Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius BNS teigė, kad tai leis sumažinti į atmosferą išmetamų dujų kiekį, sumažins sąskaitas gyventojams, pagerins oro taršos rodiklius.
„Komisija ketina per ateinančius 10 metų bent dvigubai padidinti renovacijos mastą, tai leistų sumažinti išteklių vartojimą, sąskaitas gyventojams, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, tuo pačiu ir oro taršos įtaką mūsų sveikatai“, – teigė V. Sinkevičius.
Jo teigimu, pastatų šildymui ir vėsinimui sunaudojama didelė dalis visos Europos Sąjungoje suvartojamos energijos.
„Pastatų šildymui ir vėsinimui sunaudojama daugiau nei 40 proc. visos ES suvartojamos energijos ir tai lemia apie 36 proc. su energetikos sektoriumi siejamo šiltnamio efekto, sukeliančio dujų išmetimą“, – sakė eurokomisaras.
Padidėję renovacijos mastai, anot V. Sinkevičiaus, Europoje sukurtų apie 160 tūkst. papildomų darbo vietų, daugiausia – statybų sektoriuje.
V. Sinkevičiaus teigimu, kol kas numatyti, kiek lėšų bus skiriama naujos strategijos įgyvendinimui, yra sunku, tačiau pagrinde tai bus finansuojama ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo fondo lėšomis.
„Iš jo yra numatyta, kad 37 proc. būtų investuoti į žaliąsias iniciatyva, tai aišku, kad „Renovacijos banga“ taip pat ten patenka, bus naudojamos ir kitos finansinės priemonės“, – pasakojo V. Sinkevičius.
„Tikslus pinigų skaičius nėra įrašytas projekte, tačiau tarp tų 37 proc. tai bus vienas iš prioritetinių darbų“, – pridūrė jis.
ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo fonde Lietuvai numatyta apie 2,5 mlrd. eurų, taip pat numatyta galimybė pasiskolinti papildomai 3 mlrd. eurų.
Pasak V. Sinkevičiaus, Lietuva galės pretenduoti ir į pinigus, skirtus renovacijai.
„Tai priklausys nuo šalių gebėjimo parengti projektus, planus, aplikuoti į tą papildomą finansavimą. Prioritetas bus skiriamas toms valstybėms narėms, kurios susiduria su didžiausiu energetiniu skurdu, čia paklius ir Lietuva“, – sakė V. Sinkevičius.
Jo teigimu, planuojama, kad į „Renovacijos bangos“ lėšas bus galima pretenduoti 2022 metais.