Beveik 26 kv.m. mažiau

Vilnietė Margarita pasakojo dar 2018 vasarį įsigijusi 118,54 kv.m. butą Vilniaus centre. Moteris teigė nekilnojamą turtą (NT) pirkusi iš įmonės „Promano Lit“.

160 tūkst. Eur už naują pirkinį paklojusi Margarita sakė ten netrukus pradėjusi remonto darbus, mat situacija buvusi bloga, namas – senas, butas – palėpinis, todėl reikėję esminių pertvarkų, tačiau įsisukęs remontas jai, kaip tikino, atnešė nemalonią staigmeną.

„Keičiant šildymą man reikėjo atlikti kadastrinius matavimus.

Atvykę matininkai išmatavo mano butą ir paaiškėjo, kad iš 118,54 kv.m., kuriuos įsigijau, jo liko nepilnai 93 kv.m.“, – pasakojo ji ir patikslino, kad butas yra 4 kambarių bei yra išsidėstęs per du aukštus.

Sužinojusi patalpų ploto neatitikimus moteris teigė bandžiusi kreiptis į butą pardavusią įmonę – „Promano Lit“, tačiau kadangi šiandien ji yra likviduojama, pirkėja teigė jokio atsakymo nesulaukusi.

Ir išties, Margaritos ir pardavėjo pasirašytoje buto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad bendras buto plotas sudaro 118, 54 kv.m., o kadastro duomenų fiksavimo data – 1998 10 14.

„Nežinau, kas dabar turi atsakyti, nes buto kvadrato kaina tada išeina visiškai kitokia. Aš butą įsigijau per vieną iš skelbimo portalų, ten aiškiai buvo parašyta – 118,54 kv.m. butas, kvadrato kaina tokia ir tokia“, – teigė ji.

Tiesa, Margaritai pavyko išsiaiškinti, kad 2002-aisiais keitėsi patalpų ploto skaičiavimo taisyklės, kai plotas skaičiuojamas priklausomai nuo patalpos aukščio, kas, galimai ir turėjo įtakos buto ploto neatitikimui.

„Tačiau pardavėjai profesionalai turėjo permatuoti parduodant, o ne naudotis mano neišmanymu. Įdomu, ar tai ne dokumentų klastojimas“, – svarstė pirkėja.

Ji pasakojo, kad dėl situacijos kreipėsi ir į policiją, kur parašė pareiškimą dėl sukčiavimo.

„Išeina taip, kad aš pralaimėjau du kartus: perkant būstą, nes mokėjau brangiau, ir parduodant būstą, kai parduosiu ne 118 kv.m., o 92,73 kv.m.

Dabar tikslas – atgauti kainos skirtumą. Aš mokėjau 160 tūkst. Eur ir pagal kvadrato kainą turėčiau atgauti apie 34 tūkst. Eur. Tai – didžiulė suma“, – sakė ji.

Įmonės atstovas: koks butas atiteko, tokį pardavėme

Prieš likviduojant įmonę, jos direktorės pareigas ėjo Laura Jagusinskienė, kuri įmonei vadovavo nuo 2018 sausio iki 2020 gegužės, taip pat ir Margaritai įsigyjant minėtą butą. „Delfi“ kreipėsi į ją, tačiau su moterimi susisiekti nepavyko.

Remiantis Registrų centro duomenimis, vienintelis įmonės akcininkas yra „Luminor bank“, tačiau šiuo metu įmonė yra likviduojama. Jos likvidatorius Alfonsas Sluckus sutiko pakomentuoti situaciją.

Anot jo, pirmiausia, UAB „Promano Lit“ yra banko „Nordea Bank“ įkurta bendrovė, kurios paskirtis buvo valdyti už nevykdomus kredito įsipareigojimus ar kitomis aplinkybėmis perimtą ar įsigytą nekilnojamąjį turtą (NT). Jo teigimu, tokias bendroves bankai steigė ribotam laikotarpiui, nes jų tikslas nėra NT valdymas.

Asociatyvi nuotr.
Foto: Shutterstock

„Ekonomikai atsigaunant, šių bendrovių valdomas NT buvo parduodamas, o įmonės likviduojamos. UAB „Promano Lit“, kuri po „Nordea Bank“ ir „DNB“ Baltijos šalių verslo sujungimo tapo banko „Luminor Bank“ nuosavybe, šiuo metu taip pat yra likviduojama“, – apie bendrovės veiklą ir tokių įmonių veikimo principus aiškino likvidatorius.

Paklaustas dėl buto, kurį 2018-aisiais įsigijo Margarita, A. Sluckus sakė, kad įmonei jis atiteko 2011-aisiais, Vilniaus Apygardos teismo nutarties ir po jos surengtų varžytynių pagrindu.

„Suprantama, kad proceso metu buvo remiamasi Registrų centro turimais dokumentais, kuriuose buvo nurodytas ir įsigyjamo buto plotas: 118,54 kv. m. UAB „Promano Lit“ visą nuosavybės laikotarpį nekeitė buto konfigūracijos, neatliko kitų reikšmingų darbų, tad nebuvo jokio poreikio iš naujo atlikti kadastrinių matavimų.

Taigi, remiantis oficialiais Registrų centro duomenimis, UAB „Promano Lit“ 2011 metais įsigijo 118,54 kv. m. ploto butą, kurį 2018 metais pardavė jūsų minimam asmeniui“, – komentavo A. Sluckus.

Įmonės likvidatorius tikino negalintis komentuoti prielaidos, kad po 1998-ųjų, kada buvo daryti paskutiniai buto kadastriniai matavimai, keitėsi buto patalpų ploto skaičiavimo taisyklės, kadangi įmonei butas, kaip jau minėta anksčiau, atiteko tik 2011-aisiais, o iki tol jis priklausė visai kitam savininkui.

„Jei keitėsi patalpų ploto skaičiavimo reglamentas, tikriausiai (buvęs savininkas- red.) ir turėjo prievolę iš naujo atlikti matavimą ir pateikti informaciją Registrų centro Nekilnojamojo turto registrui“, – svarstė jis.

Parduodant iš naujo matavimų atlikti neprivalo

Kadastrinius matavimus atliekančios įmonės „Inreal GEO“ Vilniaus sk. vadovas Danielius Ditauskas sutiko paaiškinti buto skaičiavimo reglamento pokyčius bei patikino, kad tokia situacija dėl ploto skaičiavimo neatitikimų, bendrai, nėra didelė naujiena ir pasitaiko nebe pirmą kartą.

„Kaip matau iš pateiktos situacijos, pirminiai matavimai buvo atlikti 1998-aisiais. Dalykas tas, kad 2002 m. gruodžio 30 dieną yra išleistas Lietuvos Žemės ūkio ministerijos įsakymas – NT objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės.

Jos įsigaliojo nuo 2003 m. vasario. Naujomis taisyklėmis yra numatytas reikalavimas dėl 1,6 m. patalpos aukščio. Jei aukštis yra iki 1,6 m., tai reiškia, kad plotas nėra įskaičiuojamas į naudingą plotą. Šiuo atveju taip ir yra.

Mes su tokia problematika susiduriame ir, ypač, su senos statybos pastatais. Ir tokių atvejų tikrai dar bus“, – situaciją aiškino jis.

D. Ditausko teigimu, pardavėjas, prieš parduodamas būstą, nėra įpareigotas atlikti naujus kadastrinius matavimus.

„Praktikoje to nėra. Notaras remiasi ta informacija, kas yra NT registre, o tie matavimai, jie nauji, ar seni, tokio reikalavimo nėra nei teisės aktuose, niekur“, – sakė jis.

Specialistas užsiminė, kad kalbant subjektyviai, šiuo atveju buto pirkėjas faktiškai vis tiek naudoja 118,54 kv.m. buto plotą, o skaičiai skiriasi tik dokumentuose.

„Plotas juk niekur nedingo. Tik juridika tokia. Įsigyjant tokį turtą, šiaip, dažniausiai, brokeriai pasako, kad faktinis plotas kitoks. Būna, jie perspėja, bet viskas priklauso nuo specialisto. Tai – derybų objektas.

Pardavėjas galėjo netgi ir nežinoti situacijos“, – teigė jis.