Tokią Civilinio kodekso pataisą Seime registravęs „valstietis“ Gediminas Vasiliauskas sako, kad dėl pakeitimo sumažės diskriminavimo dėl negalios atvejų.

Tačiau Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos atstovė prognozuoja, kad neįgaliesiems bus sunkiau išsinuomoti būstus ir privačiame, ir valstybiniame sektoriuje, o Neįgaliųjų reikalų departamento vadovė prognozuoja, kad siūlomas suvaržymas kaip tik paskatins butus nuomojančius žmones dar įtariau žiūrėti į ieškančius būsto žmones ir aiškintis, ar jie neturi negalios.

G. Vasiliauskas siūlo uždrausi nekilnojamojo turto savininkams nesudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, jos pratęsti arba nustatyti labiau nuomininką apsunkinančias sąlygas vien todėl, kad tas žmogus yra neįgalus. Dabar tokia nuostata galioja nėščiosioms arba turintiems nepilnamečių vaikų.

Pasak G. Vasiliausko, neįgaliųjų organizacijos piktinasi, jog sudarant būsto nuomos sutartis, savivaldybės vienašališkai nustato visiems vienodas sutarties sąlygas, nors neįgaliųjų galimybės pasirūpinti savo buitimi, atsižvelgiant į jų darbingumo lygį, negalios sunkumą ir gaunamas pajamas, yra skirtingos.

G. Vasiliauskas BNS teigė, kad pataisos padėtų spręsti situacijas tada, kai neįgaliesiems statant specialius daugiabučius arba specialiai nuomojant būstus tam priešinasi vietos bendruomenės.

„Nelabai žmonės nori, kad jų aplinkoje būtų negalią turinčių arba iš įkalinimo vietų grįžusių žmonių“, – teigė parlamentaras.

Pasak jo, su panašiomis problemomis susiduriama stengiantis į bendruomenę integruoti psichikos negalią turinčius žmones.

Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Eglė Čaplikienė pritaria G. Vasiliausko pataisai, tačiau pabrėžia, kad patirtis rodo, jog tokios pataisos gali pridaryti ir daugiau žalos negu duoti naudos.

„Nepablogins situacijos taip jau labai, nes ji ir taip ne kokia yra. Nuogąstaujame, ar nebus dar labiau tokią prievolę nustačius žmonės atsargūs ir labiau domėsis bei žiūrės, kad tik visokiais būdais išsisuktų nuo nuomos neįgaliesiems. Bandys sužinoti, ar nuomininkas nėra neįgalusis“, – tvirtino E. Čaplikienė.

Pasak jos, ir dabar nelabai norima būstus nuomoti, kai sužino, kad gyvens žmogus su negalia, ypač psichikos, romų tautybės ar užsieniečiai.

Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkės pavaduotoja lobistė Dalia Mikalauskaitė piktinasi, kad pataisomis įteisinant prievoles kėsinamasi į laisvą rinką.

„Laisva rinka nebenorės (teikti paslaugų atskiroms socialinėms grupėms– BNS) – negalima plakti paramos formos ir laisvos rinkos pasiūlos, nes ta laisva rinka nebūtinai teiks tą paramą, kokios norėtume“, – kalbėjo D. Mikalauskaitė.

Ji taip pat spėja, kad savivalda gali sugriežtinti socialinio ar kito jai priklausančio nuomojamo būsto gavimo kriterijus.

„Paraleliai tada griežtės tie kriterijai ir kitiems būstų prašytojams“, – prognozavo D. Mikalauskaitė.

Vilniaus miesto savivaldybė sako, kad siūlomos pataisos neįgaliesiems suteiktų jų teisių apsaugos garantijas.

BNS atsiųstame atsakyme sakoma, kad savivaldybės gali didelę negalią turintiems žmonėms, kaip ir didelėms šeimoms turinčioms nepilnamečių vaikų, socialinius būstus nuomoti ne eilės tvarka.