„Projekto kontrolės laikotarpis baigėsi 2019 metų gruodžio mėnesį, todėl paramos gavėjas nebeturi įsipareigojimų, susijusių su šiuo parku (nebeprivalo saugoti investicijų ar išlaikyti žemės sklypo)“, – paaiškino Nacionalinės mokėjimo agentūros komunikacijos skyriaus vedėja Reda Kerdokienė.
Vilniaus rajono Marijampolio seniūnijoje esančio parko projektas buvo įgyvendintas pagal 2007–2013 metų Kaimo plėtros programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“. Pagal šią ES paramos priemonę 243 projektams iš viso skirta 15 mln. eurų.
Kaip informavo R. Kerdokienė, pagal kitą – 2014–2020 metų Lietuvos kaimo plėtros metų programos priemonę „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ – parama skirta dar 62 projektams už 2,5 mln. eurų.
Migūnų parkas net neturi adreso. Jo ieškoti „Delfi“ vyko kartu su Marijampolio seniūnu Andrejumi Žabelovičiumi, šis paaiškino, kad praėjus 5 metų terminui vietos gyventojai į teritoriją nebeįleidžiami.
Keliuku važiuojant parko link, pasitinka ženklai su įspėjimais, kad parkas uždarytas. Įspėjama, kad žengiama į privačią valdą, kurioje pašaliniams būti draudžiama.
„Pažeidus šį reikalavimą bus kviečiama policija. Teritorija stebima vaizdo kameromis“, – rašoma skelbime prie įėjimo į parką.
Pats parkas atrodo tvarkingai. Rudens pradžioje ant iš medžio lentų suręsto tako dar nedaug nukritusių lapų, pakeliui iki teritorijoje esančio tvenkinio pasitinka įvairios pasakų personažus primenančios išdrožtos skulptūros: boružė, ežys, grybas ir pan.
Kaip „Delfi“ nurodė parką valdanti Laimutė Adomavičienė, parkui įrengti gauta parama siekė 88 183 eurus.
„Šiuo metu savo valdoje noriu laiką leisti privačiai, šeimos ir draugų rate, todėl natūralu, kad savo privatumu su pašaliniais žmonėmis dalytis nenoriu“, – sakė ji.
Pasiūlė vykti kitur
„Delfi“ Migūnų parku susidomėjo gavusi skaitytojo laišką, kuriame stebimasi, kad iš Vilniaus rajono turizmo informacijos centro tinklalapio dingo informacija apie šį objektą.
Kaip paaiškino centro turizmo specialistas Olegas Shilko, „parkas privatizuotas, lankytis jame kurį laiką galimybės nėra, dėl to tinklalapyje jo nebeviešiname“.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad visai šalia (už 3–4 kilometrų) yra tvarkomas ir kuriamas naujas poilsio parkas Marijampolio kaime. Kaip dėstoma šio projekto skelbime, Lietuvos Tūkstantmečio parką ketinama sutvarkyti už 186 tūkst. eurų.
„Šis projektas yra įgyvendinamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos sritis „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ ir „Parama investicijoms į kaimo kultūros ir gamtos paveldą, kraštovaizdį“, – informuoja rajono savivaldybė.
Marijampolio kaime esančioje teritorijoje bus atlikti teritorijos tvarkymo darbai, pomiškio valymas, įrengti pėsčiųjų takai, aikštelės, pavėsinės, tiltelis per upę Juodė, krepšinio aikštelė, vaikų žaidimų aikštelė, rekonstruota automobilių stovėjimo aikštelė, bus įrengta lauko estrados vieta švenčių ir bendruomenės renginiams organizuoti ir kt.
Marijampolio kaime esantį Lietuvos Tūkstantmečio parką tvarko Vilniaus rajono savivaldybė kartu su Marijampolio seniūnija.
„Po pakartotinio viešųjų pirkimų konkurso šiais metais buvo pasirašyta rangos sutartis. Šiuo metu vyksta darbai“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Jolanta Gulbinovič.
Anksčiau projektą buvo numatoma baigti iki 2020 metų pabaigos, tačiau Marijampolio seniūnas A. Žabelovičius „Delfi“ sakė, kad greičiausiai tai padaryti pavyks tik kitais metais.
Šiuo metu į parko teritoriją jau atvežtos trinkelės, pasiruošta tiltelio statyboms. Tiesa, A. Žabelovičius nuogąstavo, kad ant keliukų išbertą skaldą teks kloti iš naujo, nes dabar joje per mažai akmens dulkių ir ši nesugula, per ją sunku eiti.
Privatizavimo aplinkybių nežino
Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypą, kuriame yra Migūnų parkas, valdo L. Adomavičienė ir Albertas Grižinas.
„Mes esame sklypo bendraturčiai, bet pats parkas priklauso Laimutei“, – sakė A. Grižinas.
L. Adomavičienei sklypas priklausė ir tada, kai Nacionalinė mokėjimo agentūra skyrė paramą parkui įrengti.
„Visą parko eksploatavimo laikotarpį (5 metus) parkas buvo gausiai lankomas ir kartu rūpestingai prižiūrimas: renkamos šiukšlės, šienaujama, šluojami mediniai takai, dažomi suoliukai, stalai, pavėsinės, atrakcionai, apžvalgos aikštelės. Takų lentos buvo nudažytos, kad tarnautų ilgesnį laikotarpį.
Deja, šis parkas ne kartą patyrė ir vandalų išpuolių. Buvo pavogti ir sulaužyti sūpynių, atrakcionų elementai, juos atstačiau iš savo lėšų. Važinėjant keturračiais bei motociklais (nors parko lankytojai informaciniuose stenduose buvo maloniai prašomi to nedaryti) sulaužytos takų lentos, jos taip pat pakeistos į naujas.
Šie darbai visus 5 metus buvo atliekami iš nuosavų lėšų. Būtent dėl tinkamos parko priežiūros net dabar, pasibaigus parko eksploatavimo laikotarpiui, visi įrenginiai, skirtingai nei kitose panašaus pobūdžio vietovėse, yra geros būklės“, – pasakojo L. Adomavičienė.
Registras neatskleidžia duomenų apie tai, ar sklypas anksčiau yra turėjęs kitų savininkų.
„Visi jus dominantys žemės sklypai po nepriklausomybės atkūrimo priklausė Lietuvos Respublikai. Dabartiniu metu jie visi yra privatūs“, – „Delfi“ atsakė Nacionalinės žemės tarnybos viešųjų ryšių skyriaus patarėjas Audrius Gelžinis.
Tai, kad Migūnų parkas yra privati valda nuo seniau, sakė ir J. Gulbinovič.
„Turto privatizavimo aplinkybės savivaldybei nėra žinomos, nes šis sklypas kadaise buvęs valstybinis“, – teigė ji.
