Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė įstatymų pakeitimams, kuriuos inicijavo Susisiekimo ministerija.
„Siekiant efektyviai, sparčiai ir tvarkingai realizuoti strateginius projektus mes turime galvoti ir apie žmonių interesų tenkinimą, o konkrečiai, kad su jais būtų tinkamai ir dorai atsiskaityta už ne jų valia paimtą žemę“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo kadenciją baigiantis susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
Ministerija teigia, kad dabartinis reguliavimas neužtikrina greito ir sklandaus svarbių projektų įgyvendinimo, todėl siekiama efektyvinti procesus (žemės paėmimo, projektavimo ir kitus).
„Pavyzdžiui, įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą, pirmame etape (geležinkelio vėžės projektavimo ir statybos) visuomenės poreikiams paimta daugiau kaip 994 ha žemės, teisme nagrinėtos 43 bylos, susijusios su atlyginimo už paimamą žemę dydžio nustatymu“, – rašoma pataisų aiškinamajame rašte.
Susisiekimo ministerijos teigimu, vienas svarbiausių įstatymų pakeitimų tikslų – užtikrinti, kad faktiškai asmenų gaunamos kompensacijos už prarastą turtą nebūtų sumažinamos per mokestines prievoles. Siekiama įtvirtinti, kad atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą žemę ar kitą turtą, kai valstybė įgyvendina ypatingos valstybinės svarbos projektus, nebūtų apmokestinamas gyventojų pajamų ar pelno mokesčiu.
Be to, numatoma galimybė žemės savininko pageidavimu visuomenės poreikiams paimti daugiau žemės, nei reikia ypatingos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti, jeigu tenkinamos įstatyme nustatytos sąlygos, tai yra, kai po žemės paėmimo apribojama galimybė likusį itin mažą sklypą panaudoti pagal buvusią paskirtį.
„Projektų įgyvendinimo patirtis rodo, kad tai ypač aktualu namų valdos sklypų atveju, kai po žemės paėmimo likusiame sklype savininkas negali pasistatyti gyvenamojo namo“, – teigiama pranešime.
Minėtais įstatymų pakeitimais taip pat siekiama efektyvinti ypatingos valstybinės svarbos projektų įgyvendinimo procesą ir tam tikras procedūras atlikti, kiek įmanoma, lygiagrečiai, tuo pačiu metu. Taip suderinus žemės paėmimo visuomenės poreikiams, projektavimo, statybinių tyrimų procesus, būtų galima taupyti apie 1,5-2 metus laiko ir greičiau įgyvendinti projektus.
Įstatymų pakeitimais siekiama patobulinti ir asmenų informavimo procesą, numatant elektroninių ryšių priemonių naudojimą. Ministerijos teigimu, tai ypač aktualu atliekant įvairias procedūras pandemijos laikotarpiu, kuomet būtina užtikrinti saugos priemonių laikymąsi dėl COVID-19.
Numatyti įstatymų pakeitimai įsigalios, jei jiems pritars Seimas.