„Mūsų didysis būsto fondas, pastatytas 1960–1980 metais, jau yra pragyvenęs savo garantinį laikotarpį ir jie yra jautrūs. Ne tik balkonai, bet ir vamzdynai, kitos inžinerijos. Tai reiškia, kad techninę priežiūrą, kurią privalo vykdyti namus administruojančios bendrovės, jau laikas pradėti vykdyti ne formaliai, o iš tikrųjų. Tai reiškia, kad tų senųjų daugiabučių gyventojai patirs papildomų išlaidų“, – laidoje „Delfi diena“ sako architektas.
„Brokai išlenda, jie kol kas yra labiau kosmetinio pobūdžio, tai reiškia, kad pastatas nesugriūna“, – priduria jis.
Anot architekto, sunku pasakyti ir ar dabar statomi pastatai po 25 metų nekels problemų.
„Manau, kad naujų pastatų atvejų problema mažesnė. Didesnė problema su senaisiais daugiabučiais, nes jie daugiausiai gyvenami ekonomiškai neaktyvių, vyresnių žmonių. Be valstybės paramos ją bus sunku spręsti. Arba daugiabučiai bus masiškiau pradėti renovuoti, arba bus apleisti pastatai“, – mano L. Rekevičius.
Visgi jis atkreipia dėmesį, kad pasirūpinti būsto saugumu yra neišvengiama savininkų atsakomybė, o pastarasis įvykis bus postūmis pradėti tai daryti: „Reikia susitaikyti su tuo, kad daiktas dėvėsis ir jam reikės skirti papildomų lėšų. Čia susiję su tuo, kada namai statyti. Jiems visiems ateina garantinio laikotarpio pabaiga.“
Problemų kelia balkonų stiklinimas
Vilniaus miesto savivaldybės Būsto administravimo skyriaus vedėja Eglė Šlajūtė sako, kad sostinėje galimos avarinės būklės balkonų yra apie 2000. Savivaldybė skiria finansinę paramą, skatina daugiabučių savininkus tvarkytis. Anot E. Šlajūtės, jau yra sutvarkyta apie 600 balkonų, skirta paramos apie 700 tūkst. eurų. Daugiausia tai padaryti kainuoja Senamiestyje, viso – apie 3–5 tūkst. eurų.
E. Šlajūtės teigimu, pastatas netampa avarinis per dieną, todėl valdytojai turi atlikti apžiūras, nustatyti defektus, teikti savininkams planus, planuoti darbus, kad vėliau tai netaptų didele finansine našta.
Visgi, sako ji, apžiūros atlikti kartais nepavyksta dėl pačių gyventojų.
„Kai atliekamos apžiūros, dauguma savininkų neįsileidžia į butus. Iš išorės kartais defektų nesimato ir tik teismo sprendimu galima patekti į vidų“, – aiškina E. Šlajūtė.
Anot jos, kalbant apie pastarąjį atvejį sostinėje, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pagal projektą nebuvo numatyta įstiklinti balkonus, o šiandien jie yra įstiklinti. „Gaunasi šiltnamio efektas, korozija. Neatlaikė ir nukrito tas atitvaras“, – sako pašnekovė.
Ji ragina būstų savininkus būti sąmoningesnius ir daugiau dalyvauti savo daugiabučiu valdyme.
„Savininkai turi suprasti, kad tai yra jų turtas, jie turi prisidėti prie išlaikymo, ne savivaldybė“, – laidoje „Delfi diena“ sako E. Šlajūtė.
