„Visiškai neadekvatus pasiūlymas. Miestuose mums yra svarbu prižiūrėti tiek architektūrą, tiek derinti trečiųjų asmenų interesus. Ne miestuose, kur daugiau erdvės ir mažiau interesų bei konfliktų, galima ir kitaip reguliuoti statybų procesus“, – BNS tvirtino viceministras Marius Narmontas.

Jis tikino, kad jeigu tokią pataisą Seimas priimtų, Statybų inspekcija būtų užversta pasipiktinusių žmonių skundais.

Parlamentinio Aplinkos apsaugos komiteto narys liberalas Simonas Gentvilas mano, kad pataisa paskatins mažų statinių rekonstrukcijas į didesnius, nederinus projektų su savivaldybėmis ar kaimynais.

„Mažas sandėliukas malkoms kieme gali virsti dideliu pastatu“, – BNS sakė S. Gentvilas.

Seimas praėjusią savaitę priėmė svarstyti statybas mieste supaprastinančias Statybos įstatymo pataisas, kurias pateikė „valstiečių“ frakcijai priklausantis Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas. Už pataisų svarstymą balsavo 68 Seimo nariai, susilaikė socialdemokratas Algimantas Salamakinas. Toliau Seimas pataisas svarstys lapkričio 5-ąją.

Pristatydamas pakeitimus J. Imbrasas aiškino, kad dabar norint nuosavame sklype mieste pasistatyti ne didesnį kaip 80 kvadratinių metrų statinį, pavyzdžiui, kad ir gyvenamą būstą, reikia gauti statybos leidimą, nors anksčiau jo nereikėjo, o kaimiškose teritorijose tokia išlyga taikoma iki šiol. Parlamentaras tikino, kad tokios išimties grąžinimas būsimiems statinių miestuose savininkams bei statytojams sutaupytų ir pinigų, ir laiko.

„Sumažinama administracinė našta tiek pačiam statytojui, tiek savivaldos institucijoms. Pavyzdžiui, Vilniuje statybų labai daug ir užtrunka kelis mėnesius gauti leidimą tokiam paprastam statiniui kaip vieno buto gyvenamas namas. Tai trukdo laiką ir tiems patiems dirbantiems, ir tam pačiam statytojui“, – aiškino J. Imbrasas.

Jis neigė nuogąstavimus, kad dėl lengvatos statybų sektoriuje kils chaosas.

„Mieste nepastatysi ne toje teritorijoje, kuri numatyta bendrajame ar detaliame plane. Tik ten galima statyti gyvenamąjį būstą, kur pagal bendrąjį planą yra reglamentuota, kur yra daugiaaukščiai ar kotedžai. Tų dalykų negalės ignoruoti. Galų gale projektą derina diplomuotas architektas. Išduodamos iš anksto savivaldybės sąlygos projektavimui ir statybai, vyksta derinimas su visomis institucijomis inžinerinėmis komunikacijomis“, – teigė J. Imbrasas.

Konservatorius Edmundas Pupinis suabejojo, ar tokios pataisos netaps landa daugiabučių statytojams.

„Ar per šitą skylutę nepradės eiti tie, kurie statys du namus, kaip čia kai kurios įmonės statė suglaustus nugaromis ir taip toliau? Ar tikrai nėra rizikos mieste paskatinti tokią netvarkingą ir ne visai teisingą statybą?“, – klausė E. Pupinis.

Aplinkos viceministras sako, kad dabar rajonuose taikant išimtį nedidelių statinių statybų be leidimų, irgi kyla problemų.

„Turime savivaldybes aplink didžiuosius miestus, kai žmonės yra įsigudrinę statyti sandėliukus po 79,9 kvadratinio metro, juos grupuoja, apjungia ir verčia gyvenamaisiais“, – aiškino M. Narmontas.

Pasak jo, ši problema aktualiausia Palangoje, Trakuose, Druskininkuose, kur atsiranda „stichiškas užstatymas“.

M. Narmonto teigimu, dėl J. Imbraso siūlymo turėtų aiškiai pasisakyti miestų savivaldybės.

„Nemanau, kad jos pritartų tokia pasiūlymui“, – abejojo viceministras. Jis priminė, kad būtent savivaldos prašymu prieš porą metų iš išimčių sąrašo ir buvo išbraukta nuostata miestuose statiniams iki 80 kvadratinių metų nereikalauti statybų leidimų.

Seimo Teisės departamentas siūlo pataisas įvertinti Vyriausybei, taip pat gauti antikorupcinį vertinimą.