J. Imbrasas birželį užregistravo Statybos įstatymo pataisą, kurioje išbraukė reikalavimą gauti leidimą statyti ar rekonstruoti nesudėtingus statinius miestuose.

Jei toks svarstomas įstatymas būtų Seime priimtas, miestuose galėtų pradėti dygti 8,5 metro maksimalaus aukščio ir ne didesnės nei 80 kvadratinių metrų ploto pastatai. Įstatymo autorius aiškinamajame rašte nurodo, kad neigiamų pasekmių priėmus šį įstatymą nenumatoma.

„Siūloma panaikinti reikalavimą gauti statybą leidžiantį dokumentą statant ar rekonstruojant nesudėtingus statinius mieste. Priėmus šią nuostatą sumažės administracinė našta tiek statytojui, tiek ir statybą leidžiančius dokumentus išduodančioms savivaldybėms ir kitoms leidimų išdavimo procese dalyvaujančioms institucijoms“, – paaiškina J. Imbrasas.

Juozas Imbrasas

Savivaldybių ir Aplinkos ministerijos atstovai stojo skersai kelio, aiškindami kad žalos bus daugiau nei naudos: dešimties arų sklype gali kilti po 5 pastatus, nebus kas kontroliuoja, ar laikomasi taisyklių, jau nekalbant apie tokių statinių architektūrinę vertę.

Netgi pačiame Seimo Aplinkos apsaugos komitete, kuriam ir pirmininkauja J. Imbrasas, spalio 14 d. svarstant šį klausimą dalis parlamentarų demonstratyviai išėjo, taip nepalikdami kvorumo.

Nepaisant to, idėja toliau kvėpuoja – J. Imbrasas tikisi panaikinti statybos leidimus, o kaip papildomą saugiklį taikyti priešprojektinį pasiūlymų derinimą.

Imbrasas teigia kovojąs su biurokratizmu

J. Imbrasas tikina, kad jo registruoto projekto idėja skirta sumažinti biurokratijai ir sutaupyti laiko žmonėms, norintiems pasistatyti namą. Bet jis sutinka, kad reikėtų saugiklių.

„Manę buvę miesto vyriausieji architektai buvo įtikinę, kad čia geras dalykas. Bet pabendravau su dabartiniu miesto vyr. architektu Mindaugu Pakalniu, su aplinkos viceministru Mariumi Narmontu, jie man argumentų pateikė, dėl kurių aš irgi pagalvojau ir sakau, taip, kažkiek sutinku su jūsų nuogąstavimais. Dar ir architektai Lietuvos pradėjo bruzdėti“, – pripažįsta J. Imbrasas.

Vis tik idėją, anot jo, toliau verta toliau įgyvendinti, kadangi savivaldybės užverstos darbu dėl šių leidimų išdavimo, o žmonėms jų tenka laukti ir pusę metų.

„Aš tada sakau, tai vyrai, paieškokim saugiklių. (…) Reikia kažkokių kompromisų“, – sako J. Imbrasas.

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas įžvelgia, kad įstatymo pataisa galėtų būti įgyvendinta saugiklius numatant poįstatyminiuose teisės aktuose.

„Padarykim privalomą priešprojektinį pasiūlymo suderinimą. Tai užtrunka tik dvi savaites laiko, sutrumpėja, nebrangiai kainuoja šitas dalykas. Priešprojektiniame pasiūlymo derinime iškart uždedamas pagrindinis saugiklis, kad neprikeptų daug tų namelių, kurie sukelia visokiausių problemų, kaip triukšmas, parkavimas ar nepritaikyta gatvių infrastruktūra. Pagal užstatymo intensyvumą – ne daugiau nei 1 ar 2 sublokuoti tokie nameliai. Kaip dabar paplitęs vienbutis 160 kv. metrų namas, ir ne daugiau. Jei sklypas didesnis, gali būti du, bet tikrai nesukuriant problemų, kurios būtų jei pastatytų daug“, – tikina. J. Imbrasas.

Anot jo, ministerija galėtų patvirtinti atnaujintus Statybos techninius reglamentus (STR) – ir problemos neliks. Tada statytojai su savivaldybių architektais privalėtų susiderinti planuojamas statybas.

„Tai būtų kompromisas, bet jis būtų naudingas laiko prasme, susitaupytų, ir būtų sudėti saugikliai, kad nebūtų problemų aplinkiniams. Būtų uždėtas apynasris, bet sutrumpėtų laikas, pigiau kainuotų – ir projektuok tada namelį, ar tokiu stogu, ar kitokiu, bet išlaikant kvadratūrą“, – paaiškina J. Imbrasas.

Jis viliasi, kad įstatymą pakeisti būtų galima dar šią kadenciją.

„Komitete jaučiasi politiniai motyvai, ai, kam čia keist, ateis nauji, tegu ir priiminėja. (…) bet sakau, jei dabar tiek padirbta, galėtume priimti, ir užmiršti, ieškokit naujų sprendimų, kitose srityse. Statybų sferoje daug visokių džiunglių prikurta, reikia atsisakyti, supaprastinti. Ir verslo statybininkai skundžiasi, kad daug visokių perteklinių dalykų“, – mano J. Imbrasas.

Pakalnis įspėja apie betvarkę: bet paprastinti reikia

Vyriausiasis Vilniaus miesto architektas M. Pakalnis įspėja, kad galimybė statyti be leidimo sujauktų miestą ir išbalansuotų infrastruktūrą.

„Pasiūlymas, koks jis buvo, tai labai pavojingas. Nes mes dabar turime didžiulę problemą dėl to, kad į vieną sklypą bandoma sudėti po 4-5 namus po 80 kvadratų, kuriems ir dabar yra išduodami supaprastinti leidimai, niekam nereikia viešinti. Na ir jūs įsivaizduokite, jei vienas žmogus įsigijo sklypą individualiam namui statyti, o šalia kaimynas į tokį patį sklypą pastatė penkis namus. Natūralu, kad tokio žmogaus lūkesčiai pažeisti ir jis, kai pirko sklypą, įsivaizdavo visai kitokį gyvenimą“, – lygina M. Pakalnis.

Mindaugas Pakalnis

Jis skaičiuoja, kad netgi 2 arų sklypelio pakaktų blokuotam namui.

„Tai jei aš turiu vieną sklypą 10-ies arų, aš galiu 5 namus pastatyti po 80 kvadratų. Čia yra pavojus, kad apie tokias statybas nei kaimynai žinotų, nei savivaldybė, ir tada kiltų klausimas, kur tų 5 šeimų 10 mašinų dėti, kur jų 10 vaikų žais, kur jų mokyklos, kur jų darželiai, iš kur jie vandenį paima. Taip mes galime išbalansuoti visą miesto infrastruktūrą, jei paleisime statybas nekontroliuojamai“, – sako M. Pakalnis.

Vis tik jis pripažįsta, kad nesudėtingų statinių statybai keliami reikalavimai yra per griežti ir čia pokyčių reikėtų.

„Aš galiu suprasti tą norą, nes, pvz., kur nors Viešvilėje norint pastatyti mažiuką namuką, tada iš tikrųjų jiems reikia tą patį procesą eiti kaip Vilniuje norint pastatyti daugiabutį. Toje vietoje nėra subalansuotumo ir esame kalbėję su ministerija, kad reikėtų paprastinti techninių projektų, teikiamų statybos leidimui, reikalavimus“, – sako M. Pakalnis.

Siūlomas saugiklis būtų geriau, nei visiškas statybos leidimų atsisakymas, kadangi projektinį pasiūlymą vertinantis architektai galėtų apibrėžti, „kad sklype negalima pastatyti 5 namų“. Tačiau M. Pakalnis siūlo procesą tobulinti kitaip – supaprastinant leidimų išdavimo tvarką.

„Aš eičiau statybos leidimų paprastinimo keliu. Realiai mes dabar tikriname labai daug dalykų, kurie yra biurokratiniai ir kurios galėtų patikrinti mūsų turimos informacinės sistemos, pvz., ar žmogus apsidraudęs, ar jis tikrai savininkas. Ten yra per dvidešimt punktų, ką tikriname, daugiau nei pusę jų galėtų patikrinti kompiuteris“, – viena sritį įžvelgia M. Pakalnis.

Siauriausias Bostono namas
Foto: Wikimedia Commons

Kita sritis – techninių projektų apimtis yra per didelė, dalies reikalaujamų dalykų, pasak architekto, net neįmanoma patikrinti.

„Nesu kategoriškas, kad pasiūlymas neturi racijos. Jis turi. Bet reikia užkirsti kelią stichinei priemiesčių urbanizacijai. Jeigu neatsirastų projektinių pasiūlymų vertinimo, ji tikrai prasidėtų ir tada tikrai būtų labai blogas procesas. Skubėti neverta, visada yra geriau daugiau padiskutuoti nei priimti skubotus sprendimus nes po to prasideda eroziniai procesai“, – apibendrina M. Pakalnis.

Pamokų jau būta – kurortai rodo į gėdingus pastatus

Ką reiškia nevaržomos statybos, Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje pasakojo kurortų merai.

Palangos meras Šarūnas Vaitkus priminė, kad anksčiau Lietuvoje jau buvo leidžiama statyti iki 50 kv. metrų statinius.

„Prieš du metus tiek Šventojoje, tiek Užkanavėje atsirado, nesupykit už tą žodį, kiniečių kvartalai, kurie iki 50 kv metrų – be jokios architektūros, pridygo įvairiais būdais. Investuotojai šalia turi viešbučius ir turi situaciją, kai išdygsta 17-15 namelių be jokių leidimų, be jokių priešgaisrinių dalykų, be nieko“, – pyktelėjo Š. Vaitkus.

Jis priminė, kad tuomet rengti išvažiuojamieji Vyriausybės posėdžiai, ir dėl to iš įstatymo buvo išbraukti kurortai.

„Mūsų prašymas – jei priiminėsite tai, būtinai atsižvelkite, parašykite, kad išskyrus kurortus. Nepadarykime kurortų – būdelių, kaip yra Šventojoje. Jei sklypo užstatymas galimas iki 20 proc. tai ten natūraliai išdygs trys nameliai. Nepadarykit pajūrio būdelių sostine“, – Seimo narių prašė Š. Vaitkus.

Palangos meras Šarūnas Vaitkus
Foto: D.Lauručio nuotr.

Trakų r. savivaldybės vyriausiasis architektas Povilas Montvila tikina, kad ir dabar vyksta masinis reiškinys, kai nesudėtingi statiniai statomi be statybos leidimų.

„Dažnu atveju nesilaikant teritorijų planavimo dokumentų, neatsižvelgiant į sklypo paskirtį, neišlaikant atstumų iki paviršinių vandens telkinių, iki vandens telkinių apsaugos juostos, neišlaikant priešgaisrinių sanitarinių atstumų, ant melioracijos įrenginių, ant naudingųjų iškasenų. Ir viskas yra dėl to, kad savivaldybė šituose procesuose nedalyvauja, neišduoda nei reikalavimų, nei derina projektų, nei statybos leidimų. Registrų centras sėkmingai šituos statinius registruoja, vertindami pagal vienintelį požymį – statinio plotą“, – kalbėjo P. Montvila.

Jis patikino, kad tokių statinių „architektūrinė kokybė neblizga, jie neigiamai veikia kraštovaizdį“

„Siūlyčiau diskutuoti dėl paprastesnio reglamentavimo, galbūt trumpesnių terminų, galbūt supaprastinto projekto apimties sumažinimo, bet ne dėl to, kad žmonės gyventojai galėtų statyti ten, kur nori, kaip nori, neatsižvelgiant į eilę kitų aplinkybių“, – rašė ir P. Montvila.

Foto: DELFI / Erikas Skardžius

Narmontas patvirtino, kad be saugiklių pastatai dygtų kaip grybai

Aplinkos viceministras Marius Narmontas komiteto posėdyje tikino, kad viename sklype galėtų atsirasti „ir 17 ir 30“ namų, jei nereikėtų statybos leidimų.

„Niekas jų ir nesukontroliuotų, kiek pastatytų. Tai yra problema kurią mes sprendėm prieš 3 metus padarydami išimtį, kad miestuose reikia statybos leidimų gyvenamajam namui“, – priminė viceministras.

Jis Seimo nariams siūlė nuvažiuoti į Šventąją pasidairyti, kiek ten pastatyta namelių be statybos leidimų.

Marius Narmontas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Per „Infostatybą“ leidimas išduodamas bene greičiausiai pasaulyje, mes esame 7-8 vietoje pagal išdavimo greitį pasaulyje, o Europoje – treti, – tikino viceminitras. – Mes vėl grįšime miestuose prie betvarkės, kai bus pristatyta bet kokių pastatų, neatsižvelgiant į sklypų formas į kitus reikalavimus ir visiškai tada nebegalėsime sukontroliuoti. Kauno r. turime ne vieną 79,9 kv. metro pastatų kvartalą. Tie „traukiniai“ tokie ir sustatyti – niekas neribos pastatyti 20-ies pastatų.“

Komiteto nariai klausimo svarstymą sustabdė išėję iš posėdžio – nebeliko kvorumo. Prieš tai skambėjo įspėjimai, kad paprasti sandėliukai virs „stiklainiais“.

„Pačiai idėjai, norui sumažinti biurokratiją ir ją nukrauti nuo žmonių, aš pritariu. Bet ar tikrai einame tuo keliu, įrašydami į įstatymą, kad tiesiog nereikia leidimo“, – abejojo konservatorius Paulius Saudargas.

Seimo narė Virginija Vingrienė tikino savo akimis mačiusi piktnaudžiavimo pavyzdžių, kai 80 kv. pastatas plečiamas, apauga terasomis

„Pilaitės parke yra privatus sklypas, kuriame norima statyti dvibučius kotedžus – 17. Tai dabar tokia įstatymo nuostata suteiktų galimybę be leidimo statyti 17 kotedžų? Sudarome galimybę piktnaudžiauti“, – teigė V. Vingrienė.

Foto: Asmeninins albumas

J. Imbraso siūlymą palaikė mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Artūras Skardžius, siūlęs „negyventi praeitimi ir nešerti daug bereikalingų institucijų“.

„Sovietmečiu kažkada neleido statyti namų Vilniuje – tai aplinkui pristatė sodų, kai galėjo būti puikiausiais gražiausias miestas“, – kalbėjo S. Skardžius.