Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento Mindaugo Statulevičiaus, pasibaigus karantinui sektorius pradeda atsitiesti.

„Sektorius atlaikė ir buvo pasiruošęs tam tikriems iššūkiams, žinoma, nežinojo, kokio masto jie bus. Tai nebuvo krachas ar didelis smūgis. Pasibaigus karantinui sektorius atsitiesia – tą rodo ir būsto, ir komercinio turto sektorių rezultatai. Kol kas nematome didelių problemų trumpuoju laikotarpiu“, – BNS sakė jis.

NT bendrovės „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas teigia, kad birželį Vilniaus pirminė butų rinka pasiekė 2018 metų lygį, o Kauno ir Klaipėdos – ir iki karantino buvusį laikotarpį.

„Būsto rinka karantiną atlaikė pakankamai neblogai, nes buvo galimybė atidėti paskolų įmokas – tas neblogai visus gelbėjo, žmonės neturėjo jausti tokio spaudimo, kaip 2008 metais. Dabartinės sąlygos būsto rinkos atsigavimui yra geros. Viskas priklauso nuo to, ar situacija nepablogės ir jei pablogės, tai kiek“, – kalbėjo jis.

NT bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis sako, kad labiausiai nukentėjo viešbučiai, o visiškai nepaliesta liko žemės sklypų rinka.

„Komercinio turto segmente akivaizdžių pokyčių nesimato ir iki šiol. Ši rinka mažiau likvidi, tačiau tvaresnė, joje mažiau emocinių ar ekspromtinių sprendimų, todėl pastebimesnių pokyčių galbūt pamatysime metų pabaigoje arba kitais metais. Viešbučiai yra vienareikšmiškai labiausiai nukentėjęs sektorius“, – sako jis.

Analitiko teigimu, karantinas neigiamai nepaveikė nei dirbamos žemės likvidumo, nei kainos.

„Žemės ūkio paskirties žemė buvo mažiausiai nukentėjęs segmentas per praėjusią ir šią krizes. Tai vienintelis segmentas, kurio kainos yra gerokai aukštesnės, nei buvusio NT burbulo metais. Ir vakar dienos naujienos, kad ES išmokos žemdirbiams didėja, vėlgi tikrai neįkvepia pesimizmo. Tai sektorius, kuriame didesnių pokyčių dėl pandemijos nesimato ir jis galbūt net iš to išloš“, – sakė S. Vagonis.

Sumažėjo plėtotojų pajamos

Asociacijos atliktos narių apklausos duomenimis, apie 71,4 proc. plėtotojų teigia dėl koronaviruso krizės negavę didelės dalies pajamų, 64,3 proc. teko nukelti projektus, dar 50 proc. jų sunkiau tapo gauti finansavimą.

Didžiosios dalies plėtotojų planuotos pajamos mažėjo. Apie pusė įmonių nurodė, kad dėl karantino jų pajamos sumažėjo daugiau nei 20 arba nei 30 proc., daugiau nei trečdalio (35,7 proc.) pajamos sumažėjo 10-20 proc.

„Tai nebuvo krachas ar didelis smūgis. Matome, kad pagrindinės pasekmės buvo pajamų sumažėjimas ir finansinių pajėgumų prieinamumo sumažėjimas. Labiausiai pajamos mažėjo tų bendrovių, kurios valdo viešbučius, bendradarbystės ir prekybos erdves.Dalis pastatų savininkų reagavo operatyviai – atidėjo ar net leido nemokėti mokesčių nuomininkams, tad natūralu, kad jų pajamos mažėjo.“, – BNS sakė M. Statulevičius.

Foto: Organizatorių nuotr.

Nors ir netekę dalies pajamų, plėtotojai valstybės parama naudojosi ne itin dažnai – ja pasinaudojo mažiau nei pusė plėtotojų (42,9 proc.).

Pasak asociacijos vadovo, valstybės parama nebuvo naudojamasi, nes ne visuomet buvo tokių galimybių. Anot jo, daugiausia buvo naudojamasi nuomos ir palūkanų kompensacijomis.

„Valstybės parama buvo skirta daugiau smulkiam ir vidutiniam verslui, didžiosios įmonės laukia priemonės, skirtos joms, kuri turbūt bus rugpjūtį ar rugsėjį. Pagal dabartinę struktūrą neaišku, ar jos galės fondu naudotis, nes jo paslaugų kaina gali būti tiesiog per didelė. Taigi, bus greičiausiai bandoma ieškoti kapitalo pas akcininkus arba finansinėse įstaigose. Tai turbūt užuovėjos bus ieškoma ten, o ne iš valstybės“, – sakė asociacijos vadovas.

M. Statulevičiaus teigimu, dėl didelio neapibrėžtumo rinkoje, plėtotojai atsargiai kuria planus, o daugiau nei pusė įmonių nukėlė projektus.

T. S. Kvainicko teigimu, plėtotojai ir toliau žvalgosi teritorijų statyboms, tačiau pirkti jų kol kas neskuba.

„Judėjimas rinkoje yra, bet jis gerokai pasyvesnis. Pirkti plėtrai kažką reikia, nes reikia planuoti, tačiau plėtotojai gavo kelis mėnesius, kuriais ir galėjo neskubėti. Tai, kad yra didelė būsto pasiūla nereiškia, kad tam tikruose segmentuose ji nėra mažesnė. Ir aktyviai ieškoma nišų“, – sakė jis.

Anot analitiko, dalis plėtotojų planuoja butus pardavinėti vėliau, kai baigs statyti ir realizuos jau pastatytus.

Labiausiai nukentėjo viešbučiai

Didžioji dalis asociacijos apklaustų plėtotojų (71,4 proc.) sako, jog koronaviruso krizė labiausiai paveikė viešbučių sektorių, taip pat būsto rinką (50 proc.) ir prekybos segmentą (35,7 proc.).

Pasak S. Vagonio, Lietuvoje didžiausių sunkumų patiria į užsienio turistus orientuoti viešbučiai.

„Viešbučių segmentas šiuo metu vis dar patiria dvigubą smūgį, o ateitis yra gan miglota, ypač Lietuvoje, nes sektoriaus atsigavimas mažai priklauso nuo ekonominės situacijos šalies viduje, ypač tų viešbučių, kurie orientuoti į užsienio turistus. Ir atvirkščiai – į vidaus turistus orientuoti viešbučiai mūsų kurortuose šiuo metu skųstis tikrai negali“, – sakė jis.

Analitikas teigė nemanantis, jog net ir dėl prastos situacijos rinkoje viešbučių savininkai skubės juos parduoti.

„Bet kokios krizės metu niekas neskuba daryti sprendimų dėl nekilnojamojo turto, ypač jei eina kalba apie jo pardavimą. Nuomą galima greitai reaguojant peržiūrėti, daryti laikinas nuolaidas, tačiau kai eina kalba apie sukaupto kapitalo nekilnojamojo turto pavidalu pardavimą, dažniausiai greiti sprendimai yra daromi tik tada, kai yra rimtų bėdų“, – sakė S. Vagonis.

Anot M. Statulevičiaus, viešbučių statybos nestoja, tačiau jų veiklą pradėti bus sudėtinga.

„Tie viešbučių projektai, kurie jau yra įsibėgėję, tokie kaip „Vičiūnų“ statomas „Hilton“ viešbutis arba „Moxy“ Kaune, jie bus pabaigti, nes yra ir įsipareigojimai finansuotojams. Bet turbūt apie atidarymą ir veiklą dar sunku kalbėti. Ciklas bus užbaigtas, bet grąžos generavimas nusikels į kitus metus. Turbūt tragedijų nebus, bet šiam segmentui bus labai sunku“, – sakė jis.

Būsto rinkai – momentinis šokas

Analitikų teigimu, šalies būsto rinka viena pirmųjų pajuto karantino poveikį, tačiau jam pasibaigus sparčiai atsigauna.

„Karantino poveikis yra dvejopas. Momentinis, kuris pasijautė iškart ir galbūt yra laikinas, ir tas, kuris nepasijautė iškart, bet jo pasekmės gali dėliotis bėgant laikui. Momentinį poveikį pajautė segmentai, kurie susiję su vidaus ekonomika, pavyzdžiui, būstas, žemės sklypai, smulkios komercinės patalpos“, – sako S. Vagonis.

Pasak jo, nors būsto kainoms poveikio karantinas nepadarė, tačiau sandorių skaičius sumažėjo pakankamai greitai.

„Ypač tai pasijautė naujų butų pardavimuose, kadangi didžioji dalis pasiūlos yra nebaigtuose statyti namuose ir žmonės, vertindami pandemijos rizikas, gerokai vangiau rezervavo nepastatytus butus. Antrinė rinka išliko labiau aktyvi, nes joje veikia daugiau pirkėjų, kurių būsto poreikis yra neatidėliotinas“, – aiškino analitikas.

S. Vagonis prognozuoja, jog būsto rinka iki prieš karantiną buvusio lygio, jei nebus antros viruso bangos, gali atsitiesti jau šių metų pabaigoje.

T. S. Kvainicku manymu, per karantiną buvo nutraukiama daugiau būsto įsigijimo sandorių nei įprastai, tačiau tokių atvejų nebuvo labai daug. Jo teigimu, birželį naujų butų rinkos pardavimai pasiekė 2018 metų, o Kaune ir Klaipėdoje – iki karantino buvusį lygį.

„Klausimas, kaip bus išnaudotas susikaupęs pirkėjų rezervas. Tam įtakos turės pasaulinės tendencijos. JAV tikrai nėra gerai su viruso kova ir jei šios problemos peraugs į ilgalaikes finansines problemas, tuomet turėsime analogišką patirtį buvusiai krizei. Žinoma, tai nėra akmenyje iškaltas ateities scenarijus. Vietines problemas mes beveik išsprendėme, dabar klausimas, kaip jas išspręs pasaulis ir ar ateis antroji viruso banga, ir kokio ji bus stiprumo“, – sakė jis.