Anot Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo, nors sektoriuje didėja darbo užmokestis, tačiau atpigo kai kurios medžiagos, todėl kainos išlieka stabilios,

„Tai bendras balansas nepilną procentą pabrango, bet taip yra dėl darbo užmokesčio kilimo. Nemaža dalis statybininkų vėl išvyko į užsienį, darbo jėgos brangimas yra susijęs ir su specialistų, išmanančių savo darbą, trūkumu. Jeigu ir toliau ta migracija tęsis, darbo užmokestis statybose kils. Tačiau, ar tai lems kainų augimą statybose, sunku pasakyti, nes šiandien, kai darbų mažėja, statybinių medžiagų gamintojai konkuruodami numušinėja kainas, tai balansas gali būti lygus, kainos gali išlikti stabilios“, – sakė jis.

D. Gedvilo teigimu, kainas gerokai auginti gali DNR ekonomikos skatinimo plano finansavimas. Tiesa, tai rinka pajustų 2021 metų vasarą.

„Yra tikimybė, kad jeigu skatinimo plano resursai, kurie suplanuoti, bus įlieti į rinką, viešųjų pirkimų apimtys didės, kainos gali kilti. Jeigu šito neatsitiks, ko gero, matysime kainų mažėjimą, nes kol kas statybininkai nėra pilnai užsikrovę darbais ir, ypač žiemą, darbų gali trūkti. Bet didelė tikimybė, kad kitai vasarai atėjus, matysime kainų šuolį. Kilimas gali būti tikrai ženklus, yra tikimybė, kad matysime visai kitas kainas“, – teigė jis.

Statybos rinkos dalyviai skirtingai prognozuoja kainų pokyčius. Anot statybų bendrovės „Mitnija“ vadovo Juliaus Gendvilio, šiemet rinka turėtų trauktis iki 10 proc., o kainos – 5 proc.

„Kainos daugiausia priklauso nuo darbo jėgos, statybos medžiagų, žaliavų pasaulinėse rinkose ir technologijų kainų, taip pat paklausos ir pasiūlos rinkoje. Jeigu situacija Lietuvoje neblogės, o rinkos dalyviai neįsivels į dempingo karus, statybų kainos trumpalaikėje perspektyvoje turėtų mažėti apie 5 proc. Na, o jeigu ekonomikos atsigavimas vis dėlto šlubuotų, o rinkos dalyviai pradėtų kariauti, tuomet pasekmės statybų verslui būtų skaudžios ne tik trumpuoju, bet ir ilguoju laikotarpiu“, – BNS teigė jis.

Statybų bendrovės „Merko statyba“ vadovas Saulius Putrimas BNS sakė nematantis priežasčių staigiam kainų mažėjimui.

„Ilgalaikėje perspektyvoje kainų mažėjimo pagrindų, kad keistųsi kaina, iš principo nematyčiau. Kainai didelę įtaką daro darbo užmokestis. Aišku, gal trumpalaikių kažkokių išsišokimų gali būti, nes yra rangovų, kurie neturėdami objektų dėl išlikimo gaudytų žemiausias kainas, bet tokių objektyvių priežasčių, kodėl staiga kristų kainos, aš nematau“, – BNS sakė jis.

Komercinio banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis prognozuoja, jog statybos per metus gali brangti 5 proc.

„Nėra daug priežasčių, dėl ko statybų sąnaudos galėtų mažėti – atlyginimai didėja, minimalus mėnesinis atlyginimas turbūt bus didinamas. Net šiemet, pandemijos kontekste, vidutinis darbo užmokestis ir taip didėja maždaug 5 proc., laisvų darbo vietų skaičius yra rekordiškai didelis. Tai reiškia, kad darbuotojų vėl trūksta. Dar reikėtų paminėti, kad ekonomikos skatinimo plane numatytas ne vienas milijardas eurų, kurių didelė dalis bus nukreipta į statybų sektorių – renovacijas, statybas, kas, aišku, kurs papildomą paklausą ir dar labiau didės darbuotojų trūkumo problema. Dėl šių priežasčių tikrai sunku tikėtis, kad sąnaudos galėtų atpigti“, – BNS sakė N. Mačiulis.

„Manau, kad situacija labai nesiskirs nuo to, kas buvo pastaraisiais metais. Tai nebus kažkokia milžiniška infliacija, bet manau, kad statybų sąnaudos ir nekilnojamojo turto kainos maždaug 5 proc. per metus gali didėti“, – teigė N. Mačiulis.

Rugpjūčio pabaigoje Statistikos departamento skelbtais duomenimis, statybos per metus – liepą, palyginti su praėjusių metų liepa – pabrango 0,9 procento.

Tai lėmė vidutinio valandos bruto darbo užmokesčio (5,1 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (1,8 proc.) padidėjimas bei statybinių medžiagų ir gaminių kainų (1,2 proc.) sumažėjimas.

Kaip skelbia Statistikos departamentas, iš statinių per metus daugiausia – 1,6 proc. – pabrango gyvenamųjų pastatų statyba. Negyvenamųjų pastatų statyba pabrango 0,8 proc., inžinerinių statinių – 0,6 proc.

Per mėnesį – liepą, palyginti su birželiu – statybos kainos sumažėjo 0,1 proc. Didžiausią įtaką bendram kainų pokyčiui turėjo 0,2 proc. statybinių medžiagų ir gaminių kainų bei 0,3 proc. pridėtinių išlaidų sumažėjimas.