„Nuo 2021 metų atsiranda tam tikri reguliaciniai pokyčiai ir teisinėje bazėje, nauji statomi pastatai turės būti aukštesnės energinės klasės, atsiranda prievolė mokėti infrastruktūros mokesčius savivaldybėse. Taip pat išlieka neaiški valstybinės žemės nuomos politika – neaišku, kiek reikės valstybei primokėti už tai, kad (projektai – ELTA) vystomi valstybinėje žemėje“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė M. Statulevičius.
„Daug dedamųjų yra, kurios darys spaudimą pačiai kainos sudėčiai, produkto sukūrimo procesui. Išlieka tikimybė, kad NT kainos gali šiek tiek ir ūgtelėti dėl objektyvių faktorių nuo kitų metų pradžios ar vidurio“, – pridūrė M. Statulevičius.
Jo teigimu, pirmojo karantino metu tam tikrų ūkio sektorių aktyvumas buvo sulėtėjęs, tačiau atsistatė pakankamai greitai ir NT kainoms praktiškai neturėjo jokios įtakos.
„Galbūt buvo pavieniai projektai, pavieniai sandoriai, kurie fiksavo kainų pokyčius į mažesnę pusę, bet jeigu žiūrime bendrą statistiką, praėjus beveik pusei metų nuo pirmojo karantino, matome, kad vidutinės kainos net ir ūgtelėjo“, – sakė asociacijos vadovas.
Praėjusią savaitę Registrų centras pranešė, kad šiemet per dešimt mėnesių bendras Lietuvoje įregistruotų NT pirkimo-pardavimo sandorių skaičius siekė 104,8 tūkst. ir buvo 2 proc. mažesnis nei pernai sausio-spalio mėnesiais, kai sudarė 106,5 tūkst. Per spalį įregistruota 14,4 tūkst. NT sandorių – 21 proc. daugiau nei 2019 metų spalį ir 13,5 proc. daugiau nei šių metų rugsėjį.
