Užimtumo tarnybos duomenimis, lapkričio 11 dieną prastovas Lietuvoje buvo paskelbusios 3118 įmonių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad nuo pandemijos pradžios iki lapkričio 10 dienos iš viso subsidijos darbo užmokesčiui išmokėtos 203 616 darbuotojų. Tokie darbuotojai gaudavo ir gauna mažesnes pajamas, o tai turi įtakos jų galimybėms gauti paskolą būstui.

Pataria neimti

Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas „Delfi“ sakė, kad prastovos iš tikrųjų kenkia asmens galimybėms gauti paskolą.

„Per atsakingąjį skolinimąsi yra pagrindinė taisyklė – 6 mėnesių vidurkis, – pastebėjo jis. – Jei į prastovas žmogus išeina, sumažėja tas vidurkis ir bankai į tai atsižvelgia.“

Pašnekovo manymu, bankai tikrai patikrina ir kliento darbovietės finansus, jei tik ji turi sąskaitą tame pačiame banke.

„Ypač dabar visas pramogų verslas, restoranai, statybos, transportas – yra įmonės, kurios patenka į rizikos grupę“, – svarstė jis.

Vis dėlto, M. Jansonas pastebėjo, kad kiti veiksniai, o ne prastova, gali turėti didesnės įtakos bankų sprendimams.

Marius Jansonas

„Jei žmogus perka būstą ne naujos, o senos statybos, tada tikrai gali būti, kad bankas ir pradinio įnašo didesnio norės. Senai statybai retai kada būna (nebent renovuotas namas), kad sako, jog užteks 15 proc. Ypač, kur yra nerenovuota bankai prašo didesnių pradinių įnašų. Kai kurie bankai žiūri, kad namui nebūtų daugiau nei 40 metų. Tokių nefinansuoja arba prašo dar didesnio pradinio įnašo. Labai priklauso, kur žmogus dirba, kiek uždirba ir kokį NT perka“, – dėstė jis.

Specialistas atskleidė, kad šiandien bankai pozityviausiai žiūri į savo pačių finansuojamą naują statybą.

„Bankai vystytojams padeda realizuoti tą turtą ir sąlygos būna lengvesnės. Kartais po prastovų užtenka ir 1 ar 2 mėnesių, kai parodo, kad vėl gauna pilną algą, įmonė atsistatė. Tačiau čia tokios išimtys, kai bankas dalyvauja objekto vystyme, padeda finansuoti ir realizuoti“, – sakė M. Jansonas.

Kalbant apie palūkanų dydžius, asociacijos prezidentas pabrėžė, jog tai visada yra derybų klausimas.

„Kiek žmogus moka derėtis, bet dar priklauso ir nuo pradinio įnašo, ar 15 ar 20 proc. dalyvauja pirkime. Tačiau šiandien bankų maržos sumažėjusios – gal taip į karantino pabaigą buvo. Normalu prašyti 2 proc., o dabar turime vieną pasiūlymą ir su 1,9 proc. banko marža“, – sakė jis.

M. Jansonas svarstantiems imti būsto paskolą patarė būti atsargiems.

„Gali būti, kad grupė žmonių vėl pateks į tą mėsmalę. Tai tie, kurie netikėjo, kad bus antras karantinas ir drąsiai paliko pradinius įnašus už naują statybą, o dabar vystytojai ją turi priduoti.

Žmonės optimistai, bet jiems bus didelės kliūtys, kaip neprarasti rankpinigių, kai jie nesitikėjo eiti į prastovas. Antras karantinas bus sunkus, nes ir atostogų bankai, kiek girdžiu, nebeduoda. Žiūrim, bet gal vieną kartą davė 6 mėnesiams ir dabar bus sunkus metas, kai daug įmonių bankrutuos.

Bendrai, jei žmogus dirba įmonėje, kuri ima prastovas, tai pirmas ženklas jam pagalvoti, ar tikrai jis nori veltis į skolas. Neimk kredito, jei neturi pinigų rezervo ir pastovių bei garantuotų pajamų“, – patarė M. Jansonas.

Tiesiog sprogsta

„Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovas Andrius Kvakšys aiškino, kad situacijos, kai būsto paskolos norintis asmuo yra arba buvo prastovoje, visuomet yra sprendžiamos individualiai.

„Bankas, atsakingai vertindamas asmens galimybes pasiskolinti, privalo atsižvelgti į gaunamų pajamų pastovumą. Žinoma, prastova įneša neužtikrintumo, todėl paprastai procesas kiek užtrunka, siekiant įsitikinti, jog žmogaus pajamos stabilios.

Jeigu klientas šiuo metu yra prastovoje, jis turėtų palaukti kol prastova baigsis ir tik tada kreiptis dėl paskolos gavimo. Praktika rodo, kad tokiais atvejais žmonės atsakingai vertina savo galimybes ir susilaiko nuo būsto pirkimo. Tačiau jei prastova dalinė arba, nors dalis įmonės darbuotojų prastovose, tačiau konkretus klientas ne, situacija vertinama individualiai ir randamas abi puses tenkinantis sprendimas“, – dėstė jis.

Luminor

Pašnekovas teigė, kad prastova nereiškia, jog asmuo negali gauti būsto paskolos, tiesiog jo pajamos ir jų pastovumas vertinamos konservatyviau.

„Visgi, pačiam prastovoje esančiam asmeniui rekomenduotume nuodugniai apsvarstyti savo situaciją ir galbūt atidėti sprendimus dėl papildomos finansinės naštos prisiėmimo“, – patarė jis.

A. Kvakšys atskleidė, kad „Luminor“ banke paraiškų kiekis nekilnojamajam turtui įsigyti tiesiog sprogsta.

„Lyginant šių metų rugsėjo–spalio mėnesius su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, turime net 70 proc. daugiau paraiškų. Ir netgi lyginant su šių metų vasara, skaičiai įspūdingi – 34 proc. daugiau.

Analogiškai auga ir pasirašomų paskolų skaičius – lyginant su vasaros laikotarpiais, šį rudenį „Luminor“ bankas išdavė 62 proc. daugiau paskolų. Apibendrinant galima pasakyti, jog klientai tiesiog išlaukė pavasario karantiną, per jį pasitaupė ir dabar nusprendę, kad reikia naujo būsto, jį aktyviai perka.

Kalbant apie paskolas imančių klientų portretą, pastebima tendencija, kad pastaruoju metu 6 proc. išaugo paraiškų skaičius miestuose, ypač didžiuosiuose, ir atitinkamai mažėjo regionuose. Atitinkamai miestai apibrėžia ir būsto tipą – dominuoja butų pirkimai“, – dėstė jis.

Sumos didėja

„Swedbank“ privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato pabrėžė, kad bankas vadovaujasi atsakingo skolinimo nuostatais, kurie apibrėžia reikalavimus pradinio įnašo dydžiui, pajamų daliai, kuri turi tekti finansiniams įsipareigojimams dengti ir panašiai.

„Be to, kiekviena būsto paskolos paraiška vertinama individualiai, atsižvelgiant į perkamą būstą, besiskolinančiojo kredito istoriją ir kitus veiksnius.

Jei žmogus kurį laiką neturėjo pajamų, vertinant iš finansų valdymo perspektyvos, papildomų finansinių įsipareigojimų prisiėmimas nebūtų protingas žingsnis. Visgi visų pirma reikėtų grįžti į įprastą pajamų ritmą, subalansuoti finansus ir tik tada galvoti apie būsto paskolą. Bet kokiu atveju, kilus poreikiui įvertinti savo galimybes gauti paskolą ar pasikonsultuoti, kviečiame kreiptis į banko specialistus“, – kalbėjo jis.

Pavel Ladziato

Pašnekovas teigė, kad nepaisant pandemijos, gyventojai ir toliau aktyviai domisi būsto finansavimo galimybėmis, o naujų būsto paskolų gavėjai jas tvarkosi išimtinai nuotoliniu būdu.

„9 iš 10 atvejų konsultacijos dėl būsto paskolos ir visas pasirašymo procesas vyksta nuotoliniu būdu. Kita pandemijos ypatybė – gyventojai ėmė aktyviau domėtis būsto įsigijimo sąlygomis iš anksto. Matome, kad tą gyventojai daro net aktyviau negu anksčiau – daugiau laiko skiria susipažinti su banko siūlomomis būsto finansavimo sąlygomis, dažniau naudojasi banko pateikiamomis skaičiuoklėmis ar konsultuojasi internetu.

Taip pat išaugo gyventojų susidomėjimas papildomomis apsaugos priemonėmis, kurios padėtų vykdyti savo įsipareigojimus, susidūrus su finansiniais sunkumais. „Swedbank“ duomenys rodo, kad žmonės domisi turto, darbo netekimo, gyvybės draudimo sprendimais, kurie sušvelnina nepalankią asmeninių finansų situaciją turint ilgalaikių įsipareigojimų“, – sakė P. Ladziato.

„Swedbank“ duomenimis, per pirmuosius 9 šių metų mėnesius vidutinė būsto paskolos suma sudarė beveik 73 tūkst. eurų – 7 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Suaktyvėjo vienas segmentas

Vidutinė būsto paskolos suma šiemet augo ir SEB banke.

„Brangiausi būstai perkami Vilniuje, kur paskolos vidurkis siekia 75 tūkst. eurų ir tai yra ketvirtadaliui daugiau negu Klaipėdoje, kuri yra antroje vietoje pagal vidutinę suteikiamos būsto paskolos sumą (58 tūkst.).

Tipinis šių metų būsto pirkėjas gyvena Vilniuje arba Kaune, kur išduota atitinkamai 39 ir 16 proc. visų būsto paskolų, uždirba 1,5 tūkst. eurų per mėnesį į rankas, yra nuo 24 iki 35 metų amžiaus ir būstui skolinasi 24 metų laikotarpiui“, – pasakojo SEB banko valdybos narė ir SEB Baltijos šalių mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Sonata Gutauskaitė- Bubnelienė.

Ji paaiškino, kad didesnes paskolų sumas lėmė tai, kad klientai rinkosi erdvesnį, naujesnį ir tuo pačiu brangesnį turtą.

„Pastebime, kad pandemijos metu suaktyvėjo privačių namų, kotedžų ir turto, skirto poilsiui įsigijimas. Tikėtina, kad dalis klientų keitė būstą į erdvesnį, nes pradėjo dirbti iš namų ir jiems reikėjo atskiros erdvės darbui. Taip pat išaugusius būsto pardavimus galėjo lemti ir tai, kad klientai šią vasarą nekeliavo, todėl greičiau sutaupė pradiniam įnašui arba dėl tos pačios priežastis, jog negalėjo vykti į užsienį, nutarė įsigyti poilsiui skirtus namus Lietuvoje.

Kita pastaruoju metu stebima tendencija – dažniau negu anksčiau perkami naujai pastatyti butai. Tai gali lemti ir pakankama tokių būstų pasiūla, ir tai, kad pirkėjai, ypač jauni, ima vis labiau vertinti ekonomiškus būstus sutvarkytoje aplinkoje, ir išaugęs naujų butų įperkamumas, kai pastaruosius kelis metus kylant pajamoms butų kainos tiek neaugo“, – pasakojo S. Gutauskaitė- Bubnelienė.

Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė

SEB banko duomenimis, trečią šių metų ketvirtį suteiktų būsto paskolų suma augo apie 16 proc., panašiai tiek pat didėjo ir paskolų skaičius, palyginti su analogišku laikotarpiu prieš metus.

„Vasarą ir rudenį fiksuojamas skolinimosi būstui pakilimas atsvėrė pavasarinį karantino nuosmukį ir būsto paskolų paklausa grįžo į įprastą lygmenį. Per 9 šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, suteiktų būsto paskolų suma augo apie 2 proc.

Ši augimo tendencija nesikeitė ir spalį – per šį mėnesį suteiktų būsto paskolų suma yra dešimtadaliu didesnė negu pernai. Lapkritį stebime neženklų klientų aktyvumo mažėjimą. Tolimesnė padėtis priklausys nuo pandemijos eigos ir gyventojų nuotaikų, jei vėl įsivyrautų didesnis neapibrėžtumas, tikėtina, kad gyventojai gali tapti atsargesni ir kuriam laikui atidėti didesnės vertės pirkinius“, – svarstė S. Gutauskaitė- Bubnelienė.

Komentuodama prastovose buvusių arba esančių klientų galimybes gauti būsto paskolą, pašnekovė pastebėjo, jog net ir pandemijos paveiktose šeimose situacijos skiriasi, todėl teikdami paskolas būstui, atidžiai analizuoja kiekvieno kliento individualią situaciją.

„Po pavasarinio karantino, jei prastovose buvusių klientų pajamos grįžo į ankstesnį lygį, teikdami būsto paskolas taikome įprastą vertinimą.

Kalbant apie gyventojus, kurie šiuo metu yra prastovose vėl prasidėjus karantinui, pastebime, kad dažniausiai jie ir patys būna linkę palaukti, kol situacija taps aiškesnė, tad esantys prastovose dėl būsto paskolos kreipiasi retai. Jei sulaukiame tokių užklausų, savo ruožtu taip pat rekomenduojame luktelėti, kol prastovos baigsis ir pajamos grįš į buvusį lygį ir gyventojas turės tvarias tęstines pajamas.

Palūkanų norma ir kitos kredito suteikimo sąlygos ir anksčiau, ir dabar nustatomos atsižvelgiant į kredito sumą, terminą, kliento finansinių galimybių įvertinimą, individualią kredito riziką, taip pat į situaciją paskolų rinkoje, pagal tuo metu finansų rinkose esamas sąlygas ir bankų finansavimosi sąnaudas tarptautinėje kapitalo rinkoje“, – dėstė SEB banko valdybos narė.