės – Vilniaus miesto istorinė dalies, vad. Naujamiesčio, dalimi, Bendrovei kyla klausimas dėl tokių Korektūros sprendinių teisėtumo ir rengėjo atsakomybės už aktualių duomenų pateikimą viešinimo procedūroms atlikti“, – rašoma „Vertas“ atsiliepime.

Tačiau „Delfi“ susisiekus su bendrove, ši situacijos nekomentavo apskritai.

„Dėkoju už laišką ir pasiteiravimą. Mūsų įmonės „Eastnine“ vidinė politika neleidžia komentuoti viešai tokių temų. Taigi šiuo atveju komentarų negalime pateikti“, – atsakė bendrovė.

Virš Geležinio Vilko gatvės norima statyti 16-os aukštų verslo centrą
Foto: Made in Vilnius

Vizija – komercinės paskirties pastatas

Šį projektą rengiančios architektų grupės „Unitectus“ projektų vadovė Jurgita Kiaurakytė „Delfi“ paaiškino, kad šiuo metu kalbėti apie tai, koks pastatas galėtų iškilti, yra gerokai per anksti.

„Dabar rengiama detalaus plano korekcijos, tad jokio pastato kontūrų šiame etape dar net nesimato, nelabai yra ką kalbėti: tiesiog numatomas sklype galimas maksimalus užstatymo tankumas, intensyvumas ir aukštingumas. Kalbėti apie poveikį, užstatymą dar šiek tiek ankstyva stadija“, – sako J. Kiaurakytė.

Ji paaiškina, kad užsakovo vizija – pastatyti komercinės paskirties pastatą, tačiau dar negalima konkrečiai pasakyti, kas jame būtų, ar viešbutis, ar biurai, ar prekybinės patalpos.

„Mūsų užsakovo planas yra pasitvirtinti užstatymo reglamentus ir tada skelbti architektūrinį konkursą. Miesto politika irgi yra tokia, kad svarbiose vietose būtų skelbiamas architektūrinis konkursas. Tuomet ir paaiškės daugiau apie būsimą pastatą, jo paskirtį“, – paaiškina J. Kiaurakytė.

Nei ji, nei bendrovė „Novecorum“ nekomentavo gyventojų skundų dėl šio projekto.

„Esame gavę ir mes, ir savivaldybė, dabar girdžiu, kad ir jūs esate gavę. Advokatai atsakymus parengė ir pateikė, jums tiesiogiai duoti negaliu“, – sako J. Kiaurakytė.

O projekto savininkė „Novecorum“ susilaikė nuo komentarų.

„Šiuo metu yra rengiamas detaliojo plano projektas, tad kol kas nieko detaliau komentuoti negalime“, – atsakė „Novecorum“.

Savivaldybė neturi atsakymų

Vilniaus savivaldybė apie šį projektą tepakomentavo minimaliai.

„Buvo šio projekto viešas svarstymas, sulaukėme daug pastabų, projektui nepritarta, todėl vertinti negalime, kol negavom viešo svarstymo ataskaitos“, – teatsakė Vilniaus savivaldybė.

Paprašius patikslinti, ką tai reikštų, atsiųstame komentare nurodyta, kad Vyriausiojo miesto architekto skyrius nėra pritaręs projekto sprendiniams, nes turėjo daug pastabų projektuotojui.

„Šiuo metu vyksta visuomenės pasiūlymų vertinimas. Jis užtruks, kadangi buvo sulaukta daug visuomenės pastabų. Viešojo svarstymo ataskaita bus pateikta administracijai įvertinus visuomenės pasiūlymus ir rengėjo paaiškinimus“, – procesą apibūdino savivaldybė.

Architektas paaiškina, kad spręs savivaldybė: manytų, kad turėtų būti vertinama visa teritorija

Architektas Saulius Misevičius, vienas iš pernai projektą vertinusios tarybos narių, laikosi pozicijos, kad turėtų būti vertinama visa teritorija. Tačiau, anot jo, viešas svarstymas tėra pirmas žingsnelis ilgame procese, tad pokyčių dar gali būti įvairių.

„Mes nepritarėme, nes nebuvo nagrinėjamas platesnis kontekstas. Tai be abejo, kad turėtų būti ta teritorija išnagrinėta visa, nes mazgas miesto atžvilgiu yra sudėtingas“, – sako S. Misevičius.

Tačiau, pasak jo, ekspertų taryba yra tik patariamasis balsas, nelemiantis sprendimo tęsti ar stabdyti galima statybas.

„Pas mus paprastai ateina projektuotojai, architektai, kurie projektą nagrinėjasi – tiesiog pasisvarstyti kolegų rate, tai su visuomene. Yra architektų taryba. Mes su savivaldybe dirbame sutartiniais pagrindais, ir jei savivaldybei iškyla kokių abejonių ar jie patys negali ar neturi kompetencijos atsakyti arba taip arba ne, tai irgi kolegų nuomonės prašo, kad pas mus būtų pasvarstyta. Jokių didelių oficialumų nėra“, – sako S. Misevičius.

Virš Geležinio Vilko gatvės norima statyti 16-os aukštų verslo centrą
Foto: Made in Vilnius

Jis paaiškina, ką reiškia viešasis svarstymas – tai vienas pirmųjų etapų planuojant statybas.

„Įstatymais apibrėžta, kad rengiant projektą, jei tai svarbus projektas, iš pradžių yra rengiami projektiniai pasiūlymai ir pasiūlymai yra viešinami. Tai yra procedūra, per kurią visuomenė gali pateikti savo nuomonę, išsakyti pastabas. Ir po viešo svarstymo procedūros paprastai projektuotojai kreipiasi į savivaldybę su procedūros viešinimo ataskaita, kur būna ir visi klausimai pateikti, ir motyvuoti kontrargumentai. Tada savivaldybė sprendžia, ar pritarti tiems projektiniams pasiūlymams, ar ne.

Tai dar yra tolima ateitis, nes iš tiesų čia tik pirmas žingsnis. Jeigu savivaldybė dabar svarsto projektinių pasiūlymų viešinimą, toliau yra planavimo dokumentų visos procedūros, yra klausimų, kaip ten viskas gyvens toliau“, – paaiškina S. Misevičius.