„Nėra abejonės, kad didžiausią įtaką statistiniams rodikliams padarė dėl COVID-19 pandemijos taikomos mobilumo ribojimo priemonės ir tai, jog investuotojai stabdė numatytus projektus (...). Visgi didelė dalis investuotojų ir statytojų pastaruoju metu vis dažniau apsisprendžia tęsti sustabdytus projektus. Todėl, ko gero, matysime kitokią statistiką po paskutiniojo šių metų ketvirčio“, – Eltai sakė jis.
D. Gedvilas pažymėjo, kad statybų sektoriaus ateitis priklauso ne tik nuo Vyriausybės, bet ir nuo privačių nekilnojamojo turto (NT) vystytojų drąsos investuoti į naujus projektus.
„Labai daug kas priklauso nuo valstybės institucijų veiksmų, kaip nauja Vyriausybė bandys susitvarkyti su krizės padariniais, darbo rinkos iššūkiais (...). Manau, nuo šių veiksnių labai priklauso statybos sektoriaus gyvenimas. O antra, labai daug lemia ir privačių investuotojų veiksmai: jų drąsa investuoti į projektus pandemijos metu gali turėti didelės įtakos statybos sektoriaus ateičiai“, – kalbėjo jis.
Bankų nustatomos finansinės lubos NT projektų plėtojimui taip pat turės įtakos statybų sektoriaus atsigavimui, teigė LSA vadovas.
„Vienu metu bankai buvo žymiai sumažinę finansavimą NT vystytojams, tuomet vystytojai pradėjo skolintis resursus antrinėje rinkoje. Tai jeigu bankai vėl pradės drąsiau skolinti NT projektų įgyvendinimui – vėl matysime tam tikrą statybų pakilimą“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie statybos paslaugų eksportą, kuris pastarąjį dešimtmetį gana sparčiai augo, D. Gedvilas teigė, kad pandemija padarė neigiamos įtakos ir šiam rodikliui.
„Statybos paslaugų eksportas nuo 2007 metų augo daugiau kaip 10 proc. Dabar matome, kad šių metų statybos paslaugų eksporto lygis pakilo labai nedaug, praktiškai yra praėjusių metų lygio.
Akivaizdu, kad pandemija padarė įtaką ir šiam rodikliui (...). Visgi jei užsienio rinkos vėl atsigaus, yra didelė tikimybė, kad nemaža dalis Lietuvos kompanijų pradės kurti projektus, įgyvendinamus kitose Europos rinkose“, – tikino jis.
D. Gedvilas taip pat vylėsi, kad ateityje tiek Vyriausybė, tiek privatūs vystytojai nukreips savo dėmesį į senų statinių, kurių Lietuvoje apstu, renovavimą ir modernizavimą.
„Turime didžiulį senų statinių fondą, o ES skatina žymiai didinti renovacijos apimtis. Taip pat matome, kad statinių kokybei keliami išties dideli reikalavimai. Tad vien senajam fondui renovuoti ar modernizuoti reikalinga didžiulė statybos darbų apimtis. Manau, kad tiek Vyriausybė, tiek privatūs vystytojai ateityje nukreips savo dėmesį į šį senų statinių fondą“, – Eltai teigė jis.
Statistikos departamento duomenimis, šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, atliktų statybos darbų sumažėjo 6,6 proc.
Inžinerinių statinių statybos darbai sudarė 53,2 proc. visų šalyje atliktų darbų – 5,4 proc. daugiau nei prieš metus.
Tuo metui negyvenamųjų pastatų statybos darbų dalis sudarė 30 proc. – 24,2 proc. mažiau nei trečiąjį ketvirtį pernai, o gyvenamųjų pastatų statybos darbų dalis – 16,8 proc., t. y. 1,4 proc. mažiau nei atitinkamą laikotarpį pernai.
