Gyventojai teiraujasi dėl sutarčių tvarkymo skyrybų atveju
Bankų įkainių palyginimo platformos Bankai.lt vadovo Stepono Jurelės teigimu, remiantis gyventojų pateikiamais klausimais platformoje, bendra besidominčių būsto paskolomis žmonių masė tikrai sumažėjo. „Kiek tiksliai sumažėjo kreipimųsi į bankus, statistikos neturime, bet tai juntama“, – sako pašnekovas.
S. Jurelė teigia pastebintis įdomią tendenciją, kad itin padaugėjo klausimų dėl skyrybų: „Žmonės domisi, kaip bus tvarkomos esamos ar būsimos būsto paskolos sutartys, jeigu šeimos išsiskirs, taip pat ir nesusituokusios poros, norinčios imti būsto paskolą, jau galvoja apie skyrybas ir domisi, kas bus su perkamu nekilnojamuoju turtu po skyrybų. Nežinia, ar tai karantino pasekmė ar tiesiog sutapimas.“
Komentuodamas situaciją dėl bankų finansavimo po karantino pašnekovas išskiria dvi gyventojų grupes – uždirbančius didesnes pajamas su tvarkinga kredito istorija bei uždirbančius mažesnes pajamas ir turėjusių skolų.
„Manau, kad uždirbantieji didesnes pajamas ir turintys „švarią“ kredito istoriją, kaip ir neturi didesnių problemų gauti būsto paskolas ir jų bankai laukia išskėtę rankas, tačiau iš šios grupės taip pat juntamas sustojimas ir susidomėjimo mažėjimas – šiai grupei būsto paskolų palūkanos auga mažiausiai, bet jos auga“, – pastebi Bankai.lt vadovas.
Kam gauti būsto paskolą – sudėtingiausia
Tačiau kitas atvejis yra su mažesnes pajamas uždirbančiais ar turėjusiais skolų su prastesne kredito istorija. Anot S. Jurelės, šios grupės asmenų noras įsigyti nekilnojamąjį turtą – didžiausias, tačiau pastebima, kad bankai siūlo prastesnes sąlygas ir prašo didesnio pradinio įnašo dėl natūralios didesnės rizikos arba paskolas išduoti atsisako.
„Didžiausia problema ir sąlygų prastėjimas juntamas tuomet, kai šeimos pajamos yra iš nestandartinių šaltinių, su visokiomis išlygomis ar turėta praeityje skolų, pajamos – nestabilios, buvo prarastas darbas ir pan., vertinama ir darbo sritis. Žinoma, žiūrima ir į perkamą nekilnojamąjį turtą – priklausomai nuo NT tipo, taip pat gali keistis sąlygos ar didėti pradinis įnašas“, – pažymi Bankai.lt vadovas.
S. Jurelė taip pat įvardijo, kad užsienyje dirbantiems ir gyvenantiems asmenims būsto paskolas gauti Lietuvoje bankuose yra itin sudėtinga, bankai vengia jas suteikti, tačiau, anot jo, alternatyva yra kredito unijos.
Vidutinės būsto paskolų maržos – 2,4 proc.
Pagal Bankai.lt lankytojų pateiktus duomenis, gerą kredito istoriją ir aukštas pajamas turintys asmenys, SEB ir „Swedbank“ bankuose gali tikėtis gauti preliminariai nuo 1,9 proc. iki 2,3 proc. būsto paskolos maržą, kiti du bankai, vertinant sąlygas ir maržų dydžius, būtų „Luminor“ ir „Citadele“, o po jų – „Šiaulių bankas“ ir „Medicinos bankas“.
„Svarbu atminti, kad kiekvienas atvejis išduodant būsto paskolą yra individualus ir bankai turi gana skirtingas vertinimo sistemas, vienuose bankuose būsto paskolos gali nesuteikti, kituose gali suteikti. Vienuose bankuose tai pačiai šeimai bus vienokios sąlygos, o kituose – kitokios.
Lengviausia vertinti ir pasakyti apie maržų dydžius tuomet, kai kredito istorija yra ideali ir pajamos yra didelės, tuomet paskolų sąlygų palankumo lyderiai aiškūs. Kaip matome pagal Lietuvos banko statistiką, gegužės mėnesį vidutinės būsto paskolų maržos buvo 2,4 proc., o realios palūkanos priklausys nuo kiekvienos šeimos vertinimo“, – atkreipia dėmesį Bankai.lt vadovas.
Anoniminės bankų klientų patirtys
Bankai.lt vadovas S. Jurelė pateikė kelias platformos lankytojų anonimiškai pasidalytas patirtis bankuose. Šie asmenys gavo būsto paskolas šių metų balandžio-birželio mėnesiais.
Asmuo, gyvenantis vienas, uždirbantis apie 2500 Eur per mėnesį, pirko būstą už daugiau kaip 100 tūkst. Eur, gavo būsto paskolą su 1,99 proc. palūkanomis „Swedbank“ banke. Jo patirtis atrodo taip:
„Swedbank“ prašė apie 17,4 proc. pradinio įnašo. Palūkanos – 1,99 proc. + 6 mėn. EURIBOR (vidutinės Europos tarpbankinės rinkos palūkanų normos, kuriomis bankai yra pasiruošę skolinti pinigus eurais kitiems bankams – Delfi). Kredito grąžinimo būdas – 25 m. anuitetas.
„Luminor“ prašė 20 proc. pradinio įnašo. Palūkanos – 2,24 proc. + 6 mėn. EURIBOR. Kredito grąžinimo būdas – 20 m. anuitetas arba 23 m. linijinis.
SEB bankas prašė 15 proc. pradinio įnašo. Palūkanos – 2,2 proc. + 12 mėn. EURIBOR. Kredito grąžinimo būdas – 25 m. anuitetas.
„SEB pasiūlymo nuotoliniu būdu neduoda, privaloma važiuoti į skyrių. Visur išankstinis grąžinimas nemokamas bet kada, SEB banke – tik kol EURIBOR – minusinis, kitaip – tik palūkanų perskaičiavimo metu, t. y. kartą per metus“, – anonimiškai komentavo būsto paskolą gavęs gyventojas.
2 asmenų šeima, uždirbantys apie 1200 Eur per mėnesį, pirko būstą už 50 tūkst. Eur, gavo būsto paskolą su 2,35 proc. palūkanomis SEB banke. Jų patirtis atrodo taip:
„Luminor banke buvo kalba apie 2,52 proc. (palūkanas – Delfi), o „Swedbank“ dėl to, kad žmona dėl karantino buvo 2 sav. prastovose, norėjo laukti kito mėn., kad žmona gautu pilną atlyginimą.“
2 asmenų šeima, uždirbantys apie 2300 Eur per mėnesį, pirko būstą už 100 tūkst. Eur, gavo būsto paskolą su 2 proc. palūkanomis „Citadele“ banke. Jų patirtis atrodo taip:
„Swedbank“ palūkanos – 2,39 proc., „Luminor“ – 2,5 proc. SEB bankas nepateikė pasiūlymo, informavo, kad minimalios palūkanos būtų 2,2 proc.
Naujausi bankų duomenys apie paskolų teikimą
SEB ir „Swedbank“ bankai jau suskaičiavo ir pasidalijo pirmo šių metų pusmečio rezultatais. SEB bankas per pirmą šių metų pusmetį suteikė būsto paskolų už beveik 165 mln. Eur, pernai per tą patį laikotarpį – už beveik 180 mln. Eur. Tai reiškia, kad per pirmąjį metų pusmetį dėl koronaviruso įtakos gyventojų ekonominei padėčiai išduotų būsto suma yra 7,6 proc. mažesnė nei analogišku laikotarpiu prieš metus.
Tuo metu „Swedbank“ bendra suteiktų būsto paskolų vertė pirmą šių metų pusmetį buvo 19 proc. mažesnė nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Vidutinė būsto paskolos suma „Swedbank“ šiais metais – 73 tūkst. Eur – 10 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, t. y. 66 tūkst. Eur.
Tokia pati vidutinė paskolos suma (66 tūkst. Eur) šių metų pirmą pusmetį yra SEB banke.
SEB banko duomenimis, būsto paskolų (būsto pirkimui, statybai, rekonstrukcijai) pasiskirstymas pagal regionus didžiuosiuose miestuose šių metų pirmą pusmetį atrodo taip: Vilniaus apskritis – 50 proc., Kauno apskritis – 22 proc., Klaipėdos apskritis – 8 proc.
„Swedbank“ suskaičiavo, kad vidutinė būsto paskolos trukmė – 26 m. Pernai tuo pačiu laikotarpiu ji buvo metais trumpesnė – 25 m.
„Swedbank“: pasiektas įprastas naujų būsto paskolų paraiškų kiekis
Kaip sako „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius, tiek iki karantino, tiek karantino laikotarpiu ir po jo kiekviena kliento paraiška ir situacija vertinama individualiai.
„Natūralu, jog pavasario pradžioje šalyje įsigaliojus karantinui ir esant nemažai nežinios dėl tolesnės pandemijos raidos gyventojai iš naujo įvertino savo galimybės prisiimti ilgalaikius finansinius įsipareigojimus, dalis gyventojų rinkosi nesiimti aktyvių veiksmų.
Tai atsispindėjo ir gaunamų naujų paraiškų dėl būsto finansavimo sraute – „Swedbank“ jis buvo sumažėjęs perpus, lyginant su laikotarpiu iki karantino. Atitinkamai sumažėjo ir priimtų sprendimų suteikti būsto paskolas“, – teigia S. Abraškevičius.
Lyginant suteiktų būsto paskolų vertes, šių metų kovo mėnesį „Swedbank“ būsto paskolų buvo suteikta už 45 mln. eurų, kai tuo pačiu laikotarpiu prieš metus buvo išduota būsto paskolų už 63 mln. eurų. Tai reiškia, kad skirtumas siekia 28 proc. Anot banko atstovo, panašus skirtumas buvo ir šių metų balandžio mėnesį, lyginant su 2019 m. balandžio mėnesiu, – 30 proc. mažiau.
„Naujų ilgalaikių finansinių įsipareigojimų prisiėmimą reikėtų vertinti platesniame asmeninių finansų valdymo kontekste. Jei asmens ar šeimos pajamos yra reikšmingai sumažėjusios arba pajamos kurį laiką iš viso negaunamos, akivaizdu, kad papildomi finansiniai įsipareigojimai finansinę situaciją būtų tik apsunkinę. Tad kilo natūralus klausimas – ar neverta palaukti meto, kol pajamų srautas vėl taptų stabilus ir paskolos įmokos nekeltų finansinio streso“, – komentuoja banko atstovas.
Anot jo, per du karantino mėnesius situacija keitėsi itin dinamiškai. Jei pradžioje buvo juntamas gyventojų noras stabtelėti, įsivertinti savo pajamas, galbūt kreiptis dėl paskolų įmokų atidėjimo, tai šiuo metu vėl grįžta paraiškos paskoloms suteikti, o prašymų atidėti įmokas „Swedbank“ esą sulaukia itin nedaug. S. Abraškevičius pažymi, kad įprastas naujų būsto paskolų paraiškų kiekis vėl buvo pasiektas gegužės pradžioje.
„Bankas vadovaujasi atsakingo skolinimo nuostatų, kurie numato, kad pradinis įnašas nuosavomis lėšomis turi sudaryti ne mažiau 15 proc. perkamo būsto vertės. Pirmojo šių metų ketvirčio duomenimis, vidutinis pradinis įnašas nuosavomis lėšomis „Swedbank“ siekė 21 proc.“, – sako pašnekovas.
Pasak SEB banko, kai asmuo skolinasi pirmajam ir pagrindiniam šeimos būstui, dažniausiai nuosava dalis ir būna 15 proc. sandorio vertės. Tais atvejais, kai klientas skolinasi ne pirmam ir ne pagrindiniam būstui arba kai skolinasi namo statyboms, pradinis įnašas būna didesnis nei 15 proc.
SEB bankas: reikalavimai būsto paskoloms nesikeitė
SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė teigia pastebinti, kad būsto paskolų rinka jau grįžta į įprastą lygmenį. Anot jos, birželį būsto paskolų suteikimo apimtys grįžo į lygį iki karantino ir bankas birželį esą išdavė praktiškai tiek pat būsto paskolų kiek ir pernai. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad bendram pusmečio rezultatui daugiausiai įtakos turėjo karantino pradžioje vyravęs neapibrėžtumas ir karantino pradžioje smukusi būsto paskolų paklausa.
„Kovą-balandį ir prašymų išduoti paskolas, ir naujų paskolų išdavimo skaičiai buvo sumenkę apie trečdaliu, palyginti su pernai.
Tačiau jau gegužę į prieš karantino lygį sugrįžo būsto užklausų skaičius. Kadangi būsto paskolos suteikimas yra ilgesnis procesas, šie vėl į įprastą lygį sugrįžę užklausų skaičiai atsispindi birželį išduotų būsto paskolų statistikoje“, – komentuoja Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.
Kaip pažymi banko atstovė, reikalavimai norint gauti būsto paskolą pastaruoju metu nesikeitė. Kaip ir kiti bankai, ji teigia, kad teikiant paskolas būstui, visada atidžiai analizuojama kiekvieno kliento individuali situacija.
„Kaip ir visada, yra vertinamas klientų pajamų tvarumas – ar jis galės tinkamai ir laiku vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus. Net ir karantino paveiktose šeimose situacijos skiriasi, todėl teikdami paskolas būstui atidžiai analizuojame kiekvieno kliento individualią situaciją“, – sako S. Gutauskaitė-Bubnelienė, tačiau nedetalizuoja, kam šiuo metu gauti paskolą yra sudėtingiau nei anksčiau.
Anot jos, palūkanų norma ir kitos kredito suteikimo sąlygos ir anksčiau, ir dabar nustatomos atsižvelgiant į kredito sumą, terminą, kliento finansinių galimybių įvertinimą, individualią kredito riziką, taip pat į situaciją paskolų rinkoje, pagal tuo metu finansų rinkose esamas sąlygas ir bankų finansavimosi sąnaudas tarptautinėje kapitalo rinkoje.
SEB atidėjo 1,5 tūkst. paskolų mokėjimų
SEB bankas nuo karantino pradžios priėmė sprendimus dėl beveik 1500 būsto paskolų privatiems klientams pertvarkymo. Tai reiškia, kad tiek gyventojų atidėjo būsto paskolų mėnesio įmokų mokėjimą.
„Didžiausio susidomėjimo galimybe atidėti paskolų grąžinimą sulaukėme kovą ir balandžio pradžioje, po to prašymų atidėti paskolas skaičius palaipsniui mažėjo ir dabar jų kasdien sulaukiame vis mažiau. Pastebime, kad klientai, kurie buvo paskolas atidėję 3 mėnesių laikotarpiui, jo toliau nebetęsia ir ima mokėti paskolos įmokas kaip ir įprastai.
Nors prašymų atidėti paskolas sulaukiame vis mažiau, tačiau laikino kredito įsipareigojimų moratoriumo laikotarpį, kai galima atidėti paskolas maksimaliam laikotarpiui, esame pratęsę iki šių metų rugsėjo 30 dienos, kad padėtume gyventojams ir verslui kuo greičiau atsitiesti“, – teigia SEB banko atstovė.
„Luminor“: stipriai krizės paveiktoms darbovietėms ir profesijoms sudėtingiau gauti paskolą
„Luminor“ banko Privačių klientų finansavimo grupės vadovė Lietuvoje Regina Ungulaitienė, vertindama paskolų portfelį pastebimi, kad nepaisant koronaviruso krizės jis didėjo – šiemet iki birželio mėnesio bankas bendrai visų paskolų suteikė 18,5 proc. daugiau negu pernai tokiu pat metu. Pernai buvo daugiau išduota vartojimo kreditų, o šiemet – būsto kreditų.
„Pasibaigus karantinui ir gyvenimui po truputį grįžtant į vėžes, jau matome gerėjančią vartotojų nuotaiką – tai atsispindi ir būsto paskolų rinkoje. Šiuo metu paraiškų būstui gauti iš klientų sulaukiame tiek pat, kiek ir iki COVID-19 pandemijos.
Pavyzdžiui, sausio-kovo mėnesiais paskolos paraiškų namui įsigyti turėjome 26 proc., o butui – 74 proc., o balandžio-birželio mėnesiais – 24 proc. namui ir 76 proc. butui. Šiemet birželio mėnesį bankas išdavė būsto paskolų netgi daugiau negu pernai tokiu pat metu. Tai rodo, kad grįžtame į cikliškumą ir sezoniškumą, kuris buvo ir anksčiau“, – komentuoja R. Ungulaitienė.
„Luminor“ atstovė pažymi, kad beprecedentinė COVID-19 pandemija pakeitė visų žmonių elgesį ir privertė atidžiau permąstyti savo finansines galimybes: „Po karantino įvedimo mes turėjome dvi grupes klientų – tie, kurie norėjo kuo greičiau susitvarkyti būsto paskolos išdavimo klausimus, pasirašyti kreditų sutartis ir pabaigti prikimo sandorius, bei tie, kurie nutarė laukti, norėdami įsitikinti, kad jų pajamų srautas nemažės ar išliks pakankamas būsimai paskolai aptarnauti. Taip pat turime klientų, kurie dar laukia aiškesnės būsto kainų kitimo krypties ir neskuba įsigyti naujo būsto.
Anot R. Ungulaitienės, stipriai „pandemijos krizės“ paveiktoms darbovietėms ir profesijoms, kurių pajamos nėra atsistačiusios į prieš karantiną buvusias dėl prastovų mokėjimo ar ilgo nedarbingumo, visose kredito įstaigose yra sudėtingiau gauti paskolą.
„Verta pastebėti, kad tokie klientai patys atidžiai vertina savo finansines galimybes ir kreipiasi pasitarti su banko specialistai dėl savo galimybių. Turiu pažymėti, kad kalbant apie pajamų vertinimą, šiuo metu šis kriterijus jau yra sugrįžęs į buvusį lygį iki karantino.
Prieš priimant sprendimą suteikti kreditą klientams yra visokeriopai įvertinamas kredito gavėjo gebėjimas grąžinti paskolą ir sumokėti visas su ja susijusias įmokas, ne mažiau svarbu yra tinkamai įvertinti norimą įsigyti nekilnojamąjį turtą“, – sako ji.
