„Dažniausiai tai – gyvenamoji statyba, paslaugos, komercija. Viskas, ko reikia miestui funkcionuoti“, – pirmadienį laidoje „Delfi tema“ pasakojo ji.

Kaip žinia, šiemet vasarą savivaldybė paragino gyventojus nukelti jiems priklausančius, tačiau nelegaliai valstybinėje ar privačioje žemėje stovinčius garažus. Iki lapkričio pradžios nukelta apie 4,3 tūkst. arba apie 40 proc. visų garažų.

„Miestas yra įsipareigojęs savivaldybės teritorijose, kur yra masyvai ir jie tvarkingai nusikelia, ateiti ir pabaigti sutvarkyti iki galo. T. y. sutvarkyti garažų duobes, išlyginti žemės sklypą, išvežti, jei palikta šiek tiek šiukšlių“, – pasakojo laidoje taip pat dalyvavęs savivaldybės miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius.

Jis nurodė, kad maždaug trečdalis garažų savininkų iki šiol nėra ėmęsi jokių veiksmų, nors terminas jų nukėlimui jau yra pasibaigęs rugsėjo 30 dieną.

„Netvarkančiųjų gali laukti ir teismo procesas. Savivaldybėje yra teisės grupė, kuri jau pradėjo dėl kai kurių masyvų kreipimąsi į teismus. Teismas įpareigos tvarkyti, o paskui jau eis kiti keliai, bet dėl to pasisakys teismas“, – dėstė pašnekovas.

Unikalus palikimas

R. Matonienė pasakojo, kad tiek metalinių garažų masyvai, tiek sodų bendrijos yra unikali postsovietinių miestų urbanistinės struktūros dalis.

„Tiesa, sodų bendrijas dar galime rasti ir Vokietijos miestuose. Mūsų architektai tarybiniais laikais turbūt iš ten tą idėją buvo pasiskolinę. Nors Vokietijoje sodų bendrijos gyvenamaisiais kvartalais nevirto, o pas mus virto ir turime gan didelę problemą su šiais urbanistiniais dariniais, kurie dabar tapo miesto dalimi“, – pastebėjo ji.

Architektė garažus apibūdino kaip urbanistinio planavimo liekaną.

„Ji atsirado tarybiniais laikais, kai viskas buvo dalinama nemokamai per įvairiais organizacijas: sodų žemės sklypas, vieta garažui, – kalbėjo ji. – Tokiu būdu šalia gyvenamųjų rajonų susiformavo tie didžiuliai metaliniais garažais užstatyti plotai.

Tačiau jau tada visi žinojo, kad tai 3 metams, laikinas statinys, kad tai jokiu būdu negali tapti amžina automobilio saugojimo vieta, už kurią nemoki net mokesčių.“

Rūta Matonienė
Foto: DELFI / Audrius Solominas

Dvi kryptys

R. Matonienė dėstė, kad taip pat jau seniai aišku, kad šie masyvai turi keistis.

„Miesto planavimo dokumentuose jau daugelį metų tos teritorijos buvo matomos kaip būsimos plėtros zonos. Visos jos nukeliavo dviem skirtingoms kryptims: vieni suplanuoti grąžinant nuosavybę buvusiems savininkams, ypač daugiabučių rajonuose, Karoliniškėse, Fabijoniškėse, Pašilaičiuose, Pilaitėje, kur savininkai prieš karą turėjo nemažai žemės nuosavybės. Ten teritorijos perduotos ar dar vis perduodamos savininkams.

Kitos teritorijos, kur nebuvo nuosavybės grąžinimo, suplanuotos kitaip. Pavyzdžiui, garažų masyve Pavilnių regioniniame parke miestas imsis tvarkymo, grąžins jas į gamtinę būseną. Masyvai bus naikinami, atkuriamas miškas, galbūt atsiras urbanistiniai vienetai, skirti parkų priežiūrai, kempingai, informaciniai centrai“, – dėstė savivaldybės atstovė.

Ji paaiškino, kad šios teritorijos pasitarnaus miesto tankinimui.

„Savivaldybė mieste žemės praktiškai nevaldo, valdo tik ten, kur yra savivaldybės viešosios erdvės arba socialines ir kitas paslaugas teikiančios institucijos. Visa žemė valdoma ir prižiūrima per Nacionalinę žemės tarnybą.

Beje, turbūt pirmasis pavyzdys, kai garažų masyvas buvo išnaikintas yra pietinis miesto apvažiavimas, dabartinė „Ikea“ teritorija. Savo laiku ten buvo 1,2 tūkst. garažų, kurie sėkmingai transformavosi į prekybos centrą, automobilių stovėjimo aikšteles, parką.

Teritorija buvo prikelta naujam gyvenimui, papuošė ir oro uosto aplinką. Dabar kylant lėktuvams matome ne didžiulį spalvingą surudijusių metalinių garažų plotą, o normalią miestišką infrastruktūrą“, – sakė ji.

Metaliniai garažai Vilniaus mieste
Foto: Vilniaus miesto savivaldybė

Vienur namai, kitur kempingas

R. Matonienė pasakojo, kad pietinėje miesto dalyje ir Pavilnių regioniniame parke kai kurie garažų masyvai yra atsidūrę miško apsuptyje arba parko tvarkymo ribose. Jie planuojami pertvarkyti į žaliąsias zonas.

„Tuo metu dauguma teritorijų šalia daugiabučių yra planuojamos nuosavybės grąžinimui. Pavyzdžiui, šalia Pilaitės esančiam garažų masyvui šiuo metu rengiamas detalusis planas. Ten vienintelė mieste likusi tokio dydžio teritorija, rezervuota visuomeniniams objektams atsirasti.

Tai galėtų būti tam tikros įstaigos, kurios reikalingos Sveikatos apsaugos, Socialinių reikalų ir darbo ministerijų plėtrai. Pavyzdžiui, nauji Užimtumo tarnybos skyriai, gal norėsis išsikelti iš Senamiesčio į patogesnes lokacijas miestiečiams.

Kiti garažų masyvai nedideli, kuriuos sutvarkius, gali būti atkurta viešoji erdvė. Jau šiuo metu iš gyventojų gauname pasiūlymų, kas vienoje ar kitoje vietoje galėtų atsirasti“, – pasakojo pašnekovė.

Architektė dar išskyrė nemažą garažų masyvą šalia Karoliniškių, Sietyno gatvėje.

„Jis yra likęs kaip laisva valstybinė žemė. Ten turime mintyje rasti vietą ekstremalaus sporto mėgėjams. Kadangi jis nutolęs nuo gyvenamųjų namų, nekeltų triukšmo, tuo pačiu būtų šalia Vakarinio aplinkkelio.

Galvojame palikti kelis garažus-reliktus, kaip mūsų tam tikro gyvenimo laikotarpio identitetą – įkomponuoti į teritoriją. Būtų galima jaunimui, kuris nematė tokių statinių, parodyti kaip jie atrodė“, – sakė ji.

R. Matonienė dar nurodė, kad vadinamoje Pašilaičių komunalinėje zonoje praktiškai visa teritorija yra privati.

„Yra likę tik keli ploteliai, kurie galėtų tapti valstybės ar savivaldybės valdoma žeme. Šios teritorijos jau seniai suplanuotos ir perduotos savininkams. Ten jau vyksta teritorijų pertvarka ir ji taps normalia miesto audinio dalimi, gyvenamuoju rajonu su gera infrastruktūra, susisiekimu ir pan. Užsipildys gana greitai“, – prognozavo savivaldybės atstovė.