Vilniaus miesto savivaldybės tinklapyje paskelbtą projektą parengė įmonės „Provida“ specialistai.
0,4176 hektaro žemės sklype turėtų atsirasti 34,83 kvadratinių metrų ploto ir 12,81 metro aukščio įrenginys.
„Įrenginys projektuojamas esamoje automobilių stovėjimo aikštelėje, panaudojant dvi esamas stovėjimo vietas, vietoj jų įrengiant 8 vietų įrenginį, siekiant padidinti nepakankamą stovėjimo vietų skaičių“, – dėstoma aiškinamajame rašte.
Parkavimo įrenginys būtų vidiniame kieme ir iš paties Gedimino prospekto nesimatytų.
Numatoma, kad automobilių saugykla būtų su maskuojančia, ažūrine apdaila. Taip pat turėtų būti užtikrintas medžiagų šiuolaikiškumas, kokybė, kontekstualumas.
Projekto autoriai pažadėjo įvertinti ir trečiųjų asmenų interesus (dėl privažiavimų prie pastatų, stovėjimo aikštelės naudojimo Gedimino pr. 26, 24A ir pan.).
„Įrenginys nuo greta esančių pastatų atitrauktas minimaliu 10 metrų atstumu. (…) Dalis įrenginio stovės virš esamo požeminio garažo, kuriame atskiru kapitalinio remonto projektu suprojektuotos kolonos bei pamatinė plokštė.
Įrenginio spalvos numatomos neutralios, derančios prie aplinkinio užstatymo. Vidiniame kieme esantys medžiai ir kiti želdiniai saugomi, projektu nepažeidžiami“, – rašoma dokumente.
Ten pat patikinama, kad projektas neturės neigiamos įtakos Naujamiesčio vertingosioms savybėms.
„1817 metais Vilniaus miesto plėtros plane numatyta centrinė Šv. Jurgio gatvė (Gedimino prospketas) pradėta tiesti 1834 metais. 1875 metais sudarytame naujame miesto vystymo plane Šv. Jurgio prospektas buvo vienintelė gatvė, nutiesta šiame rajone pagal numatytą projektą, čia buvo statomi didžiausi ir geriausi namai.
Iki pirmojo pasaulinio karo šioje miesto dalyje 1875 metų planas buvo įgyvendinamas didžiausiu mastu. Gedimino pr. ir Smetonos g. pastatų komplekse vyrauja pokario bei vėlesnis užstatymas, dominuoja 1985 metų pastatytas architekto Justino Šeiboko suprojektuotas kampinis pastatas“, – apie naujojo projekto aplinką pasakojama pristatyme.
Pamatė Vokietijoje
Projektą užsakiusios „Lietuvos kooperatyvų sąjungos“ vadovas R. Koreiva sakė, kad jį nusižiūrėjo Vokietijoje. „Lietuvoje galbūt ir nėra (kito tokio – „Delfi“)“ – sakė jis.
R. Koreiva pasakojo, kad ši automobilių saugykla yra savotiškas „pilotinis modelis“.
„Pažiūrėsime, kaip išeina, kaip reaguos klientai, kiek kainuos eksploatacija, tada spręsime, ar reikia daugiau tokių.
Suprantu, kad technologija šiek tiek skiriasi nuo darnaus miesto vystymo koncepcijos, bet kol mūsų norai nesutampa su mūsų galimybėmis, turime tokią situaciją.
Miegamuosiuose rajonuose automobiliai niekur netelpa, centre netelpa, parkavimo kainos užaugusios, o žmonės vis tiek važiuoja automobiliais“, – kalbėjo jis.
R. Koreiva sakė, kad tokių „bokštų“ visur tikrai nepastatysi. „Bet yra vietų. Kažkoks toks laikinas sprendimas. Suprantu, kad gal už 10 ar 20 metų jie bus atgyvena, bet šiandien jie klausimą išsprendžia“, – sakė jis.
Pašnekovas paaiškino, kad saugykla veikia gana paprastai: įvažiuoji, išlipi ir paspaudi mygtuką, kuris automobilį pakelia.
„Visą laiką apačioje platforma yra tuščia, kol užsipildo“, – sakė jis.
R. Koreiva kol kas negalėjo atskleisti saugyklos kainos.
„Kiek kainuos – klausimas, kuris yra didžiausias eksperimente. Buvome neįvertinę pamatų kainos, apdailos, kurią reikia pritaikyti prie gyvenamosios vietovės“, – aiškino jis.
„Lietuvos kooperatyvų sąjungos“ vadovas tikėjosi, kad saugyklos statybos bus baigtos dar iki šių metų pabaigos.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Gedimino pr. 28 žemės sklypas priklauso Lietuvos Respublikai ir iki 2097 metų yra išnuomotas „Lietuvos kooperatyvų sąjungai“.
Sklype esantis administracinis pastatas su komercinėmis ir gydymo patalpomis priklauso „Lietuvos kooperatyvų sąjungai“. Jo statybos baigtos 1985 metais, 2009 metais pastatas renovuotas, 2012 metais jame vyko kapitalinis remontas.
Dalis 10 aukštų pastato yra išnuomota įmonėms „Curo“, „Attitude city pub“, „Palink“, „Cgates“, „Gastronomai“, „Lotusas“, „Alanta“ ir „Tele2“.
Juridinių asmenų registro duomenimis, 1992 metais įsteigta „Lietuvos kooperatyvų sąjunga“ turi 35 akcininkus (įvairias prekybos įmones). 2019 metais įmonė turėjo 1.144.944 eurus pardavimo pajamų, uždirbo 853.709 eurus grynojo pelno.
Kaip dėstoma įmonės tinklapyje, taip vadinama „Lietkoopsąjunga“ įsteigta „Lietūkio“, veikusio nuo 1923 metų, pagrindu.
„Kooperacijos įmonėse dirba apie 3,8 tūkst. darbuotojų. „Lietkoopsąjunga“ atstovauja savo narių interesams valstybinėse, kooperatinėse ir kitose Lietuvos institucijose bei tarptautinėse organizacijose.
Ji yra aštuonių uždarųjų akcinių bendrovių steigėja, kurios verčiasi didmenine ir mažmenine prekyba, alkoholinių gėrimų gamyba, prekybos, poilsio organizavimu, patalpų nuoma ir kita veikla“, – dėstoma tinklapyje.
„Sodros“ duomenimis, spalio 27 dieną įmonė turėjo 18 darbuotojų, kuriems rugsėjį mokėtų atlyginimų vidurkis siekė 1162,15 euro „popieriuje“ (apie 762 eurai „į rankas“).
