Privatiems smulkesniems investuotojams dažnai patrauklesni nauji namai – kadangi nemažai žmonių nenori rūpintis jų įrengimu, smulkieji investuotojai iš plėtotojų perka „dėžutę“, atlieka apdailą ir parduoda galutiniam pirkėjui. Taip pat patrauklūs palyginti nauji individualūs namai, nes paruošti juos naujam pirkėjui lengviau, jais domisi daugiau pirkėjų, todėl tokia investicija atsiperka greičiau negu bandant prikelti antram gyvenimui seną namą.

Imant paskolą didėja rizika

Investuoti į senus namus pasiėmus banko paskolą nepatrauklu, nes bankai taiko griežtesnius reikalavimus. Pavyzdžiui, įsigijus seną 200 kv. m vienbutį gyvenamąjį namą ir rekonstruojant jį į dvibutį, reikės gauti banko pritarimą. Jei namo nusidėvėjimas itin didelis, bankas gali ir atsisakyti suteikti paskolą. Paprastai perkant senesnį namą bankas nori, kad turėtumėte bent 20–25 proc. sumos, o kai kada ir daugiau. Dar pridėkime 5 proc. savo rizikai sumažinti. Tokio namo atsiperkamumą reikia vertinti ne pagal tai, už kiek nupirkote – pridėkite prie tos sumos būsimas investicijas jam atnaujinti ir pritaikyti šių dienų pirkėjo poreikiams.

Rekonstruojant seną namą greičiausiai teks įrengti naujus valymo įrenginius, naują vandens gręžinį, nes senasis neatitiks dabartinių reikalavimų. Labai svarbu, kaip namas bus šildomas. Jei name, kurį ketinate dalinti į butus, yra kieto kuro katilas ar dujinis šildymas, šildymo sistemą reikės atskirti, o tai nepigu.

Taip pat reikia įvertinti, ar vieta bus patraukli pirkėjams, kas bus to atnaujinto būsto pirkėjas ir už kiek jam galėsite parduoti namą. Pirkėjai už 130 kv. m namą nelinkę mokėti daug daugiau negu už 60 kv. m naujos statybos butą, bet sutvarkyti didelio ploto būstą kainuos daugiau, todėl pelnas sumažės. Pirkėjams gana patrauklūs ir į dvibučius perdaryti namai, bet tokia rekonstrukcija kainuoja brangiau.

Prieš kurį laiką buvo patrauklūs dideli, kelių aukštų, 300–400 kv. m individualūs namai, kuriuos prieš kelis dešimtmečius statė patraukliose vietose, – jie buvo dalinami į butus. Tačiau tie didieji namai, kurie liko neperdaryti į nedidelius daugiabučius, dažniausiai jau nepatrauklūs: rekonstruoti jį į 4-butį ar 8-butį galima, bet įėjimas ir kiemo erdvė vis tiek liks bendri, nes į atskirus sklypus dažniausiai bus galima padalinti tik daržą. Investicijai tiktų gerai įrengti didieji namai, kuriuos pertvarkant į kelis butus nereikia daug pinigų, o vieta nebloga, tačiau tokių likę nedaug.

Dabar pastebima tendencija – viršutinis didelio namo aukštas nugriaunamas ir uždengus naują stogą rekonstruojama likusi dalis: sumažintas vienbutis bus patrauklus nedidelio namo ieškantiems pirkėjams. Kita vertus, Lietuvoje yra ilgų pastatų, kuriuos paprasta padalinti į atskirus butus su atskirais įėjimais, bet daugumai jų jau apie 100 metų...

Investuotojams visada patraukliausi seni namai centrinėse miesto dalyse, todėl dauguma tokių namų, bent jau Vilniuje, sutvarkyti, o už dar likusius savininkai prašo neadekvačiai didelių pinigų arba jie yra toliau nuo centro ar priemiestyje. Bet žmonės nelabai nori pirkti būstą atokiau esančiame į dvibutį ar keturbutį rekonstruotame name – tada jie jau nori atskiro namo.

Svarbu viską apskaičiuoti

Dar vienas investuotojams įdomus segmentas Vilniuje ir kituose didžiuosiuose miestuose – pigesnių už įprastus gyvenamuosius namus vasarnamių sodų bendrijose konversija į gyvenamuosius. Žmonės noriai juos perka. Ypač apsimoka rekonstruoti po 1990 m. pastatytus apie 100 kv. m vasarnamius – perki kaip sodo namą, o pertvarkęs parduodi kaip gyvenamąjį ir neblogai uždirbi. Bet aš kalbu apie tuos sodus, kurie yra miesto teritorijoje, kur patogus susisiekimas, greta pradedami plėtoti naujų namų kvartalai ir jau atėjo ar netrukus ateis miesto komunikacijos: vandentiekis, kanalizacija, dujos. Sodai užmiestyje pirkėjus mažiau domina, todėl investuoti į juos ne taip patrauklu.

Beje, sodo bendrijos nariai galėtų ir patys rekonstruoti ir siauras gatveles, ir namus, o tada juos parduotų gerokai brangiau. Jei namai didesni, juos galima perdaryti į dvibučius. Jei priimtina turėti kaimynus, viename gali pats gyventi, o kitą parduoti ar nuomoti. Norinčių išsinuomoti tokį būstą ar atskirą namą sodų teritorijose yra. Dažnai juos nuomojasi šeimos, kurios turi naminių gyvūnų: butų nuomotojai tokių nuomininkų vengia, o apsigyvenę name jie gali ir šunis į lauką išleisti.

Bet viską reikia daryti racionaliai, tai taikytina ne tik žurnalo „Investuok“ skaitytojams. Prieš įsigyjant net labai pigų namą reikia apskaičiuoti, kiek kainuos jį atnaujinti, kad investicijos nesuvalgytų viso būsimo pelno. Taip pat reikia nepamiršti, kad nusipirkti seną didelį namą ir jį padalinti į kelis butus kainuos brangiau negu nusipirkti ir sutvarkyti seną vienbutį, o galutinė parduodamo kv. m kaina abiejuose namuose bus panaši. Jei yra pakankamai nuosavų lėšų, investuoti į seną pigesnį namą pelningiau negu į naujesnį ir brangesnį.

Tad apibendrinimas – ar apskritai verta investuoti į senos statybos namą? Kaip kad neseniai rašiau žurnale „Investuok“, aš pats pastaruoju metu į tokius projektus neinvestavau, bet ne vienas mano kolega investavo ir rekonstravęs sėkmingai pardavė seną individualų gyvenamąjį namą. Tačiau reikia nepamiršti, kad tokie namai parduodami ne taip greitai, kaip naujos statybos kvartaluose: jie patrauklūs ieškantiems išskirtinumo, nes nė vienas namas nepanašus į kitus, tačiau žmogui turi patikti ir namas, ir vieta.

Niekas nežinome, kaip bus ateityje, bet šiuo metu investicija į namą saugesnė ir patikimesnė negu į gamybinį, komercinį NT ar biurus ir butus. Žmonės nori užsitikrinti ramesnį, saugesnį gyvenimą, nenori turėti daug kaimynų nei laiptinėje, nei kieme, todėl ir auga pirkėjų susidomėjimas namais. Gal Vilniuje ši tendencija truputį mažiau juntama, nes tai butų miestas, bet Kaune ir kituose miestuose, Klaipėdos krašte pirkėjai teikia pirmenybę namui.

Tai straipsnis iš žurnalo „INVESTUOK“.

Rugsėjo mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje taip pat skaitykite:

Numerio tema – kaip investuoti į antrąją bangą? Realiausi ateities scenarijai ir jiems pritaikomos strategijos. Kur dabar verta dairytis potencialių investicijų ir kaip esamoje situacijoje priimti taktinius sprendimus.

Aktualijose nagrinėjame kaip sekasi investuojantiems Lietuvoje, vertiname skolinimo platformų situaciją, Baltijos akcijų portfelius. Bandome suprasti kiek perspektyvios šiuo metu vakciną kuriančios įmonės ir kiek skauda JAV finansų sektoriui. Auksas – kodėl akcijų kainoms šturmuojant naujas visų laikų aukštumas, į aukščiausius visų laikų kainos rėžius lipa ir auksas?

NT rubrikoje svarbiausia tema – žemės sklypai – didėjantis individualių namų poreikis skatina labiau gilintis į tai, ką labiausiai vertina ieškantys namo užmiestyje.

Rubrikoje Vertybinių popierių biržoje: pasaulio žvaigždės – „Sony“ verslo istorija, dabartinė situacija ir ar įmonė pajėgi toliau generuoti grąžą investuotojams? Lietuvoje nagrinėjame pavyzdinius portfelius – vasarą augimas dviženklis, tačiau kodėl rugsėjo pradžioje, kitaip nei anksčiau, profesionalai linkę mažai koreguoti investicijas?

Investuotojo dienoraštyje apie tai, kodėl scenarijus, kad JAV akcijos vis dar gali stipriai brangti yra pagrindinis ir kodėl JAV akcijų rinka neatspindi realios ekonomikos?

Investavimo ABC – paskolų platformos. Šį kartą ABC skyrelis paskirtas joms. Pradėti investuoti su mažomis sumomis ten tikrai paprasta, tačiau kaip žinoti kiek rizikuoji ir rinktis į ką investuoti?

Ir dar: įžvalgos, interviu, komentarai, patarimai, fondų rezultatai, pasaulio, žaliavų, valiutų apžvalgos ir tai, ką vasarą viešai kalbėjo garsūs investuotojai bei ekonomistai.

Daugiau informacijos: www.investuok.eu