LSA prezidento Daliaus Gedvilo teigimu, mažiausios kainos kriterijus, standartizuotų sutarčių nebuvimas ir neįvertinimas, ar įmonė apskritai yra pajėgi atlikti darbus, – pagrindinės ydos, kamuojančios viešųjų pirkimų procesą ir lemiančios komplikuotą projektų įgyvendinimą. Pasak jo, racionalus valstybės lėšų naudojimo principas savaime nereiškia pareigos pirkti už mažiausią kainą.
„Apmaudu dėl Lietuvos statybininkų asociacijos narių, kurie pateko į keblią situaciją ir turi patirti nuostolius šiame valstybinės reikšmės projekte. Kaip rodo statistika, pasirinkusi paslaugos teikėją, kuris pirkimų metu pasiūlė mažiausią kainą, valstybė rizikuoja mokėti du kartus. Šiandien viešuosiuose pirkimuose siekiama tik momentinės naudos: perkančiosios organizacijos, užsakydamos pigiausią produktą, vis dar neįvertina, kokios pasekmės gali laukti rytoj.
Tariami sutaupymai perkant už mažiausią kainą vėliau išleidžiami stabdant ir konservuojant neužbaigtas statybas, prarandant darbų kokybės garantijas bei iš naujo atliekant viešųjų pirkimų procedūras. Turbūt jau pamiršome Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos projekto pamokas, kai rangove buvo išrinkta mažiausią kainą konkurse pasiūliusi Turkijos statybų bendrovė, arba Gedimino kalno rekonstrukciją, kur darbus vykdė nelegalūs užsienio bendrovės darbininkai. Todėl akivaizdu, kad būtina kuo skubiau koreguoti viešųjų pirkimų teisės aktus“, – teigia D. Gedvilas.
Siekiant išvengti tokių atvejų, LSA siūlo viešuosiuose pirkimuose vertinti konkursuose dalyvaujančių statybos įmonių techninius ir finansinius pajėgumus, mokamą darbo užmokesčio vidurkį, taip pat ar įmonė turi sutartis su reikalingu skaičiumi statybos srities darbuotojų, galinčių atlikti numatytus darbus.
Rugsėjo 7 dieną „Rafako“ per Varšuvos vertybinių popierių biržą pranešė apie įmonės restruktūrizaciją.
Vilniaus kogeneracinė jėgainė jau anksčiau įvertino sutarties nutraukimo su „Rafako“ galimus padarinius ir skaičiuoja, kad dėl to biokuro įrenginių paleidimas gali būti įgyvendintas ne 2021 metų ketvirtą ketvirtį, kaip planuota, o maždaug metais vėliau.
Spalio 5 dieną į Vilniaus kogeneracinę jėgainę buvo pradėtos vežti pirmosios komunalinės atliekos, kurios bus naudojamos atliekų priėmimo, kėlimo greiferiniais kranais ir kitų sistemų paleidimo derinimo darbams atlikti.
