„Pirminiais duomenimis, patalpomis yra saugu naudotis. Tik yra evakuotas pirmo aukšto savininkas, nes yra įlūžusi perdanga. Griūtis galėjo įvykti dėl to, kad atitvara yra gelžbetoninės konstrukcijos, t. y. apie 2 tonas sveria ir yra užkabinta ant dviejų mazgų.

Be to, savininkai yra įsistiklinę balkonus ne pagal projektą, kas padarė šiltnamio efektą, vyksta erozija ir neatlaikė, nukrito atitvara.“, – žurnalistams pirmadienį sakė ji.

E. Šlajūtė dar sakė, kad šiuo metu sudaroma avarijos tyrimo komisija, kuri nustatys tikslias priežastis, kas kaltininkas ir ką reikia daryti toliau.

„Komisija posėdžiaus, bus kviečiamas (namo – „Delfi“) pirmininkas, bus savivaldybės atstovai. Tik ekspertas gali pasakyti, kokios priežastys tai lėmė ir ką toliau daryti“, – sakė ji.

Panašių balkonų gali būti ir daugiau

Savivaldybės būsto administravimo skyriaus vedėja dar nurodė, kad turimais duomenimis, Vilniaus mieste galimos avarinės būklės yra apie 2 tūkst. balkonų.

„Kiek žinau, administratoriai rengia projektus tvarkybos darbus, savivaldybė irgi skiria finansinę paramą balkonams Senamiesčio apsaugos zonoje – iki 50 proc.

Šiandien su šia parama yra sutvarkyta 600 balkonų, skirta per 700 tūkst. eurų paramos“, – sakė ji.

E. Šlajūtė dar nurodė, kad už daugiabučių namų priežiūrą atsakingi bendro naudojimo objektų valdytojai.

„Tam jie skiriami ir jie atsakingi. Jei bus nustatyti pažeidimai iš pirmininko veiksmų, jam bus taikomos administracinio poveikio priemonės“, – sakė ji.

Eglė Šlajūtė

E. Šlajūtės vertinimu, penktadienio incidentas galėjo kilti ir dėl savininkų kaltės.

„Pirmiausia patys gyventojai privedė prie to, kad balkonas nukrito. Savininkai turėtų įsisąmoninti, kad kas nenumatyta pagal projektą, negali būti savavališkai atliekama. Manau, kad tai yra savininkų atsakomybė.

Tai turėtų prižiūrėti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija“, – sakė ji.

E. Šlajūtė dar teigė, kad savivaldybė negali nubausti savavališkai balkonus įsistiklinusių gyventojų.

„Jei nori įsitiklinti, turi kreipti į savivaldybę ir gauti leidimą, o prieš tai – gauti gyventojų sutikimą“, – pasakojo ji, tačiau negalėjo patikslinti, kiek tokių leidimų išduota.

Kartais neįsileidžia

E. Šlajūtė dar papasakojo, kad kartais apžiūrų metu patalpų savininkai neįsileidžia į butus.

„O tik iš vidaus galima pamatyti, ar yra kokios nors deformacijos. Iš lauko nesimato.

Jei patalpos savininkas neįsileidžia į butą, kreipiamės į teismą. Tik teismo leidimu jie gali patekti į privačią nuosavybę“, – sakė ji.

Kaip žinia, rugpjūčio 7 dieną nulūžo Vilniaus Architektų gatvėje esančio daugiabučio namo 15 aukšto balkonas ir krisdamas apgadino apatinių aukštų balkonus. Nukentėjusiųjų nėra, tačiau dėl atsiradusių įtrūkimų namo konstrukcijoje buvo evakuoti kelių butų gyventojai.

Po to Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis sakė, kad įvykis parodė, jog sovietmečiu statyti daugiabučiai nėra visiškai saugūs.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (240)