„Buvo galimybė susirasti labai gerą būstą Senamiestyje už itin patrauklią kainą. Tačiau dabar kainos yra sugrįžusios į prieškarantininį laikotarpį“, – laidoje „Delfi 11“ sakė ji.
D. Daujotaitė pasakojo, kad kai kurių objektų kainos buvo sumažėjusios ir 35 ar 40 proc.
„Skaičius sekame nuo pat pirmos dienos, kuomet šalyje prasidėjo karantinas, iki pat šios dienos. Matėme įvairių bangavimų nuomos segmente. Išsiskyrė didmiesčiai, kuriuose matėme paklausos augimą. Vilniuje – ir šimtais procentų. Tuo metu Klaipėdoje matėme sumažėjimą, kurį stebime ir šiandien.
Šiandien Vilniuje turime 32 proc. daugiau būsto nuomos pasiūlos nei buvo iki karantino (kovo 16 dienos). Kaune išaugimas siekia 34 proc., o Klaipėdoje sumažėjo 27 proc.
Tuo metu su kainomis yra įvairiai, reiktų paanalizuoti priežastis, kodėl pasiūla išaugo. Karantino metu didelė dalis trumpalaikės nuomos turtinių vienetų perėjo į ilgalaikę nuomą. Tokiu būdu investuotojai tikėjosi atgauti savo lėšas. Čia 3 mėnesius matėme kainų pokyčius į palankią pusę“, – pasakojo ji.
D. Daujotaitė dėstė, jog nors pasiūla ir išaugusi, tačiau kainos nėra itin sumažėjusios.
„Tiesiog dėl turto savininkų įtampos. Didžioji dalis objektų trumpalaikei nuomai pirkti su paskolomis. Ne visuomet yra galimybė mažinti nuomos kainos. Matome, kad dalis konvertavosi į ilgalaikę, bet jei jie nesurado klientų, perėjo į pardavimų sandorius. Kai kurie turi daugiau kantrybės ir dar laukia savo nuomininkų“, – sakė „Resolution“ vadovė.
Pirkėjų labai daug
Investuotojas į nekilnojamąjį turtą Jurgis Šefleris sakė, kad Senamiestyje paklausa yra labai didelė.
„Tačiau pirkti nėra ką. Parduodančių beveik nėra, parduodami vienetai. Tie, kas norėjo parduoti – buvo ne pilną mėnesį pasiūloje Senamiestyje, Žvėryne ar Žaliakalnyje. Perka daugiau sau. Investuoti, kaip ir buvo, taip ir yra norinčių“, – dėstė pašnekovas.
J. Šefleris teigė, kad žmonės turi pinigų ir ieško, kur juos investuoti. „Senamiestis nėra pats geriausias atsiperkamumas nuomai, bet pats patikimiausias. Jei norėsi išnuomoti Senamiestyje, visada išnuomosi. Tai tik kainos klausimas. Kai Justiniškėse ir kituose rajonuose norinčiųjų nuomotis yra sumažėję. Visada pirmumas centrinei daliai“, – sakė jis.
Investuotojas pasakojo, kad iš antrosios pandemijos bangos tikisi daugiau pastovumo ir mažiau blaškymosi.
„Pavyzdžiui, Kaune yra padidėjusi privačių namų nuoma. Anksčiau tai buvo sumažėję, o dabar, ypač, jei žmogus neperka, jis per antrąją bangą nori praeiti lengviau.
Įsivaizduokite: mažame bute, bendrabutyje ar vieno kambario bute praleisti 1 ar 2 mėnesius. Tai tas pats kalėjimas. Žmogaus uždarymas. Dar yra dalis žmonių, kurie savo butus išnuomoja, o nuomojasi namus ir kotedžus“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie būsto nuomą studentams, J. Šefleris sakė, kad iš finansinės pusės – jie patikimi nuomininkai, nes juos finansuoja tėvai.
„Tačiau yra ir kita medalio pusė – studentai savo gyvenimą keičia tankiau nei metai. Vieni nusprendžia praėjus 3 ar 4 mėnesiams nebesimokyti, o sutartis pasirašyta metams“, – sakė jis.
J. Šefleris dar pastebėjo, kad įtakos nuomos kainoms galėjo turėti ir nuo liepos 1 dienos įsigaliojusi nauja verslo liudijimų tvarka, kai kiekvienam objektui reikia atskiro liudijimo.
„Dalis vystytojų, kurie turi mažus butukus, paskaičiavo, kad tai yra per didelės išlaidos ir trumpalaikės nuomos atsisakė. Parduoda arba pereina į ilgalaikę nuomą. Daugiausiai parduodama, kad turėtų pradinį įnašą kitai veiklai.
Vertinu gerai, kad pakeitė. Įsivaizduokite, turiu 20 butų, o yra tokių, kurie turi visą bendrabutį nupirkę, ir jie moka tuos pačius 600 eurų. Ar tas žmogelis, kuris turi vieną butuką, paėmęs su paskola, irgi moka tą patį.
Tai dabar bendrabučių valdytojai perėjo prie darbo su individualios veiklos pažyma, moka gyventojų pajamų mokestį“, – sakė J. Šefleris.
Norėtų geresnių daugiabučių
Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Eigirdas Sarkanas pasakojo, kad per pirmąją pandemijos bangą didžioji dalis studentų, kurie nuomavosi būstą ar gyveno bendrabutyje, tiesiog grįžo pas savo tėvus, į gimtuosius miestus.
„Be abejo, lūkestis, kaip ir visų žmonių, kurie ieško nuomos ar pirkimo, yra, kad kainos kris. Tikėtis antrosios bangos su tuo lūkesčiu, kad kris kainos – abejoju.
Visų pirma noras yra, kad antrosios bangos nebūtų ir būtų galima normaliu tempu, normaliomis sąlygomis sugrįžti į studijų procesą. Kad nereikėtų mokytis nuotoliniu būdu, gyvas kontaktas yra kur kas svarbesnis“, – sakė jis.
E. Sarkanas dar atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje po Nepriklausomybės paskelbimo pastatytų bendrabučių beveik nėra.
„Dalis yra renovuoti, tačiau tos sąlygos dalyje bendrabučių yra nepasikeitusios daug metų. Studentai kalbasi su tėvais, kurie pamatę nuotraukas mato, kad niekas nepasikeitė, sąlygos yra tokios pačios. Tai liūdna.
Iš kitos pusės, karantinas su savo investicijomis pastūmėjo aukštąsias mokyklas, o pirmiausia Vyriausybę, investuoti į bendrabučių renovaciją.
Beje, didžioji dalis bendrabučių turi dviviečius ar triviečius kambarius. Tačiau dalis aukštųjų mokyklų supranta besikeičiančius studentų poreikius ir dalį kambarių transformuoja į vienviečius, tada yra daugiau privatumo, galimybių pailsėti.
Pirmuose kursuose studentai linksta gyventi bendrabučiuose, tačiau taip yra dėl finansinių galimybių. Vėliau, vėlesniuose kursuose, kai didžioji dalis studentų ima darbuotis bent dalimi etato, atsiranda nuosavų pajamų, jie pradeda ieškoti nuosavo būsto nuomai“, – „Delfi 11“ sakė pašnekovas.
LSS prezidento spėjimu, senos statybos daugiabučiuose butus besinuomojančių studentų yra daugiau, nei tų, kurie nuomojasi butus naujos statybos namuose.
D. Daujotaitė gyvenamąją vietą besirenkantiems studentams patarė įsivertinti savo biudžetą.
„Tada žinoti, kur yra studijų lokacijos, ar gyvensi vienas, ar su kambarioku, kiek kainuos papildomi turto išlaikymo kaštai. Galiausiai, svarbus yra ir kiekvieno asmens gyvenimo būdas. Vieni orientuoti į akademinius rezultatus, kai studijų metu kelionė yra universitetas–biblioteka, bet gali būti ir kitaip“, – sakė ji.
