Prieš Lietuvai panyrant į karantiną, NT rinkos analitikai kalbėjo apie ryškėjančią tendenciją – gyvenamojo ploto ieškantys žmonės vis dažniau domisi galimybe įsigyti individualų gyvenamąjį namą. Tačiau vieni ieško naujo šiuolaikiškame kvartale, kiti renkasi statytą seniau. Pasidomėjome, kuo jie skiriasi, kokiems pirkėjams patrauklesni vieni, o kokiems – kiti. Ir kurie namai galėtų labiau sudominti investuotojus.

Debutizacija įsibėgėja

Individualių namų konkurencija butams didėja – rinkdamiesi būstą žmonės vis dažniau pirmenybę skiria nuosavam namui ar kotedžui, kurie oficialioje statistikoje patenka į tą pačią kategoriją.

Įprasta, kad kuo mažesnis miestas, tuo didesnė dalis žmonių gyvena privačiuose namuose. Todėl nieko stebėtino, kad Kaune ir Klaipėdoje namų pardavimai pastaruosius kelerius metus augo daug sparčiau negu butų. Tačiau panašios tendencijos matomos ir tradiciškai butų miestu laikomoje sostinėje.

„Pastatomų ir parduoti pasiūlomų namų kiekis Vilniaus regione negali prilygti butų daugiabučiuose statybų mastui, tačiau pastaruosius 5 metus namų dalis bendroje naujo būsto pasiūloje pastebimai išaugo: 2014 m. parduoti pastatytų namų dalis bendroje Vilniaus miesto ir jo apylinkių naujo būsto pasiūloje sudarė 7 proc., o 2019 m. – jau 19 proc.“, – žurnale „Investuok“ teigė NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Antanas Kišūnas.

Bendrovės duomenimis, 2017 m. plėtotojai Vilniaus mieste ir jo apylinkėse parduoti statomų namų kvartaluose rinkai pasiūlė beveik 590 naujų namų, 2018 m. beveik 790 namų, o 2019 m. beveik 820 namų – daugiausia per visą Lietuvos NT turto rinkos istoriją.

Saulės elektrinė ant stogo
Foto: Shutterstock

„Norime gyventi name“

„Mes seniai norėjome iš daugiabučio persikelti į nuosavą namą. Butą pardavėme labai greitai, o nuomotis ir laukti, kol surasime kvartalą, kur sklypai ir namai didesni, nei dabar įprastai statoma, nenorėjome. Laukti, kol namą įrengs, taip pat. Todėl apsisprendėme pirkti seną, į kurį galėjome iš karto įsikelti“, – savo istoriją žurnale „Investuok“ pasakoja mažiau negu prieš metus į maždaug 200 kv. m namą tarp Vilniaus ir Nemenčinės su vyru persikrausčiusi Renata ir pabrėžia, kad prie namo prigludusiame 40 kv. m garaže telpa ne tik du automobiliai, bet ir grėbliai bei kiti sodo įrankiai.

12 arų sklype, kuris remiasi į seną pušyną, stovintis namas maždaug prieš 15 metų buvo išplėstas ir apšiltintas, bet nemažai darbų jau nuveikė ir jie patys: pakeitė langus, papildomai apšiltino balkoną, atokiau nuo namo pasistatė pirtelę.

„Mūsų svetainė pirmame aukšte, kurį jau įsirengėme pagal savo poreikius, 36 kv. m. Vasarą ketiname vietoj šildymo malkomis įsirengti „oras-vanduo“ sistemą, o paskui baigsime remontuoti antrąjį aukštą“, – pasakoja Renata apie naujuosius namus. Pora už juos sumokėjo beveik 90 tūkst. eurų, dar apie 15 tūkst. jau investavo, antra tiek planuoja investuoti šiemet, o nedidelę paskolą, kurią teko imti iš banko, ketina grąžinti per porą metų.

Du vaikus auginančių Rimo ir Indrės šeimos, taip pat svajojančios iš buto persikelti į nuosavą namą, biudžetas gerokai mažesnis, todėl tinkamo varianto jie vis dar ieško.

„Norėjome pirkti sklypą ir statytis patys, bet kai pamatėme, kiek tai užtruko mūsų pažįstamiems ir kiek buvo vargo, kol gavo visus reikiamus leidimus, šio sumanymo atsisakėme. Dabar ieškome jau pastatyto ir įrengto namo“, – pasakoja Rimas.

Jų šeima nori maždaug 100 kv. m namo nedideliame sklype, nuo Vilniaus centro nutolusiame ne daugiau kaip 15 km.

„Mums svarbu, kad būtų geras susisiekimas su miestu, o kelionė į darbą neužtruktų labai ilgai. O didelio sklypo mums nereikia, nes vasarą daug laiko praleidžiame pas tėvus kaime. Norėtume atskiro namo ar dvibučio jau suformuotoje ar besiformuojančioje gyvenvietėje, kad būtų asfaltuotas kelias, šaligatviai, apšviestos gatvės, netoli autobusų stotelė. Taip pat svarbu, kad būtų atvesta elektra, dujos, įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, netoli vaikų darželis. Bet neatsisakom ir kotedžo, nes jie pigesni, o mūsų norus riboja kaina. Todėl nespjausim ir į žvyrkelį, o vaikus į darželį juk ir dabar vežiojame“, – sako Indrė.

Anot jos, statytis patiems gal ir būtų pigiau, bet įsikelti į jau pastatytą namą greičiau ir paprasčiau.

Vieniems geriau naujas, kitiems senas

Pirkėjai namą renkasi dėl to, kad už tą pačią sumą kiek atokiau nuo miesto centro gali įsigyti didesnio ploto būstą negu butą arčiau centrinės miesto dalies, ir dėl to, kad nori turėti daugiau žalumos.

„Nuosavas namas suteikia daugiau privatumo ir saugumo – žmonės tai ypač gerai pajuto pastaruoju metu, kai gali užsidaryti nuo visų ir ramiai dirbti savo darbus. Ne mažiau svarbus ir sklypas, į kurį gali bet kada išeiti pasivaikščioti, o kaimynų arti nebus. Todėl žmonės mielai perka ir naujos statybos, ir senesnius namus, o ypač paklausūs tie, nuo kurių iki miesto ne daugiau kaip 5 km“, – sako privatus investuotojas ir nuolatinis žurnalo „Investuok“ autorius Jurgis Šefleris.

Alternatyva, pasak pašnekovų, tokia: už 130–140 tūkst. eurų gali įsigyti apie 50 kv. m naują butą miesto centre arba apie 100 kv. m įrengtą naują namą atokiau nuo centro. Todėl renkiesi arba mažesnį plotą su išplėtota socialine infrastruktūra, arba dvigubai didesnį plotą, bet šiek tiek daugiau rūpesčių dėl infrastruktūros.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Į klausimą, kokie esminiai senesnių ir naujų namų skirtumai, pašnekovai atsako, kad naujuose kvartaluose statomi inovatyvūs namai, ten iš karto įrengiama visa infrastruktūra, tačiau į namą plėtojamame kvartale neįsikelsi iš karto – sudarius sutartį dar reikės palaukti pusmetį ar net ilgiau, kol jis bus baigtas statyti. O į seniau pastatytą namą neretai galima įsikraustyti iš karto ir pamažu jį remontuoti, todėl jų paklausa taip pat nemaža.

Populiariausias – naujos statybos namų segmentas su daline ir visa apdaila.

„Tokį namą renkasi pirkėjai, kurie nori įsirengti jį pagal savo poreikius, pritaikyti būtent savo šeimai. Su visa apdaila renkasi tie, kurie taupo laiką. Jie taip pat turi iš ko rinktis, nes plėtotojai siūlo įrengti namą pagal pirkėjo poreikius. Antrinėje rinkoje taip pat yra daug skirtingai įrengtų namų“, – sako A. Kišūnas ir priduria, kad naujais laikomi visi namai, kuriems mažiau nei 10 metų.

Namą renkasi žmonės, norintys pabėgti nuo miesto šurmulio, mėgstantys aktyvų poilsį, sportą, dirbantys iš namų. „Jiems labai svarbi infrastruktūra bei nuosavos žemės sklypas. Tokius namus plėtotojai stato miesto pakraščiuose ir aplinkiniuose rajonuose, bet jie nedideli – vidutinis bendras namo plotas Vilniuje 2019 m. buvo 99 kv. m. Prie naujų namų sklypai dažniausiai būna nuo 1,5 a prie kotedžo iki maždaug 7 a žemės sklypo prie namo, o prie senesnės statybos namų sklypai didesni“, – senų ir naujų namų skirtumus vardija „Ober-Haus“ analitikas.

Jam pritaria ir J. Šefleris: „Naujuose individualių namų kvartaluose sklypai paprastai būna 6–8 arų, todėl norintys turėti didesnę savo žaliąją zoną žmonės perka senesnį sutvarkytą vienbutį namą, kurio sklypas 10–15 arų.“

Pasak A. Kišūno, senesnius namus toliau nuo miesto centro ar priemiestyje dažniau perka žmonės, kurių pajamos mažesnės ir kurie ketina juos remontuoti savo jėgomis. Jei nori rūsio, taip pat teks rinktis iš senesnės statybos namų.

Antanas Kišūnas
Foto: Ober-haus.lt nuotr.

Yra ir daugiau skirtumų. „Įsikėlęs į naują namą būsi tikras, kad bent jau 10 metų niekuo nereikės rūpintis, o senos statybos name, net jei jis rekonstruotas, tai koks nors laidas nudegs, tai elektros lizdą, tai vamzdį reikės pakeisti. Tai papildomi rūpesčiai ir papildomos išlaidos. Be to, naujo kvartalo naujakuriai labiau linkę kartu tvarkyti aplinką, o senesnėje gyvenvietėje gali būti taip, kad vienas kaimynas savo sklypą tvarko, kitas ne...“ – argumentus žurnale „Investuok“ vardijo J. Šefleris.

Patyręs investuotojas pastebi, kad jauni žmonės mieliau renkasi namus naujuose kvartaluose nei šiek tiek vyresni: „35–45 metų pirkėjai jau moka skaičiuoti ir dažniau renkasi senesnės statybos namą, nes net įskaičiavus išlaidas jo remontui labiau apsimoka pirkti senesnį.“

Senesnės statybos namus taip pat renkasi jaunos ir vidutinio amžiaus šeimos, kurioms reikia daugiau ploto, bet didesnio buto mieste jos neįperka. Anot A. Kišūno, šie žmonės būsto ieško nedidelių individualių, dvibučių bei sublokuotų gyvenamųjų namų segmente.

„Į namą savo žvilgsnį dažniau kreipia tie, kurie ieško būsto 95–130 tūkst. eurų (su daline apdaila) kainos segmente“, – teigia jis.

Perka ir investicijai

Anot A. Kišūno, kitaip nei butų, namų kainos 2019 m. Vilniuje ir jo apylinkėse iš esmės nesikeitė. Tai lėmė kelerius pastaruosius metus buvusi itin gausi tiek statomų namų, tiek nuosavo namo statybai skirtų sklypų pasiūla.

„Vilniaus pakraščiuose gausu įvairaus dydžio žemės sklypų masyvų, kuriuose investuotojai įrengia dalinę arba visą inžinerinę infrastruktūrą – kelius, vandenį, elektrą, dujas, apšvietimą ir kita, – suskaido teritoriją mažesniais sklypais ir juos parduoda pirkėjams, kurie nori patys statytis namą“, – sako jis.

Tarp senų namų pirkėjų taip pat yra grupė, kuri perka juos būtent dėl sklypo. „Jiems nelabai svarbu, kokia namo būklė, – jiems svarbiausia vieta. Tokie pirkėjai namų ieško miestų centruose, senamiestyje arba prestižiniuose rajonuose, o juos įsigiję arba nugriauna, arba jų išvaizdą pakeičia neatpažįstamai“, – teigia A. Kišūnas.

Pasak jo, nors dažniausiai namus žmonės perka sau, pasitaiko ir perkančių investicijai, tačiau tai turi būti geras, nedidelis ir nebrangus namukas patogioje vietoje, bet didžiuosiuose miestuose tokių namų šiandien jau retai pasitaiko. O regionuose, sako A. Kišūnas, situacija kitokia: „Ten kainos mažesnės, o investuotojai neturi didelio pasirinkimo, nes nauji butai nestatomi arba jų statoma nedaug, antrinėje rinkoje butų parduodama mažai, o jų kainos jau nedaug atsilieka nuo didžiųjų miestų.“.

Tai straipsnis iš žurnalo „INVESTUOK“.

Rugsėjo mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje taip pat skaitykite:

Numerio tema – kaip investuoti į antrąją bangą? Realiausi ateities scenarijai ir jiems pritaikomos strategijos. Kur dabar verta dairytis potencialių investicijų ir kaip esamoje situacijoje priimti taktinius sprendimus.

Aktualijose nagrinėjame kaip sekasi investuojantiems Lietuvoje, vertiname skolinimo platformų situaciją, Baltijos akcijų portfelius. Bandome suprasti kiek perspektyvios šiuo metu vakciną kuriančios įmonės ir kiek skauda JAV finansų sektoriui. Auksas – kodėl akcijų kainoms šturmuojant naujas visų laikų aukštumas, į aukščiausius visų laikų kainos rėžius lipa ir auksas?

NT rubrikoje svarbiausia tema – žemės sklypai – didėjantis individualių namų poreikis skatina labiau gilintis į tai, ką labiausiai vertina ieškantys namo užmiestyje.

Rubrikoje Vertybinių popierių biržoje: pasaulio žvaigždės – „Sony“ verslo istorija, dabartinė situacija ir ar įmonė pajėgi toliau generuoti grąžą investuotojams? Lietuvoje nagrinėjame pavyzdinius portfelius – vasarą augimas dviženklis, tačiau kodėl rugsėjo pradžioje, kitaip nei anksčiau, profesionalai linkę mažai koreguoti investicijas?

Investuotojo dienoraštyje apie tai, kodėl scenarijus, kad JAV akcijos vis dar gali stipriai brangti yra pagrindinis ir kodėl JAV akcijų rinka neatspindi realios ekonomikos?

Investavimo ABC – paskolų platformos. Šį kartą ABC skyrelis paskirtas joms. Pradėti investuoti su mažomis sumomis ten tikrai paprasta, tačiau kaip žinoti kiek rizikuoji ir rinktis į ką investuoti?

Ir dar: įžvalgos, interviu, komentarai, patarimai, fondų rezultatai, pasaulio, žaliavų, valiutų apžvalgos ir tai, ką vasarą viešai kalbėjo garsūs investuotojai bei ekonomistai.

Daugiau informacijos: www.investuok.eu