„Vasaros antroje pusėje ir rudenį jau matėme skaičius, panašius, ar viršijančius 2019 metų lygį“, – žurnalistams penktadienį sakė laikinasis Registrų centro duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovas Paulius Rudzkis.
Per tris šių metų ketvirčius šalyje įregistruota 23 tūkst. butų ir 9 tūkst. gyvenamųjų namų pirkimo-pardavimo sandorių – atitinkamai 13 proc. mažiau ir 2 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku.
Registrų centro atstovas teigė, kad greitą NT rinkos atsigavimą po karantino lėmė optimistiniai gyventojų lūkesčiai ir mažesnis nei tikėtasi ekonomikos nuosmukis.
„Akivaizdu, kad vasarą žmonių emocijos ir lūkesčiai buvo pakankamai optimistinės ir, nors laukėme pakankamai didelio ekonomikos kritimo, jis kol kas neįvyko“, – sakė jis.
Anot P. Rudzkio, nepaisant sumažėjusio sandorių skaičiaus, lietuviai toliau aktyviai investavo į NT – investicinių butų pirkimo sandorių Vilniuje šiemet buvo 1,2 tūkst. – 1 proc. mažiau nei pernai, Kaune jų padaugėjo beveik 4 proc. iki 680, tuo metu Klaipėdoje sumažėjo 19 proc. iki 330.
„Neapibrėžtumas nestipriai paveikė žmonių norą investuoti. Matome, kad Vilniuje investicinių sandorių skaičius beveik nepasikeitė, palyginti su 2019 metais, Kaune matome netgi nedidelį augimą, ir tik Klaipėdoje sandorių skaičius susitraukė maždaug penktadaliu“, – teigė P. Rudzkis.
Šiemet per devynis mėnesius būstui Lietuvoje išleista beveik 1,6 mlrd. eurų, arba 2 proc. daugiau nei pernai.
Tuo metu gyvenamųjų namų rinka augo 2 proc. Lyderiu čia buvo Vilniaus regionas, kur sandorių skaičius augo 25 proc., tačiau P. Rudzkis pastebi, kad augimas buvo ir mažesniuose regionuose, pavyzdžiui, Molėtuose, Ukmergėje ar Anykščiuose.
Registrų centras skaičiuoja, kad per pastarąjį dešimtmetį gyventojų, būstą perkančių su paskola, dalis nuolat augo, tačiau šiemet kiek sumažėjo.
„Prieš dešimtmetį maždaug kas ketvirtas butas buvo perkamas su banko paskola. Tačiau šis santykinis skaičius nuosekliai augo ir paskutinius porą metų laikėsi ties 40 proc. Ir tik šiemet pastebime mažėjimą iki 36 proc.“, – teigė jis.
Spalio 1 dieną bent po vieną butą Lietuvoje turėjo apie 820 tūkst. namų ūkių. Šis skaičius per pastaruosius trejus metus augo nežymiai.
Tačiau per trejus metus pastebimai išaugo namų ūkių, kurie turi po daugiau nei vieną butą: po du butus – augo 5 proc. iki 140 tūkst., po tris – 13 proc. iki 24 tūkst., po keturis – 21 proc. iki 4 tūkst., po penkis ar daugiau butų – 30 proc. iki 1,3 tūkst.