Rudenį pasiūlyta 14 naujų projektų ir etapų

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros ir paslaugų grupės „Inreal“ analitikai skaičiuoja, kad butų bei apartamentų segmente rudenį rinkai pasiūlyta 13 naujų projektų bei etapų Vilniuje, Kaune – tik vienas, o Klaipėdoje naujų projektų per pastaruosius porą mėnesių nebuvo. Skaičiuojami tik tie projektai, kurie siūlomi pirkėjams viešai.

„Šiuo metu pastebimas didesnis NT vystytojų aktyvumas, bent jau sostinėje. Kituose didžiuosiuose miestuose, nors rinkos aktyvumas ir atsispyrė nuo dugno, tačiau absoliutūs pardavimo skaičiai nėra tokie, kad vystytojai imtųsi projektų be atodairos. Kaune bei Klaipėdoje pirkėjams reikėtų pasiūlyti ką nors įdomesnio, kas aktyviau konkuruotų su individualių namų segmentu. Vilnius vien dėl savo dydžio yra palankesnis vystytojams“, – sako „Inreal“ grupės vadovas Gediminas Pruskus.

„Inreal“ grupės vadovas Gediminas Pruskus
Foto: Įmonės nuotr.

Vieni atsitraukia, kiti mato galimybių

Žinių radijo laidoje „Tarp keturių sienų“ NT analitikas, įmonės „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius kalbėjo, kad kai kurie vystytojai projektų, kuriuos planavo anksčiau, nepradeda arba neskuba pradėti, galbūt jie esą siekia išsivalyti sandėlį. Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad į rinką ateina naujokų.

„Kontaktuoju su baltarusių vystytojais – vienas didesnis vystytojas dairosi į Vilniaus rinką ir nori atsiriekti šio pyrago. Taip pat mažesni vystytojai galvoja, ką čia nusipirkti, kauniečiai irgi Vilniuje ieško teritorijų ir nori statyti. Taigi vieni atsitraukia, o kiti mato galimybę.

Aišku, galbūt kažkiek rizikingiau atrodo šis laikotarpis, bet juk kada nors reikia bandyti. Jeigu didieji vystytojai šiek tiek atsitraukia arba mažina planus, tai nereiškia, kad pasiūla bus mažesnė. Tikėtina, kad pasiūlos galima sulaukti iš naujų rinkos žaidėjų“, – komentavo jis.

Vis dėlto, kaip pažymi A. Antanavičius, senieji vystytojai taip pat tęsia projektus, pradeda naujų etapų statybas. Nepaisant to, kad rugsėjį vystytojai sugeneravo apie 600 pardavimų ir gana aktyviai pradėjo naujus projektus, vis dar yra daugiau nei 4 tūkst. neparduotų butų.

„Suplanuotų projektų yra ne vienas tūkstantis. Jei būtų pirkėjų, projektus būtų galima pradėti įgyvendinti. Panašu, kad vystytojai žiūri atsargiau, bet, manau, jie naudojasi žmonių tikėjimu, kad reikia kur nors padėti pinigus, nes dabar kai kuriems tie pinigai atrodo kaip karšta bulvė“, – laidoje kalbėjo jis.

Statybininkų asociacija: naujų projektų planuojama itin mažai

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas sako, kad, remiantis šalies statybos įmonių apklausos duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, net 68 proc. statybos bendrovių jaučia darbų apimčių sumažėjimą.

Statistikos departamentas skaičiuoja, kad šių metų antrąjį ketvirtį statybos darbų atlikta 15 proc. mažiau nei pirmąjį, o baigtų statyti pastatų skaičius 16,4 proc. mažesnis, nei buvo prieš metus. Šie duomenys esą rodo pirmojo karantino padarinius statybų sektoriui.

„Didžioji dalis NT plėtotojų ir investuotojų pavasarį pristabdė arba atsisakė suplanuotų projektų – biurų, viešbučių ar prekybos centrų statybos. Didžioji dalis jų greičiausiai jau ir nebebus atnaujinti. Pavyzdžiui, šiandien prieš pandemiją pradėti daugiabučių, biurų ar prekybos centrų projektai dar buvo tęsiami ar užbaigiami, tačiau naujų, deja, planuojama itin mažai. Todėl šiandien mūsų šalies statybų sektorius jaučia nerimą dėl ateities, ypač dėl ateinančių metų“, – sako D. Gedvilas.

Anot LSA prezidento, kadangi tolesnę būstų rinkos ateitį ir pardavimo apimtis sunku prognozuoti dėl pandemijos įtakos, tai lemia vystytojų atsargumą bei sprendimą šiuo metu nepradėti naujų projektų.

Dalius Gedvilas
Foto: Organizatorių nuotr.

Ar būstų ateityje nepritrūks?

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius laidoje „Delfi tema“ iškėlė klausimą, ar toliau išlikus tokiems patiems pirkimo tempams gyventojai turės iš ko rinktis naują būstą.

„Būstai nebrangsta taip sparčiai, kaip kyla atlyginimai, tai galimybių (pirkti – Delfi) tikrai bus, klausimas, ar bus ką pirkti, nes tokiais tempais, kaip perkama dabar, vystytojai naujų objektų nestato. Šiuo metu – vadinamasis sandėlis, iš ko galima rinktis, Vilniuje – apie 5000 butų. Jeigu tokie tempai išsilaikys, viską išpirks greičiau nei per metus“, – prognozuoja M. Statulevičius.

LSA prezidento manymu, antrasis karantinas gali pakoreguoti NT rinkos dinamiką dėl augančio nedarbo lygio, suaktyvėjusios emigracijos bei sumažėjusių gyventojų pajamų. Anot jo, tie, kurie turėjo planų įsigyti naują būstą ar pasikeisti turimą, tą greičiausiai jau padarė, todėl naujų sandorių gali būti gerokai mažiau nei dabar.

„Inreal“ grupės vadovas G. Pruskus atkreipia dėmesį, kad didžioji dalis pirminės rinkos sandorių – pardavimai dar nepastatytuose pastatuose. „Butų pastatytuose namuose kiek sumažėjo, tačiau šis pokytis nėra drastiškas. Šiuo metu siūloma apie tūkstantį naujų pastatytų butų. Be to, daugelis NT vystytojų turi teritorijų, kurios jau yra parengtos ar baigiamos rengti plėtrai įgyvendinti“, – sako jis.

Pašnekovas pažymi, kad vis dėlto gali pritrūkti būstų, kurių plėtra apribota iš principo, o ne vien pandemijos: „Periferijoje esantys projektai mažiau apriboti, kalbant apie žemės sklypų galimybes, nei projektai miesto centre, kur tokių yra daug mažiau.“

Martynas Žibūda
Foto: Bendrovės nuotr.

NT bendrovės „Eika“ plėtros vadovas Martynas Žibūda įsitikinęs, kad ateityje būstų nepritrūks, nors laisvų butų sandėlis per metus sumažėjo 20 proc. – iki 3600 butų.

„Per pirmąjį karantiną „Eika“ ir kiti vystytojai buvo sustabdę savo plėtros planus, o pirkėjai sugrįžo staiga ir netikėtai. Pastaruosius mėnesius vystytojai atsilieka nuo pirkėjų, todėl sandėlis mažėja. Tačiau naujų būstų tikrai nepritrūks. Vystytojai yra įsigiję žemės sklypų ir ruošiasi statyti. Jeigu niekas nestatytų, prasidėtų labai staigus kainų augimas.

Rinka nėra monopolinė – valdoma vieno ar dviejų žaidėjų. Laikinai gali pritrūkti tam tikro segmento būstų, pavyzdžiui, didesnių, nes, kaip pastebime, gyventojai mažesnius būstus šiuo metu keičia į didesnius. Tačiau bendrąja prasme vystytojai sureaguos, ir pasiūla tikrai bus“, – tikina M. Žibūda.

Visus pavasarį atidėtus projektus pradeda šiemet

NT plėtros bendrovė „Eika“ pavasarį buvo viena pirmųjų, paskelbusių apie mažiausiai trims mėnesiams atidedamus 6 NT projektus. Vasarą planuoti pradėti projektai nukelti į rudenį ir žiemą, kitiems metams bendrovė jų nenukėlė. Pasikeitus situacijai rinkoje, kaip sako M. Žibūda, visi projektai „grįžta į gyvenimą“. Dalies jų oficiali pradžia jau paskelbta, kitų darbų pradžia esą bus paskelbta iki metų pabaigos.

„Šiemet pradėjome vykdyti Pilaitės „Mažvydo 2“ projektą, Bajorų alėjoje – naują etapą, šiemet „Mindaugo baltame lape“ pradėsime trečią etapą ir paskelbsime apie „Šv. Stepono balto lapo“ statybas. Taigi mažiausiai keturi projektai“, – vardija jis ir priduria, kad bendrovė jau kviečia gyventojus į dviejų projektų virtualius susitikimus.

Tiesa, rugsėjį bendrovė paskelbė apie naują sandorį Vilniuje, Skroblų g., – hektaro ploto sklype numatytos gyvenamosios paskirties projekto „Mėlyni vilkai“ statybos, kurių pradžia planuojama 2020 m. ir 2021 m. sandūroje, pabaiga – 2024 m.

"Eika" namai Pilaitėje
Foto: Bendrovės archyvas

„Antrąją karantino bangą pasitinkame visai kitaip, nors ji atrodo grėsmingiau, tačiau nuotaikos visai kitokios nei prieš pirmąją. Tuomet buvo didelė nežinomybė, kas čia bus ir į kurią pusę viskas pakryps. Dabartinę situaciją vertiname kaip atsiradusią laikiną techninę pauzę, kuri išsispręs atsiradus vakcinai ir suvaldžius virusą.

Būsto paklausa, pirkėjų aktyvumas pasiekė piką. Kai tokios aplinkybės, net minčių nėra apie stabdymą ar atidėjimą, galvojama tik apie naujus projektus ir ieškoma naujų sklypų“, – pažymi pašnekovas.

„Eikos“ plėtros vadovas šių metų butų pardavimo dinamiką prilygina amerikietiškiems kalneliams: sausį–vasarį Vilniuje parduota apie 600 butų, kovą–balandį – 50, spalį – 660.

„Tai – naujas rekordas, po praeitos krizės tokių skaičių niekas nebuvo matęs. Situaciją lemia suspausta spyruoklė – per kelis mėnesius dalis žmonių atidėjo pirkimus arba jų neįvykdė, bet vėliau tai padarė. Šis karantinas taip pat turės įtakos pardavimui, 600 parduotų butų lygio nebepasieksime. Tačiau tai vertiname kaip laikiną sustabdymą, kuris bus kompensuotas kitais mėnesiais“, – komentuoja jis.

Išbandė naujus projektų finansavimo šaltinius

Anot M. Žibūdos, visuose „Eikos“ vystomuose projektuose didžioji dalis lėšų – iš banko. Paklaustas, ar per pandemiją nekyla problemų dėl naujų projektų finansavimo, pašnekovas užsimena apie kitus finansavimo šaltinius.

„Žinoma, norėtume didesnio likvidumo, daugiau alternatyvų ir banko galimybių. Lietuvoje situacija kitokia nei Lenkijoje, kur vystytojas gali gauti apie 40 pasiūlymų iš skirtingų bankų, jei jo projektas patrauklus. O Lietuvoje turime 2,5 banko, todėl „Eikos“ grupė padarė bandomąjį projektą – leidžia 5 mln. Eur obligacijas. Vakarų Europoje tai – labai stiprus finansavimo šaltinis, galimybė pasiskolinti lėšų iš rinkos. Dalį obligacijų nukreipiame į institucinius investuotojus, dalį – į fizinius asmenis“, – pasakoja „Eika“ plėtros vadovas.

Pašnekovas užsimena ir apie darbo jėgos trūkumą, tačiau, kaip tikina, įtakos projektams plėsti tai neturi, tik brangina jų savikainą: „Mūsų samdomi rangovai kalba apie darbo jėgos trūkumą. Pastebime, kad darbo jėgos kaštai auga daug sparčiau nei medžiagų. Visa tai turi įtakos būsto savikainai, todėl kainos augs, bet didžiausią įtaką turi pasiūlos ir paklausos santykis: jeigu perkančiųjų yra daugiau nei parduodančiųjų, tai kainos turės tendenciją kilti.“

Remigijus Pleteras
Foto: Ober-haus.lt nuotr.

Kitais metais planuoja mažiausiai du projektus

NT plėtros bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovas Remigijus Pleteras tikina, kad pandemija nesujaukė jokių bendrovės vystymo planų. Šiemet „Bonava“ pradėjo pirmąjį daugiabučių projektą Pašilaičiuose, kitais metais tikisi pradėti dar mažiausiai du projektus. Vystytojas jau įsigijo dalį naujų žemės sklypų, tačiau kol kas apie juos dar nekalba.

„Per šiuos metus įgavome daugiau pasitikėjimo, todėl didiname savo planus ir apsukas. Nuolat Vilniuje ieškome naujų sklypų, kad vystytume savo projektus. Senamiestis gal ir nebūtų mūsų segmentas, tačiau žvalgomės į pagrindinius Vilniaus rajonus, kur yra vidutinė ir ekonominė klasė. Tikslas – vienu metu turėti 5–6 parduoti skirtus projektus skirtingose Vilniaus miesto vietose“, – sako R. Pleteras.

Pašnekovas pažymi, kad per visą vasarą įmonė pardavė 30 proc. pirmojo etapo projekto Pašilaičiuose butų. Anot jo, „Bonava“ sėkmingai konkuruoja savo produktu – butais su iki galo atlikta apdaila.
„Rinka visą apdailą priėmė išskėstomis rankomis, nes gyventojams nereikia papildomai skolintis iš banko būstui įrengti, tai dažnai būna sudėtinga. Jaučiamės vertinami, kad siūlome išbaigtą produktą, ir konkurencingai pranašesni, todėl iš rinkos pasiimame dalį pirkėjų“, – komentuoja bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovas.

Kitaip nei didieji NT vystytojai, pavasarį bendrovė neturėjo planų stabdyti naujų projektų. Priešingai – didino investicijų apsukas. „Kadangi neturime poreikio skolintis iš banko statyboms vykdyti ir sklypams įsigyti, turime savo kapitalą, tad bendrovė yra saugi. Kiekvienam projektui nekuriamos atskiros bendrovės, statoma ir parduodama tik vienos bendrovės vardu. Neturime jokio poreikio stabdyti ar peržiūrėti savo planų“, – tikina R. Pleteras.

Marių Vėtrungės projektas
Foto: Bendrovės nuotr.

Išnaudojo pajūrio rinką

Iki paskelbiant antrąjį karantiną į priešpandeminę padėtį grįžo gyvenamoji statyba, išaugo butų ir sklypų paklausa, pakilimas ypač pastebimas Vilniaus butų ir pajūrio NT rinkoje. Todėl NT plėtotoja „Inreal“ neseniai paskelbė apie pradedamą „Marių vėtrungės“ projektą Neringoje. Tiesa, jį bendrovė planavo pradėti anksčiau, tačiau planai, kaip ir kitų vystytojų, dėl pandemijos buvo nukelti.

„Šiuo nestabiliu laikotarpiu „Marių vėtrungės“ buvo idealus nišinis pasirinkimas, nes tai – Neringa, antrieji namai prie jūros. O lietuviškas pajūris pandemijos ir karantino kontekste šiais metais įgavo dar daugiau patrauklumo. Žinojome, kad rinkai projektas bus įdomus, ir mūsų lūkesčiai buvo viršyti su kaupu. Dar nepradėję statybų turėjome beveik 60 proc. pasirašytų preliminarių sutarčių“, – sako G. Pruskus.

„Inreal“ grupė šiuo metu turi 3 matomus projektus: spalio pabaigoje užbaigtą verslo centrą „Žalgirio94“, „Diemedžio“ mokyklą Pavilnyje ir „Marių vėtrunges“ Nidoje. Šie projektai, kaip tikina, – labai skirtingi, bet jie visi nišiniai, nekonkuruojantys su masine rinka. Apie kitus naujus projektus „Inreal“ kol kas neskelbia.