Statomi ne tik pavieniai individualūs namai, bet ir ištisi jų kvartalai bei keliaaukščiai daugiabučiai, kuriuose butai šluote šluojami. Itin paklausiuose objektuose būstai ir net atskiri namai rezervuojami dar neprasidėjus statyboms. Statybininkai skuba darbus baigti iki pavasario, kai į kurortą plūstels ne tik poilsiautojų, bet ir naujakurių armija.

„Šluoja“ butus nepastatytuose namuose

Vienas iš tokių projektų – 23 individualių namų kvartalas tarp Vytauto gatvės ir Klaipėdos plento. Pasak nekilnojamojo turto brokerės Ievos Lukaitytės, šiuose nuo 65 iki 80 kv. m. ploto namuose bus galima ne tik ilsėtis per atostogas, bet ir nuolat gyventi. Nors šiuo metu sklypas nė iš tolo neprimena statybvietės, tačiau dėl netrukus jame išdygsiančių pastatų verda karštos derybos.

„Kol kas dar niekur neskelbiame, nes statybos prasidės tik 2021 m. vasario mėn., bet jau siūlome klientams ir darome rezervacijas. Rezervacijas pradėjome tik prieš tris savaites ir jau turime 5 rezervuotus namus“, – Delfi sakė I. Lukaitytė.

Pasak brokerės, tai ne vienintelis paklausus projektas Palangoje.

„Vienas iš tokių projektų – Vėžių gatvėje, esančioje tolokai nuo kurorto centro ir jūros. Nors žmonės paprastai ieško kuo arčiau jūros ir kopų, tačiau šiuose namuose daugelį suviliojo patrauklios kainos.

Išpirko viską, kai tik paskelbėme rezervacijas, nors namai bus pastatyti tik 2021 m. pavasarį. Tokį patį rezultatą turėjome realizavę projektą Kunigiškėse. Iš 16 butų liko tik du. Viską pardavėme per kelis mėnesius, kol dar vyko statybų darbai ir įrengimas. Dviejuose daugiabučiuose Vanagupės gatvėje Palangoje butus šią vasara tiesiog „iššlavė“, – vardijo I. Lukaitytė.

Butų pardavimai auga

Palanga yra viena iš nedaugelio šalies savivaldybių, kuriose šiemet, palyginti su pernai, butų pardavimai yra išaugę, Delfi sakė VĮ „Registrų“ centro atstovas Mindaugas Samkus.

„Šiemet per vienuolika mėnesių Palangos savivaldybėje įregistruotas 641 buto pardavimas. 2019 m. nuo sausio iki lapkričio Palangos savivaldybėje buvo parduoti 509 butai. Taigi matome, kad pokytis akivaizdus – metinis augimas net 25 proc.“, – informavo „Registrų“ centro atstovas.

Priežasčių, kad Palangoje ir jai priklausančiose gyvenvietėse nekilnojamojo turto paklausa didėja, yra ne viena. Jų kelios.

Žinoma, pagrindinė jų – noras turėti atostogoms skirtą būstą, nurodė Delfi kalbinti nekilnojamojo turto brokeriai. Antroji priežastis – pandemijos metu galimybė izoliuotis gražioje aplinkoje. Trečioji priežastis – investicijos į nekilnojamąjį turtą.

Tačiau nekilojamojo turto specialistai regi ir daugiau pardavimo apimčių Palangoje didėjimo priežasčių. Viena iš jų, sutapimas, kad 2020 m. buvo realizuoti keli projektai, kuriuos pirkėjai realizavo prieš metus ar anksčiau.

Tokios pozicijos laikosi brokerė Ieva Kaštaunaitė.

„Jeigu spalį ir buvo daugiau pardavimų, tai čia buvo daug baigtinių objektų. Mat Palangoje daug objektų buvo rezervuota prieš metus, o šiuo metu gavo statybų leidimus, dėl to buvo pasirašytos pirkimo-pardavimo sutartys. Arba vasarą rezervavo, o sandorį teisiškai įformino spalį. Jei spalį buvo didesnis rodiklis, tai nereiškia, kad tą mėnesį klientai važiavo ir pirko. Vieni jų vasarą įsigijo, o galbūt rezervavo prieš metus“, – svarstė I. Kaštaunaitė.

Anot jos, daugelis objektų metus buvo statomi. Paskui metus vyko pridavimo procesas. Po to vyko sandorių forminimas. Tačiau tie klientai nebūtinai per karantiną atėjo. Jie galėjo ir prieš karantiną ateiti, įsitikinusi I. Kaštaunaitė.

Pas notarus – spūstys

Panašios nuomonės laikėsi ir NT brokeris Ignas Tiškus. Jis aiškino, kad pavasarį nekilnojamojo turto žmonės nepirko ne todėl, kad nerimavo dėl ateities, o dėl to, kad dėl karantino neveikė notarų kontoros.

„Kai buvo įvestas karantinas pavasarį, žmonėms buvo stresas, nes notarai nedirbo. Todėl nesutikčiau su tais, kurie sako, kad karantino pradžioje žmonės nepirko, nes išsigando. Nepirko, nes notarai negalėjo dirbti, nes jie privalo identifikuoti žmogų. Tačiau negalima sakyti, kad nebuvo sandorių.

Nes tik atšaukus karantiną ir pradėjus notarams dirbti, sprogo burbulas. Jei įprastai notaras per dieną turi po kelias dešimtis sandorių, tai karantino metu jų susikaupė keli šimtai. Tad ir pas notarą norintieji pakliūti turėjo užsiimti eilę kelioms savaitėms į priekį“, – nekilnojamojo turto bumo Palangoje priežastį nurodė I. Tiškus.

Jis įsitikinęs, kad praėjusią vasarą lietuviai įvertino Palangos kurortą, nes jame iki tol ilgus metus nebuvo.

„Žmonės atostogaudavo Ispanijoje, Nicoje ir taip toliau. Todėl tokie nusprendė pinigus investuoti ne užsienyje, o Lietuvoje. Nes neaišku, kada viskas baigsis. Be to, suprato, kad gali būti taip, kad išvis niekur neišvažiuosi ir to turto (užsienyje) negalėsi kontroliuoti. Kita vertus, lietuviai nuo seno mėgsta investicijas į nekilnojamąjį turtą“, – apie Palangos pranašumus kalbėjo brokeris.

Perka viską – ir sklypus, ir butus

Šiuo metu Palangoje paklausūs visi nekilnojamojo turto objektai. Ir sklypai, ir individualūs namai, ir apartamentai, ir butai.

I. Kaštaunaitė sakė, kad pasirinkimą lemia tik perkančiųjų pajamos.

„Visa rinka populiari. Nelygu, kokios žmonių pajamos. Vieni klaidingai įsivaizduoja, kad pirkdami žemės sklypą galbūt sutaupys. Ar turiu kitokią nuomonę. Bet sklypai vis tiek Palangoje perkami. Butus perka tie, kurie nenori statyti ir turi tam tikrą sumą X.

Kas turi didesnę sumą, perka namus. Perka apartamentus, perka ir poilsio namus, padalintus į apartamentus. Tų objektų yra įvairių ir visus juos perka. Vienas tokių objektų – „Elija“. Ten esančiuose penkiuose namuose mes ketverius metus pardavinėjome butus. Jie visi yra parduoti ir po truputį forminami“, – vardijo brokerė.

Jos paminėtame objekte likęs viso labo vienas 86 kv. metrų ploto apartamentas.

Brangiausius perka lietuviai

Įdomu tai, kad Palangoje populiarūs ne tik vidutinio dydžio būstai šeimai, bet ir brangūs objektai. Be to, seniai paneigtas mitas, kad brangų būstą kurorte gali įpirkti tik užsieniečiai. I. Kaštaunaitės teigimu, dauguma pirkėjų – lietuviai.

„Prabangus būstas turi savo pirkėjus. Ir jie dažniausiai būna lietuviai. Mitas, kad tokį turtą perka užsieniečiai, rusai, susiformavo senokai. Jau kurį laiką tų užsieniečių, rusų nėra. Vienas iš segmentų – imigrantai. Kitas – miksuotos šeimos, kuriose vyras užsienietis, o kitas sutuoktinis – lietuvis, arba atvirkščiai, kurie turi sentimentų Lietuvai. Tačiau jų nėra labai daug ir jie tikrai nėra pagrindiniai žaidėjai šioje rinkoje“, – sakė I. Kaštaunaitė.

Pasak jos, gyvenimas Palangoje turi „romantinį“ atspalvį, todėl daug klientų svajoja persikelti gyventi į Palangą.

„Tikrai didelę rinkos dalį sudaro žmonės, kurie būstus Palangoje perka nuolatiniam gyvenimui. Arba antrą, tačiau adekvatų nuolatiniam gyvenimui, būstą, kuriame praleidžia pusę savo laiko. Nes daromės mobilūs ir mūsų darbai neįpareigoja sėdėti biuruose, todėl ir ieškoma būsto kurorte, kuriame būtų galima praleisti pusę laiko, o kitą pusę – didmiestyje, arba nebūtinai didmiestyje. Tikrai pažįstu tokių, kurie mėnesį gyvena Palangoje, mėnesį – kitame mieste, o kitą mėnesį – važiuoja į užsienį. Todėl būstas Palangoje tampa nebūtinai savaitgalių ar atostogų būstu“, – laikėsi nuomonės I. Kaštaunaitė.

Pusę metų gyvena Palangoje

Šiemet buvo realizuotas vienas prabangiausių objektų, netoli Botanikos parko esantys apartamentai „Eglė“. Nors kainos čia buvo aukštesnės už vidutines, tačiau laisvų apartamentų neliko.

I. Tiškus pastebėjo, kad šis objektas ne vienintelis. Šiemet daug brangaus turto Palangoje įgijo naujus šeimininkus.

„Palanga sėkmingai „parsidavė“ pavasarį, nes vystytojai savo projektus stengiasi baigti būtent tuo metu, kad žmonės galėtų poilsiauti arba nuomoti ir taip atgauti savo pinigus. Tačiau buvo ir labai seniai pardavinėjamų ir brangių „daiktų“ sandėrių. Kurie kainavo 500 000 eurų, milijoną, pusantro, net tris milijonus ir buvo pardavinėjami dvejus, trejus metus. Jie buvo parduoti. Buvo parduotas ne vienas butas, kuris kainavo daugiau nei milijoną.

Paprastai tokius brangius objektus perka žmonės poilsiui. Jie jau būna su savo verslu susitvarkę ir Palangą atvažiuoja pavasarį-ankstyvą vasarą, o išvažiuoja jau rudens vidury. Jie persikelia čia savo verslus, dirba ir poilsiauja Palangoje“, – apie pirkėjų segmentą kalbėjo I. Tiškus.

Gyventojų daugėja

Visi kalbinti NT brokeriai patvirtino, kad Palangoje perkamas ne tik poilsiui, bet ir gyvenimui skirtas būstas.

„Žinoma, yra ir naujakurių. Jų visuomet yra. Žmonės jau įvertino gyvenimo mažame mieste pranašumus. Todėl paklausa šiandien yra didesnė už pasiūlą“, – sakė I. Tiškus.

2020 m. gruodžio 1 d. duomenimis, Palangoje buvo 18206 nuolatiniai gyventojai. Pernai gruodžio 1-ąją kurorte gyveno 17946 žmonės.

Tiesa, šiame skaičiuje nėra išskirti Palangos, Šventosios ar Kunigiškių gyventojai. Visi jie vadinami vienu vardu – palangiškiais.

„Atskirai Šventosios ir kitų gyvenviečių gyventojų skaičiaus išskirti negalime, tačiau apskritai gyventojų skaičius Palangoje auga“, – Delfi patvirtino Palangos miesto savivaldybės mero patarėja Jurgita Vanagė.