Laidoje „Piniginiai reikalai“ Registrų centro Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis pasakojo, kad šis procesas truko visus metus.

„Kasmet peržiūrime tiek žemės vertes, tiek stebime vidutines rinkos vertes, bet tik kas penkerius metus dalis statinių tampa mokestinėmis vertėmis. Naudojame mūsų turimą informaciją NT kadastre ir registre. Taip pat naudojame sandorių duomenų bazės informaciją, žemės sklypų vertinimu naudojame daug erdvinės informacijos ir kitų duomenų, kurie gali daryti įtaką vidutinės rinkos vertės nustatyme“, – pasakojo jis ir pabrėžė, kad vidutinė rinkos vertė tai nėra to objekto kaina.

„Kaina – tai dėl ko susitaria pardavėjas ir pirkėjas. Vertė – išvestinis dydis iš tam tikroje teritorijoje esančių panašaus kainų lygio objektų“, – priduria jis.

K. Maksvytis informavo, kad kalbant apie žemės sklypus, per pastaruosius metus vertė išaugo apie 6 proc. Panašiai kito ir statinių vertė per metus. Tačiau lyginant penkerių metų pokytį, vertės padidėjimas daug ženklesnis.

„2016 m. lyginant su 2020 m. statinių vertės augo bendrai Lietuvoje apie 30 proc. Jeigu pasižiūrėti atskirai pagal paskirtis – statinių grupės, išskiriant gyvenamąją statybą, butus ir namus, tai vertė augo apie 40 proc. per penkerius metus. Natūralu, kad tai atsilieps ir kitais metais mokant mokesčius. (…) Statinių šiais metais nustatyta vidutinė rinkos vertė kitais metais bus prilyginama mokestinei vertei“, – nurodė jis.

Pasak Registrų tvarkymo direktoriaus, Vilnius nėra ta vieta, kur labiausiai augo vertės.

Kazys Maksvytis

„Žemės ūkio paskirties žemės vertė daugiausia, apie 10 proc., augo Alytaus, Vilkaviškio ir Šakių savivaldybėse. O mažiausiai žemės ūkio paskirties žemės vertė kito Pagėgiuose, Kelmėje ir Rokiškyje. Antroje vietoje pagal žemės verčių pokyčius, t. y. komercinės paskirties žemės sklypai bendrai Lietuvoje augo apie 5 proc. Iš savivaldybių galėčiau išskirti Birštoną, Vilkaviškį, Kazlų Rūdą. Šitose savivaldybėse komercinės paskirties sklypų vertė augo apie 16–18 proc.

Vilnius iš tiesų nėra tarp išsiskiriančių savivaldybių. Kalbant apie vienerių ir penkerių metų pokytį reikėtų kitas savivaldybes minėti. Didžiausias pokytis per metus (statinių vertės – Delfi) yra Kauno rajono, Jonavos, Kėdainių ir Kauno miesto savivaldybėse. Ta pati tendencija yra ir žiūrint penkerių metų laikotarpį. Kauno apskr. savivaldybėse vidutinės rinkos vertės augo labiausiai.

Yra tokių savivaldybių kur žemės vertės neaugo arba balansavo 1 proc. ribose, bet yra net tokių savivaldybių, kur mažėjo. Galėčiau išskirti metų laikotarpį lyginant, kad Klaipėdos rajono savivaldybėje vienu proc. mažėjo (NT vertė – Delfi).

Jei pasižiūrėti į penkerių metų laikotarpį, tai Visaginas turbūt būtų vienintelė savivaldybė, kur mažėjo, visose kitose truputį vidutiniškai rinkos vertės augo. Vilniaus mieste kitimas per penkerius metus – 17 proc. “, – laidoje „Piniginiai reikalai“ komentavo K. Maksvytis.

Pasak jo, verčių didėjimas labiausiai siejamas su bendru Lietuvos, kaip besivystančios ekonomikos šalies augimu.

„Jei kalbėti apie žemės sklypus ir konkrečiai žemės ūkio paskirties sklypus, tai išskirčiau išmokas, kurios stabiliai yra mokamos ūkininkaujantiems asmenims. Tai tam tikras garantas, tam tikros galimybės ir, natūralu, kad jų poreikis įsigyti pagrindinį darbo įrankį žemės ūkio paskirties sklypą darbui yra didelis, o kai yra poreikis, pardavėjas lygiai taip pat turi lūkesčius didesnius“, – pridūrė jis.

Daugės mokančių NT mokestį

K. Maksvytis atkreipia dėmesį, kad dėl to, jog Lietuvoje bendrai statinių vidutinė rinkos vertė augo apie 30 proc., ir NT mokestį mokančių asmenų kitąmet bus daugiau.

Primenama, kad fizinių asmenų valdomų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės ir poilsio paskirties statinių ar patalpų, taip pat žuvininkystės ir inžinerinių statinių bendros vertės daliai, viršijančiai 150 tūkst. eurų, taikomi progresiniai tarifai: 0,5 procento – kai turto mokestinė vertė nuo 150 tūkst. eurų iki 300 tūkst. eurų; 1 procentas – kai turto mokestinė vertė nuo 300 tūkst. eurų iki 500 tūkst. eurų; 2 procentai – kai turto mokestinė vertė virš 500 tūkst. eurų.

Anksčiau Registrų centras taip pat informavo, kad masinio vertinimo būdu nustatytos žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės naudojamos ne tik mokestinėms vertėms apskaičiuoti.

„Šios vertės aktualios gyventojams, kai yra apskaičiuojami mokėtini mokesčiai turto dovanojimo ar paveldėjimo atvejais. Jų pagrindu nustatomi regionai, kuriuose teikiama finansinė paskata jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą. Notarams tvirtinant turto perleidimo sandorius, jų paslaugų įkainiai taip pat apskaičiuojami remiantis vidutinėmis rinkos vertėmis. Be to, šios vertės gali būti naudojamos valstybės valdomo turto pardavimo ar nuomos kainoms nustatyti", – anksčiau teigė K. Maksvytis.

Viktorija Chockevičiūtė, Kazys Maksvytis

Šiuo metu dar vyksta viešas pateiktų ataskaitų vertinimas. Laidoje teigta, kad savivaldybių administracijos turi pateikti savo pastabas iki spalio 14 dienos, vėliau žemės sklypų ataskaitos bus pateikiamos Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) tvirtinimui, o statinių – Finansų ministerijos patvirtinimui.