Gyventojai laukia būsto kainų kritimo
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius atkreipia dėmesį, kad karantino metu buvo nemažas neapibrėžtumas dėl turto vertės, mat daugelis esą prisiminė prieš 12 metų buvusius kritimus ir būstų kainų korekcijas.
„Šis veiksnys sklandė ore, bet kaip matėme iš rinką stebinčių ir vertinančių bendrovių pastarųjų duomenų, realių kainų korekcijų neįvyko, galbūt kai kur minimaliai kainos keitėsi dėl tam tikrų užbaigiamų projektų įtakos. Nes norint pabaigti projektus, paskatinti pardavimus kartais taikomos finansinės paskatos, galbūt tai trumpuoju laikotarpiu turėjo minimalios įtakos.
Tačiau lygindami šių metų ir pernai metų birželio kainas matome, kad jos net yra padidėjusios kai kuriuose miestuose. Be to, ir finansuotojo užtikrintumas – didesnis. Taigi sąlygos artėja arba yra beveik pasiekusios tai, ką žmonės galėdavo gauti 2019 m. paskutinį ketvirtį arba per šių metų pirmus kelis mėnesius“, – įžvalgomis dalijasi LNTPA prezidentas.
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) analizės vadovas Vilius Tamkvaitis užsiminė, kad net apie 60 proc. gyventojų šiuo metu neskuba skolintis būstui ir laukia kainų kritimo.
„Mūsų apklausos rodo, kad didžioji dalis gyventojų laukia kainų korekcijos. Reikia įvertinti tai, kad paskola yra labai ilgo laikotarpio sprendimas, tad netgi tuo atveju, jei kainos koreguotųsi, kaip rodo praėjusios krizės patirtis, ilguoju laikotarpiu tai nelabai turi fundamentalios reikšmės, vertinant visą 30 metų laikotarpį“, – pažymėjo LBA atstovas.
M. Statulevičius atkreipia dėmesį, kad rudenį ir žiemą galimos būsto kainų korekcijos, tačiau į kitą pusę, mat statybos ateityje brangs.
„Labiausiai kainų kritimo laukė investuotojai, kurie skambindavo vystytojams jau trečią savaitę nuo karantino pradžios ir sakydavo, kad pirktų su 15 arba 20 proc. nuolaida. Jie – oportunistai medžiotojai, galbūt kažkokį trumpalaikį laimėjimą turėjo (...), bet didžioji dalis vystytojų savo kainodaros nekeitė. Tačiau nedidėjo ir kainos, kurių augimas pastaruosius metus vidutiniškai siekdavo 5–6 proc.
Statyba bet kuriuo atveju ateityje brangs. Lietuvos kompanijos, kurios stato būstus, pradeda rinktis užsienio šalis savo darbų vykdymui, pavyzdžiui, Vokietiją, kuri moka gerus atlyginimus ir mūsų statybininkai ten yra laukiami. (...) Be to, didėja reikalavimai infrastruktūrai, šiek tiek koregavosi ir statybų medžiagų kainos, tad kainodara (būsto – Delfi), tikėtina, kad rudenį ir kitų metų pradžioje koreguosis. Žmonėms į tai reikėtų atkreipti dėmesį“, – pažymi pašnekovas.
Kaip žinia, dauguma NT vystytojų pristabdė savo plėtros planus ir kol kas nepradeda naujų NT projektų. M. Statulevičius laidoje pridūrė, kad sulėtėjus būsto pasiūlos augimo tempams, mažėja pasirinkimo galimybės, todėl žmonėms, kurie laukia tam tikro specifinio NT, gali tekti palaukti, kol jis bus pastatytas iki kitų metų ar ilgiau, o už jį gali tekti sumokėti ir brangiau.
Ar pasiskolinti iš banko šiuo metu – sudėtinga?
Jau ne kartą buvo rašyta apie sugriežtėjusius bankų reikalavimus – karantino metu bankai kai kuriuos klientus vertino atsargiau. LNTPA prezidentas M. Statulevičius sako, kad šiuo metu situacija pasikeitusi – sąlygos iš dalies yra pelengvėjusios.
„Iš mūsų vystytojų klientų, kurie tikrinasi savo sąlygas bankuose finansuotis, girdime, kad sąlygos iš dalies yra palengvėjusios, nes kovą-balandį iš banko buvo jaučiamas atsargesnis vertinimas, buvo prašoma tam tikrų dokumentų, kalbama apie tam tikrus maržos pokyčius į didesnę pusę, tad klientai kartais sugrįždavo ir su neigiamais atsakymais.
Šiuo metu, kaip žinia, kai kurie sektoriai parodė savo galimybes išgyventi, mokėti atlyginimus ir būti ekonomiškai tvariems, tai iš šių sektorių atėję į bankus finansuotis perkamą turtą gyventojai gauna daug palankesnius vertinimus“, – tikina M. Statulevičius.
Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas laidoje kalbėjo, kad per karantiną kai kurių bankų finansavimas siekė tik 60 proc. būsto vertės. Tai reiškia, kad gyventojų kai kur buvo prašoma turėti net 40 proc. pradinio įnašo.
„Vieni bankai taip reagavo į šią krizę. Bankai sunkiau reaguoja į seną statybą – retai finansuoja 85 proc. Dažniau finansuoja 70–80 proc., labiau mėgsta naują statybą. Šiuo metu esame sugrįžę į panašų lygį, kai galima gauti 2 ar 2,2 proc. banko maržą“, – sako jis.
LBA atstovas V. Tamkvaitis patikino, kad pradinio įnašo reikalavimas yra praktiškai nepakitęs ir vidutiniškai siekia apie 20 proc. Anot jo, paskolų marža taip pat nėra žymiai pakitusi ir siekia apie 2,4 proc.
„Statistika nerodo sugriežtėjimo, žvelgiant į visumą išskirtinių sąlygų nėra. Jei visi žino, kad bankai to prašė (didesnio pradinio įnašo – Delfi), kodėl tai neatsispindi paskolų sutartyse? Paskolų rizikos duomenų bazėje pokyčių nėra. Tokia situacija, kad visi žino ir kalba, o kaip iš tikrųjų yra – nepasidomi“, – kalbėjo V. Tamkvaitis.
Vis dėlto jis neatmeta galimybės, kad išskirtinių kraštutinių atvejų tarp gyventojų galėjo būti, o kintamųjų yra labai daug: gyventojo pajamos ir jų tvarumas, nes yra sektorių, kurių ateitis – labai neapibrėžta, turto verčių neapibrėžtumas ir pan.
Kaip sako LBA analizės vadovas, prieš suteikdami būsto paskolą bankai nevertina nei sektorių, nei įmonių. Išimtis esą gali būti įmonių vadovai, kurių finansinė gerovė tiesiogiai priklauso nuo įmonės veiklos.
„Dažnas smulkus verslas bankrutuoja. Žinome, kad pasitaiko sukčiavimo atvejų. Kad gautų didesnę paskolą, įmonių vadovai fiktyviai didina savo algas, rodo bankui ir tokiu būdu bando gauti didesnę paskolą, nei iš tikrųjų gali grąžinti. Tokie ribojimai yra orientuoti į pačio skolininko apsaugą, kad jis neprisiimtų perteklinių įsipareigojimų“, – komentuoja V. Tamkvaitis.
Paskolų ekspertas Marius Jansonas taip pat atkreipia dėmesį, kad bankai kartais vertina ir paskolos besikreipiančių gyventojų darbovietes. Anot jo, pasitaikė tokių atvejų, kad net vadovams, kurių finansinė situacija atrodė itin gera, bankai nesuteikė paskolų.
„Bankai mato, jei esi vadovas, kurio įmonėje galbūt vėluoja įmokos ir finansinė situacija ten nėra gera, o verslo dažniausia politika – darbuotojams visada laiku išmokėti algas, kad nekiltų panika ir visi dirbtų. Tai buvo tokių atvejų, kai, atrodo, idealu – 3 tūkst. Eur alga, bet bankas duoda nepalankias sąlygas – galbūt didesnę banko maržą. Bankas atvirai nepasakys, kad negali duoti kredito, bet paprastai duoda didesnę banko maržą ar paprašo didesnio pradinio įnašo kartais todėl, kad nueitum į kitą banką“, – pasakoja M. Jansonas.
Paklaustas, kam šiuo metu vis dar sudėtingiau kreiptis į banką ir gauti paskolą, pašnekovas vardija kelis sektorius: nuo senesnių laikų – transporto, maitinimo ir statybų, o per šią krizę prisidėjo ir pramogų pasaulis. Visgi, anot, jo bankui kartais reikėtų pasakyti „ačiū“, jei šiuo metu neskolina pinigų, mat patys gyventojai dažnai neįsivertina savo galimybių.
„Bankai vertina pajamas. Jei mėnesį ar du negavote pajamų, tai neišvengiamai atsilieps jūsų vertinimui. Tačiau tai, kad, pavyzdžiui, dirbate viešbučių sektoriuje savaime neatriboja nuo galimybės gauti banko paskolą“, – ar bankai atsargiau vertina per karantiną labiausiai paveiktus sektorius, atsako LBA atstovas.
