Kaip informuojama pranešimu, kasmetinį visos šalies nekilnojamojo turto (NT) vertinimą atlikęs Registrų centras perskaičiavo žemės sklypų ir statinių vidutines rinkos vertes. Šių metų masinis vertinimas ypatingas tuo, kad jo metu perskaičiuotos statinių (butų, gyvenamųjų namų, komercinės, administracinės ir gydymo paskirčių statinių ir kitų) nuo 2021 m. sausio 1 d. bus prilygintos mokestinėms vertėms, nuo kurių šių statinių savininkams apskaičiuojami mokėtini mokesčiai.

Mokestine verte, pagal kurią skaičiuojami mokėtini mokesčiai, gali būti ne tik konkretaus objekto vidutinė rinkos vertė, bet ir individualiu turto vertinimo būdu nustatyta NT rinkos vertė.

Kaip sužinoti mokestinę vertę

Konkretaus NT objekto aktualią mokestinę vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu, nemokamai galima rasti Registrų centro interneto svetainėje arba REGIA žemėlapyje. Paieškai atlikti reikalingas NT objekto unikalus numeris. Dominančio nekilnojamojo turto unikalų numerį galima sužinoti Registrų centro tinklalapyje, pasinaudojus Neatlygintina paieška pagal adresą.

Turto savininkai mokestinę vertę taip pat gali sužinoti Registrų centro savitarnoje. NT mokestinę vertę taip pat galima sužinoti atvykus į Registrų centro klientų aptarnavimo padalinį ir užpildžius prašymą. Norint sužinoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto mokestines vertes, būtina pateikti santuokos liudijimą. Norint sužinoti sutuoktinio valdomo nekilnojamojo turto mokestines vertes, būtina pateikti notaro patvirtintą įgaliojimą.

Kai kuriems nekilnojamojo turto objektams, pavyzdžiui, inžineriniams statiniams, mokestinė vertė apskaičiuojama išlaidų (kaštų) metodu, todėl ją Registrų centras apskaičiuoja tik pareiškėjui kreipiantis į Registrų centro klientų aptarnavimo padalinį, užpildžius prašymą ir apmokėjus vertės perskaičiavimo darbus. Išlaidų (kaštų) metodu apskaičiuota mokestinė vertė galioja 5 metus, tačiau pareiškėjas gali pateikti prašymą perskaičiuoti mokestinę vertę dažniau.

Turto savininkai gali gauti viso savo valdomo turto mokestinės vertės išrašus. Jį užsisakyti galima Registrų centro savitarnoje, pateikus prašymą elektroniniu būdu ar atvykus į artimiausią klientų aptarnavimo padalinį.

Registrų centro apskaičiuotos žemės sklypų vidutinės rinkos vertės yra naudojamos tik kaip pagrindas konkrečiai mokesčio sumai apskaičiuoti. Šios vertės yra pateikiamos Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri nustato konkrečias mokėtinas sumas kiekvienam žemės sklypo savininkui.

Kaip nustatomos vidutinės rinkos vertės

Registrų centras kiekvienais metais, atlikdamas visos šalies masinį NT vertinimą, perskaičiuoja NT objektų vidutines rinkos vertes. Šiemet Registrų centras įvertino beveik 6,6 mln. NT objektų (žemės sklypų ir statinių), bendra visų jų vidutinė rinkos vertė viršija 111 mlrd. eurų.

Šios vertės ne rečiau kaip kas penkerius metus prilyginamos mokestinėms vertės. Statiniams mokestinės vertės paskutinį kartą nustatytos nuo 2016 m. sausio 1 dienos, žemės sklypams - nuo 2018 m. sausio 1 dienos. Taigi, naujos mokestinės vertės statiniams įsigalios nuo 2021 m. sausio 1 dienos, o žemės sklypams – nuo 2023 m. sausio 1 dienos.

Vidutinės rinkos vertės yra naudojamos ne tik NT mokesčiams apskaičiuoti. Šios vertės aktualios ir gyventojams, pavyzdžiui, įgijus NT paveldėjimo ar dovanojimo atveju mokėtini mokesčiai apskaičiuojami remiantis vidutinėmis rinkos vertėmis. Vidutinės rinkos vertės taip pat gali būti naudojamos valstybės valdomo turto pardavimo ar nuomos kainoms nustatyti.

Šios vertės taip pat naudojamos sprendžiant socialinės paramos suteikimo klausimus, jų pagrindu nustatomi regionai, kuriuose teikiama finansinė paskata jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą. Notarams tvirtinant turto perleidimo sandorius, jų paslaugų įkainiai taip pat apskaičiuojami remiantis vidutinėmis rinkos vertėmis.

Atliekant masinį vertinimą naudojami Registrų centro duomenų bazėse sukaupti duomenys ir įvertinama panašių NT objektų grupė. Nustatyta jų vidutinė rinkos vertė yra pagrįsta realiai įvykusių NT sandorių duomenimis. Nustatant vidutines rinkos vertes masinio vertinimo būdu atsižvelgiama į NT objekto buvimo vietą, naudojimo paskirtį, fizines savybes, tačiau šio objekto valdymo forma, suplanavimas, dizainas ir interjero detalės ir kitos individualios savybės, skirtingai nei individualaus vertinimo metu, skaičiuojamai vertei įtakos neturi.

Masinio vertinimo metodika leidžia per santykinai trumpą laiką, vienodais principais ir nedideliais kaštais įvertinti didelį nekilnojamojo turto objektų kiekį.